antradienis, liepos 5 d.
Ar protestai ir vėl įgauna naują reikšmę?
Goda Košinskytė
BNS Foto
Protestas prie Vokietijos ambasados

Protestai Lietuvoje pastaruoju metu įgauna naują reikšmę – žmonės į juos žiūri daug palankiau nei pernai. Komunikacijos ekspertai teigia, kad pats žodis reikšmės nekeičia, o daug ką lemia organizuojamų protestų kontekstas, forma ir jį lydintys asmenys.

Vilniaus universiteto (VU) Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros doc. dr. Andrius Šuminas teigia, jog protestuoti iš esmės yra geras dalykas, „susijęs su žmonių pilietiniu aktyvumu“.

„Galime drąsiai sakyti, kad valstybėse, kuriose yra aukštas žmonių sąmoningumas, įsitraukimas į viešąjį interesą, tų protestų yra gan daug, nes žmonės linkę reikšti savo nepasitenkinimą, daryti spaudimą politikams, valdžios institucijoms. Nedemokratinėse valstybėse, tokiose kaip Rusija, protestai yra malšinami, ribojami“, – pasakojo A. Šuminas.

VU docentas sako, kad kai kurie protestai gali asocijuotis su neigiamomis emocijomis dėl asmenų, kurie tuos protestus organizuoja: „Galime kalbėti, kad už dalies praėjusiais metais vykusių protestų kyšojo tam tikrų asmenų ausys, dėl to yra toks neigiamas jų vertinimas, bet irgi nereikėtų brėžti vienareikšmiškos linijos ir įvardyti visus tuos žmones kaip penktąją koloną ar kokius runkelius, tai irgi dalis žmonių, kurie turėjo aiškius reikalavimus, aiškią savo poziciją ir jautėsi per mažai girdimi, todėl siekė tą poziciją išsakyti.“

Už dalies praėjusiais metais vykusių protestų kyšojo tam tikrų asmenų ausys, dėl to yra toks neigiamas jų vertinimas.

Paklausus, kodėl šiuo metu prakalbus apie protestus, įvairias visuomenines akcijas kyla labiau teigiamos emocijos, pašnekovas atsakė, kad tai susiję su jaučiama grėsme, pavojumi dėl karo Ukrainoje, kas ir suvienijo mūsų visuomenę.

„Šiuo atveju yra aišku, kad karą palaikančių Lietuvoje nėra daug, tai labiau vienareikšmiškas ir sujungiantis klausimas, o kai kalbame apie praėjusių metų protestus, akivaizdu, kad skirtingos grupės turi skirtingus interesus, todėl tie protestai ir nėra vienareikšmiškai vertinami.

Tam tikruose socialinių medijų burbuluose, pvz., Vilniaus, tie protestai buvo vertinami vienaip, o provincijose pamatytumėme kitokius vertinimus, bet čia yra normalus dalykas, kad skirtingos visuomenės grupės turi skirtingus vertinimus“, – pasakojo A. Šuminas.

Komunikacijos specialistas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VDU PMDF) doktorantas Linas Kontrimas pabrėžia, kad protestų kultūra Lietuvoje yra labai menka ir neišsivysčiusi, dėl to ir protesto esmė yra neretai iškreipiama, kelia nepasitenkinimą.

Šiandien susidaro įspūdis, kad protestais siekiama arba sutrypti ir sudoroti savo oponentus, arba tuščiai šaudyti į orą.

„Tikroji protesto esmė – siekti būti išgirstam, nuomonių suderinimo arba pakeitimo, o šiandien susidaro įspūdis, kad protestais siekiama arba sutrypti ir sudoroti savo oponentus, arba tuščiai šaudyti į orą“, – Alfa.lt sakė jis.

L. Kontrimas tvirtina, kad iš tiesų požiūris į patį protestą nesikeičia, tačiau daug kas priklauso nuo protesto objekto, formos ir tikslų: „Kadangi protesto forma yra labai sena, o komunikacine prasme – labai išraiškinga. Protestai šiuo metu patinka ir tinka labai plačiai ir margai masei, jie tampa visai malonia nuomonės reiškimo forma.

Kitas dalykas – kodėl protestas nebepravardžiuojamas niekaip? Nes jis nebėra nutaikytas į nieką šalies viduje. Mes kaip užkampio ir vis labiau pelkėjanti visuomenė tampame labai provincialūs ir, kai mums pavyksta rasti priešą už mūsų socialinio burbulo, mes noriai prieš jį protestuojame, atakuojame ir spardome, net negalvodami, kad kiekvienoje visuomenėje yra labai svarbi įvairovė ir kad per kritiškai aštrų dialogą ar netgi protestą mes labiau tobulėjame.

Dabar protestas palaikyti Ukrainai sujungia labai didžiulę ir margą masę ir visiems nebelieka poreikio kritikuoti paties protesto formato, kuris buvo kritikuojamas anksčiau.“

Jei norime suprasti socialinių reiškinių teigiamumą ar neigiamumą, pirmiausia reikia atsiversti ne žodyną, o žmogaus socialinius tinklus.

Komunikacijos ir rinkodaros ekspertas, politinių kampanijų strategas Mindaugas Lapinskas tikina, kad visuomenė į protestus gali žvelgti skirtingai, „vienam jis gali būti gėris, kitam – blogis“.

„Jei norime suprasti socialinių reiškinių teigiamumą ar neigiamumą, pirmiausia reikia atsiversti ne žodyną, o žmogaus socialinius tinklus ir tuomet iš konteksto bus galima pasakyti, kas jam yra protestas“, – Alfa.lt sakė komunikacijos ekspertas.

Jis aiškina, kad „su dabartine socialinių tinklų sklaida, su visuomenės žiniasklaidos vartojimu, kai socialiniai tinklai parenka tokias žinutes, kurias norėtum skaityti, mes esame šiek tiek toliau vienas nuo kito ir gyvename burbuluose“.

M. Lapinsko nuomone, socialinis burbulas kur kas labiau lemia požiūrį ir reikšmę į protestus „nei tas griežtas filologų duotas apibrėžimas“.

2022 05 06 09:56
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt