pirmadienis, sausio 18 d.
Ar Lietuvos valdžios institucijos rusifikuoja lenkų mažumą?
Alfa.lt

Nepaisant to, kad Lietuvos lenkų šalyje gyvena mažaug 31 tūkst. daugiau nei rusų, pagrindiniai ministerijų pranešimai vis dar nėra verčiami į lenkų kalbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešimus verčia tik į rusų kalbą. Politologas Andžejus Pukšto teigia, kad ministerijų daugiakalbystės plėtra tėra teorija, kuri nevirsta praktika. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tikina, kad tokie veiksmai rusifikuoja lenkų bendruomenę.

„Aš manau, kad tikrai turėtų pagrindinius pranešimus skelbti ne tik rusų, bet ir lenkų kalba. Jei mes pasižiūrėtume ne tik į atskirų ministerijų komunikavimą, bet ir į jų tinklalapius, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerija turi tinklalapį ir lenkų kalba – čia yra ta geroji praktika“, – Alfa.lt sakė teisingumo ministrė.

Viešojoje erdvėje nėra lenkų kalbos vartojimo

Parlamentarė akcentavo, kad lenkų bendruomenė yra didžiausia iš tų visų Lietuvos mažumų, tačiau į tai dėmesio neatkreipia ne tik ministerijos, bet ir viešųjų paslaugų teikėjai.

„Tarkime, jei nueisime į bet kurį bankomatą, ten „meniu“ pasirinkimas yra trimis kalbomis, bet lenkų kalbos ten nėra. Regitroje egzaminą galima laikyti lietuvių, anglų ir rusų kalba, o lenkų kalba laikyti egzamino galimybė neegzistuoja.

Šiandien, turėdami tokią situaciją, kai viešojoje erdvėje nėra lenkų kalbos naudojimo, visų pirma, lenkų tautybės vaikams nėra motyvacijos išmokti tą lenkų kalbą tinkamu lygmeniu. Jei plačiau žiūrėtume, tai šiandien mes neturime tokios galimybės, kad lenkų tautybės vaikai laikytų egzaminą savo kalba valstybiniu lygmeniu“, – piktinosi politikė.

Lenkai yra rusifikuojami

E. Dobrovolska atkreipė dėmesį ir į tai, kad informacijos prieinamumas viešajame gyvenime yra labai svarbus, o vienų tautinių mažumų išskyrimas iš kitų yra nepagarbos ženklas.

„Kita problema, kuri tikrai yra skaudi lenkų bendruomenei, tai yra rusifikavimas. Tada automatiškai yra preziumuojama, kad lenkų tautybės lietuviai moka rusų kalbą ir jiems nereikia atskiros informacijos. Čia jau yra labai svarbus ne tik komunikavimo spektras, bet ir pagarbos bei psichologinis.

Be abejo, šiandien rusų tautinę mažumą mes taip pat turime gan gausią, bet viešojoje erdvėje mes matome tą dominavimą, kuris nėra gera praktika, ypač jei vertintume iš lenkų bendruomenės pusės. Manau, tikrai visos ministerijos ir visos įstaigos turėtų įsivertinti tuos poreikius ir galimybes, ir tuo atveju, jei yra vertimas ir į kitas kalbas, ilgainiui pagalvoti ir apie lenkų kalbos įvedimą“, – nuogąstavo teisingumo ministrė.

Ministerijos pozicija

SADM teigia, kad pernai ministeriją pasiekė nusiskundimai dėl informacijos stokos apie pagalbos priemones nukentėjusiems nuo pandemijos rusų kalba iš Lietuvoje dirbančių baltarusių ir ukrainiečių bendruomenių, būtent todėl tam tikri pranešimai išversti į šią kalbą.

„Į rusų kalbą buvo išversti tik patys svarbiausi pranešimai apie pagalbą nukentėjusiems nuo pandemijos ar kiti pranešimai apie pasikeitimus, kurie aktualūs rusakalbiams imigrantams, kad juos pasiektų tiksli ir teisinga informacija“, – Alfa.lt komentavo SADM Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.

Ministerijos atstovė akcentavo, kad rusų kalbos pranešimų prašė ne tik šios tautinės mažumos atstovai, bet ir žiniasklaidos priemonės.

„Poreikį dėl aktualios informacijos rusų kalba pernai buvo išsakiusios ir kai kurios šalies žiniasklaidos priemonės, turinčios versijas užsienio kalbomis. Dėl informacijos lenkų kalba ministerija prašymų nesulaukė. Ateityje svarbiausias naujienas planuojama versti tik į anglų kalbą. Poreikį versti į kitas užsienio kalbas dar kartą įvertins naujoji ministerijos vadovybė“, – teigė SADM atstovė.

Vienos tautinės mažumos išskirti negalima

Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narė Beata Petkevič antrina teisingumo ministrės nuomonei ir tikina, kad jei pranešimai publikuojami rusų kalba, jie privalo būti išversti ir į lenkų kalbą.

„Lietuvoje gyvena beveik 14 proc. tautinių mažumų, tai yra tikrai nemažai, tad aš manau, kad jiems reikėtų skirti didesnį dėmesį. Pranešimai lenkų kalba turėtų būti, jei mes apie tautines mažumas norime formuoti kažkokį gerą požiūrį, tai turime žiūrėti į visas tautines mažumas, o ne išskirti vieną“, – sakė parlamentarė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iškelta Seimo narė pabrėžė, kad Lietuvos lenkai į ministerijas nesikreipia todėl, kad jie reikiamą informaciją gauna iš kitų šaltinių, tačiau, politikės manymu, įstaigos vis tiek neturėtų išskirti tik vienos tautinės mažumos.

„Kitas dalykas yra tas, kad Lietuvoje yra daug medijų lenkų kalba, galbūt todėl tas jų poreikis yra mažesnis, todėl jie nesikreipia su prašymais pranešimus versti ir į lenkų kalbą, bet tai yra labai reikalingas dalykas. Ministerijų puslapiuose pranešimai galėtų būti pateikiama ir lenkų kalba, nes tai būtų pirminė informacija.

Gal truputį sudėtinga tai padaryti, nes čia turėtų būti įdarbinti papildomi žmonės, bet šiuo sunkiu laikotarpiu, kai žmonės ieško darbo ir kai galima dirbti iš namų, tai net nemanau, kad kiltų daug problemų“, – teigė B. Petkevič.

Lietuva  etnocentristinė valstybė

Situaciją įvertino ir VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. A. Pukšto. Jo teigimu, tautinė lenkų mažuma šį klausimą kėlė bent kelis kartus ir ši problema yra daug platesnė.

„Lietuva yra labai etnocentristinė, etnolingvistinė, jei kalbėtume apie kalbų vartojimą. Europoje yra labai nedaug valstybių, kurios taip smarkiai vienos kalbos laikosi. Čia ne tik ministerijų problema, čia gal yra bendra tokia nuostata, kurią reikia keisti. Bet čia yra simboliniai dalykai. Apskritai politikoje ir kuriant įvaizdį, kuris dabar yra be galo svarbus, tie simboliniai dalykai turi reikšmę“, – teigė politologas.

Politologijos katedros vedėjas įsitikinęs, kad pagrindiniai ministerijų pranešimai, išleisti keliomis tautinių mažumų kalbomis, ne tik padėtų sukurti geresnius ryšius su tautinėmis mažumomis, bet ir pagerintų Lietuvos įvaizdį Europoje.

„Reikia turėti omenyje, kad tuo pasinaudos ne tik vietinė lenkų bendruomenė, bet ir Lenkijos gyventojai. Lenkija yra viena didžiausių Lietuvos investuotojų, prekybos partnerė, jau net nekalbant apie bendradarbiavimą saugumo ir energetikos klausimais.

Nors mūsų Kultūros ministerija ir Švietimo ministerija bei švietimo skyriai dalyvauja daugybėje projektų dėl daugiakalbystės plėtros, dėl vystymo bei daugiakultūriškumo, teorija netampa praktika, o žodis netampa kūnu“, – nuogąstavo A. Pukšto.

Statistikos departamento 2020 m. duomenimis, Lietuvoje gyvena 14,1 proc. tautinių mažumų. Iš jų 5,7 proc., tai yra per 157,9 tūkst., asmenų yra lenkai. Lietuvos rusų šalyje yra kiek mažiau – 4,5 proc.

Baltarusių tautybės asmenų Lietuvoje yra kiek daugiau nei 48 tūkst. – tai yra 1,7 proc., ukrainiečių – 1,2 proc.

Žydų, latvių, totorių, vokiečių ir žydų tautybės piliečių Lietuvoje gyvena po 0,1 proc.

2021 01 11 08:50
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt