antradienis, liepos 5 d.
Ar už menką atlyginimą bet kurį darbą sutinkantys dirbti ukrainiečiai blogina lietuvių darbo sąlygas?
Arvydas Jockus
Alfa.lt
Dėl technologinės pažangos nekvalifikuoto darbo vietų bus vis mažiau arba jos iš viso nunyks.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje krito darbo sąlygų standartas, o darbdaviai pasijuto nebaudžiami, teigia profsąjungų lyderė.

Daugelyje prekybos vietų, kur anksčiau kasininkais ir salės darbuotojais dirbo vietinis jaunimas, dabar dirba ukrainietės moterys. Vis daugiau jų įsidarbina prekybos centrų salės darbuotojomis ar kitą specialių įgūdžių ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą maisto gamybos cechuose ir logistikos sandėliuose.

Karo pabėgėliai iš Ukrainos dirba valytojais, krovėjais, darbininkais, virtuvės pagalbiniais darbuotojais, virėjais, mėsininkais, prekių rūšiuotojais, atlieka kitus specialių įgūdžių nereikalaujančius darbus.

Ar į šias darbo vietas vietos gyventojai nebesidairo? O gal vietinę darbo jėgą išstumia už mažesnį atlyginimą ir prastesnėmis darbo sąlygomis sutinkantys dirbti atvykėliai?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad, prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą plūstelėjus karo pabėgėlių srautui, darbo sąlygų standartas gerokai krito, o teisės aktų nepaisantys darbdaviai pasijuto nebaudžiami.

„Ukrainiečiai sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis už bet kokį atlyginimą. Tai sukelia neigiamų pasekmių ir mūsų gyventojams“, – mano I. Ruginienė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas problemų neįžvelgia – esą visame pasaulyje nekvalifikuotą darbą už nedidelį atlyginimą dirba emigrantai. Tai susiję ne tiek su atvykėliams siūlomomis prastesnėmis darbo sąlygomis, kiek su sunkumais integruotis į priimančios šalies viešąjį ir profesinį gyvenimą.

„Aš tai labiau sieju ne su ekonomika, o su kultūra“, – sakė D. Arlauskas.

Ieško bet kokio darbo

Dauguma (91 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų iš Ukrainos yra moterys.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu į Lietuvą atvyksta daugiau jaunų vyrų, kurių amžius 18–26 metai.

Iš viso Lietuvoje dabar registruota daugiau kaip 50 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Apie 40 proc. atvykusių ukrainiečių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Dalis jų sutinka priimti specialių įgūdžių nereikalaujančio ir nekvalifikuoto darbo pasiūlymus, kol jų diplomai bus įvertinti ir pripažinti Lietuvoje.

Ukrainiečiai daugiausia ieško pagalbinio darbininko darbo. Nemažai norinčių dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, virėjais, automobilio vairuotojais.

Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų yra ieškančių piloto, mokytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, tatuiruočių meistro, kirpėjo ar kosmetologo darbo.

Nunyko darbo standartas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė mano, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos neužima nekvalifikuotų darbo vietų, kuriose anksčiau dirbo lietuviai, tačiau neleidžia kelti darbo vietos standarto.

„Jeigu prisimenate, iki karo Ukrainoje pradžios baigiantis pandemijai daug kalbėjome, kad šoktelės infliacija, kad atlyginimai yra per maži, kad darbo sąlygos blogos, žmonės dirba daug viršvalandžių, jų krūviai nežmoniškai dideli. Tada darbdaviai sakė, kad šalyje yra daug laisvų darbo vietų, o lietuviai tinginiai nenori dirbti. Tačiau iš tikrųjų lietuviai dirbti nori, bet nenori dirbti tokiomis sąlygomis, kurias siūlo darbdaviai, ir už tokį mažą atlyginimą“, – teigė I. Ruginienė.

Pasak jos, profsąjungos visais būdais spaudė darbdavius kelti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas ir tai daryti sekėsi visiškai neblogai. „Tą grandinėlę nutraukė karas Ukrainoje“, – tvirtino I. Ruginienė.

Profsąjungos neprieštarauja darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimui, tačiau perspėja, kad besaikis darbuotojų įsivežimas gali sustabdyti atlyginimų kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą.

„Dabar matome, kad darbo vietos užsipildo pabėgėliais. Darbdaviai ir toliau vežasi darbuotojus iš Centrinės Azijos, kitų šalių. Tie žmonės, kurie yra ypač socialiai jautrūs kaip iš karo zonos pabėgę ukrainiečiai, sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis už bet kokį atlyginimą. Mūsų inicijuotas procesas kelti darbo standartus sustojo, o tai sukelia neigiamų pasekmių ir mūsų gyventojams“, – apgailestavo profsąjungų lyderė.

Viena iš tokių pasekmių – lietuviai vėl vyksta ieškoti darbo į užsienį, išvykstančių jau yra daugiau negu atvykstančių. „Tik pandemija buvo sustabdžiusi šį procesą, dabar sienos atsidaro ir galime turėti labai didelį nutekėjimą“, – pastebėjo I. Ruginienė.

Profsąjungų lyderė siūlo visomis jėgomis padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams rasti darbą Lietuvoje, tačiau riboti darbo jėgos iš kitų šalių atvykimą.

Darbdavių nebaudžiamumas

Profsąjungų lyderė ragina spausti darbdavius kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, pažaboti kai kurių nebaudžiamais pasijutusių darbdavių savivalę. Aktyviau turėtų veikti ir Valstybinė darbo inspekcija.

„Negali būti taip, kad daugybę metų darydamas pažeidimą darbdavys gauna 120 eurų baudą. Kam Europoje tai pasakau, jie juokiasi susiėmę už pilvų“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, Lietuvos darbdaviai dabar yra taip „atsipalaidavę“, kad net neslepia „skatinantys“ darbuotojus dirbti viršvalandžius.

„Darbo kodeksas labai aiškiai nustato viršvalandžių skaičių. Nori daugiau – susitark kolektyvinėje sutartyje pritaikydamas tam tikrus kompensacinius mechanizmus. Bet niekas to nedaro. Tiesiog atvirai fiksuoja nežmoniškus viršvalandžių kiekius ir sako, kad taip leidžia žmonėms užsidirbti. Bet žmogus turi pagrindinį atlyginimą normalų gauti, tada jam nekils noras dirbti viršvalandžių ir dirbti iki nukritimo. Kai jis gauna 500 eurų, žmogus sako: negaliu išgyventi. Darbdavys jam: tai tu padirbėk savaitgaliais ir gausi 1000 eurų. O jeigu dar naktimis padirbėsi, gausi 1400 eurų. Kai iš šalies pažiūri – žmogus uždirba 1400 eurų, o tai visai neblogas atlyginimas. Bet žmogus už tą atlyginimą dirba visą parą, niekas nekalba“, – stebėjosi I. Ruginienė.

Pasak jos, visa tai reikia skubiai taisyti – jeigu sistema veiks gerai, niekas nebijos parduotuvėse dirbančių ukrainiečių.

Džiaugiasi pasirinkimu

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas D. Arlauskas džiaugiasi, kad Lietuvos jaunimas nebesitenkina nekvalifikuotu darbu, o siekia įgyti aukštesnį išsilavinimą ir įgūdžius.

„Kad jaunimas nenori tokio darbo, manęs tai nestebina. Atvirai pasakius, netgi džiugina, kadangi jaunimas turėtų labiau orientuotis į aukštesnę kvalifikaciją ir turėti didesnes ambicijas. Jeigu jis dirba kasininku, tai jis visą gyvenimą ir dirbs kasininku? Visuomenei, manau, tai yra didelis praradimas. Jaunimas turi būti kūrybiškas ir savo potencialą išnaudoti didesnės pridėtinės vertės kūrimo procese“, – mano D. Arlauskas.

LDK prezidentas prognozuoja, kad greitai apsikritai nekvalifikuoto darbo vietų bus vis mažiau ar jos iš viso išnyks. Jis siūlo atkreipti dėmesį, kaip keičiasi prekybos vietos Lietuvoje: užėję į „Rimi“ ar „Maximą“ matome savitarnos kasas ir dirbančias 2 iš 10 „fizines“ kasas. Pritaikius kitas technologines naujoves, ateities parduotuvėse iš viso dirbs mažiau žmonių.

Kita vertus, D. Arlauskas pripažino, kad kurį laiką nekvalifikuoto darbo poreikis liks. „Padavėjai – tai kvalifikuotas ar nekvalifikuotas darbas? Užsienyje tą darbą daugiausia ir dirba emigrantai. Kita vertus, puikiai suprantame, kad yra darbo vietų maitinimo įstaigose ar SPA centruose, kurios galbūt laikomos nekvalifikuotos, bet vis tiek reikalauja specialių įgūdžių. XXI a. nekvalifikuotas darbas vertinamas kitaip. Tobulėjant technologijoms, nekvalifikuoto darbo kvalifikacija auga“, – šypsojosi pašnekovas.

Kultūriniai skirtumai

Nekvalifikuotą darbą, kiek jo liks, D. Arlausko nuomone, daugiausia dirbs emigrantai, nes jie nepažįsta šalies, į kurią atvyko, kultūros, nemoka kalbos. „Jie užima tas vietas, visame pasaulyje taip yra. Nėra taip, kad koks nors emigrantas socialinės ar ekonominės hierarchijos sistemoje užimtų aukštą vietą. Ir lietuviai Britanijoje milijonus uždirba, bet į britų visuomenę, į viešojo sektoriaus institucijas negali patekti“, – sakė D. Arlauskas.

LDK prezidentas teigė, kad esama ir išimčių – galbūt lengviau integruojasi IT specialistai, inžinieriai, kitų tiksliųjų technologijų profesionalai, bet retas emigrantas įsidarbina mokytoju, buhalteriu ar reklamos specialistu – tam reikia pažinti šalies kultūrą.

„Ir mūsų lietuviai su aukštuoju išsilavinimu – režisieriai, žurnalistai, aktoriai – ir indus plovė, ir kitus juodus darbus dirbo. Tu turi integruotis į visuomenę, ją suprasti, vartotojų įpročius suprasti. Nėra taip, kad tave perkelia į kitą kultūrinę aplinką ir tu sėkmingai dirbi. Negali tu sėkmingai dirbti neperpratęs vietinės kultūros. Aš tai labiau sieju ne su ekonomika, o su kultūra, kultūriniais dalykais, kurie daug svarbesni negu ekonominiai “, – įsitikinęs D. Arlauskas.

Bedarbiai pagal pasirinkimą

Darbdavių atstovas D. Arlauskas mano, kad Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, bus dalis žmonių, kuriuos galima įvardyti kaip ilgalaikius ar struktūrinius bedarbius.

„Mes turėsime apie 40–50 tūkst. struktūrinių bedarbių. Manęs tai nestebina. Aš savo rajone, kur gyvenu, matau jaunus vyrukus, kurie, matau, niekada nepakils aukščiau. Jie neturi poreikio. Jų gyvenimo vizija labai paprasta – padirbti, pavalgyti, cigaretę surūkyti, išgerti kažką. Jų poreikiai labai maži, tai jie gali sutikti dirbti už mažesnį atlyginimą negu ukrainiečiai, kurie su išsilavinimu ir kurių vidinis ego yra daug aukštesnis negu tų lietuvių“, – svarstė LDK prezidentas.

D. Arlauskas mano, kad tokių bedarbių iš prigimties yra visame pasaulyje, net ir gerovės valstybėse išvysi vietinių benamių, nes toks jų gyvenimo būdas.

„Man geriausias pavyzdys, kai buvau Los Andžele, Santa Monikoje, prie vandenyno. Ten ištisas palapinių miestelis. Vienas groja klavišiniais atsisėdęs prie parduotuvės, groja taip, kad ne kiekvienas mūsiškis, baigęs konservatoriją, sugros. Bet jis surenka pinigų, jam šilta ir jis nieko kito dirbti nenori. Yra žmonių, kurie atsisako bet kokio turto. Dabar gi nauja mada: su kuprine, kurioje kompiuteris ir internetas, keliauti iš vietos į vietą. Nieko daugiau nereikia. Išsinuomoja kur laikinai būstą, pasiskolina ir toliau keliauja. Jiems nei namų nereikia, nei nieko“, – šypsojosi D. Arlauskas.

2022 05 23 09:14
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt