trečiadienis, rugpjūčio 4 d.
Baisiais keliais gąsdinusi Lenkija apsikeitė vietomis su Lietuva: kaimynė išasfaltavo visą šalį, o mes vieną kelią lopome kelis dešimtmečius
Arvydas Jockus
Alfa.lt
Kelias Vilnius–Utena yra prasčiausios būklės magistralinis kelias Lietuvoje.

Prieš 20 metų Lietuva turėjo 350 km, Lenkija – 270 km automagistralių. Dabar pas mus yra 370 km, Lenkijoje – daugiau kaip 5,5 tūkst. km automagistralių.

Tokius skaičius portalui Alfa.lt pateikęs asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas mano, kad Lietuvos įvaizdžiui labai kenkia, kad šalies keliai pastaruosius dešimt metų tik blogėja.  

Lietuvos beviltišką atsilikimą nuo Lenkijos geriausiai iliustruoja baisiausio šalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija. Sovietmečiu per 7 metus pastatyta magistralė nepriklausomoje Lietuvoje rekonstruojama 13 metų, tačiau iki šiol atnaujinta penktadalis suaižėjusio kelio.

Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis pažadėjo „amžiaus statybomis“ virtusią  kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją baigti per 4 metus. Jeigu šie pažadai bus įgyvendinti, Vilniaus–Utenos kelio atnaujinimas įeis į istoriją kaip ilgiausiai – net 17 metų – vykdyta magistralės rekonstrukcija Lietuvoje.  

Svarbiausios šalies arterijos Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Klaipėda sovietmečiu buvo nutiestos greičiau. Kelias Vilnius–Kaunas paklotas per 10, kelias Kaunas–Klaipėda – per 16 metų.         

„Anksčiau vykdami automobiliu į Vakarų Europą, lietuviai sakydavo: viskas būtų gerai, jei ne Lenkija. Dabar jau taip niekas nesako, Lenkijoje – puikiausios magistralės. Lenkai puikiai tvarko savo infrastruktūrą. Pastarieji 10 metų Lenkijoje – tikras kelių atgimimas. Ir „Via Balticą“ į Kalvariją jie anksčiau nuties negu mes, nes lenkai ūkininkauja, o mes politikuojame“, – apgailestavo R. Gradauskas.

Pastarieji 10 metų Lenkijoje – tikras kelių atgimimas.

„Lietuvos kelių“ vadovas prognozuoja, kad Lietuvai nesiėmus ryžtingų sprendimų ir nesutvarkius transporto infrastruktūros, pasekmės gali būti liūdnos, netgi sulėtėti investicijos. „Keliai – ne tik šalies įvaizdis, tai ir patogumas. O kas darosi Vilniaus priemiesčiuose? Žmonės laukuose stato namus, o į naujas gyvenvietes net netiesiamos viešo susisiekimo gatvės. Suomijoje yra taisyklė: jeigu yra trys trobos, valstybė privalo jas sujungti su magistralėmis – nutiesti kelią. O pas mus net didelės sodų bendrijos murkdosi purve“, – pastebėjo jis.

Jeigu valstybei trūksta pinigų, R. Gradausko nuomone, ji galėtų pasiskolinti šalies viduje – Lietuvos gyventojų indėliai komerciniuose bankuose pernai sudarė 16,6 mlrd. eurų.

„Tie pinigai nedirba. Kodėl valstybė negali išleisti vertybinių popierių ir paskolinti? Lenkai tai daro, dėl to ir turi galimybes plėtoti savo kelių infrastruktūrą“, – svarstė R. Gradauskas. 

Blogi sprendimai dėl Utenos kelio

„Lietuvos kelių“ vadovo nuomone, Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcija irgi stringa dėl blogų valdžios sprendimų. „Pradėkime nuo to, kad šis kelias iš pradžių buvo remontuojamas privačios ir viešos partnerystės būdu. Manau, kad tai buvo šio kelio nelaimė. Užuot rekonstrukcija būtų finansuojama iš Kelių priežiūros programos ir ES lėšų, pasirinktas netinkamas modelis. Tai tik beprasmiškai surijo laiką, o rezultatą visi žinome“, – sakė R. Gradauskas.

Jo nuomone, valstybei nereikėjo eksperimentuoti, Vilniaus–Utenos magistralė turėjo būti finansuojama biudžeto ir ES lėšomis.  

„Lietuvos įvaizdžiui labai kenkia, kad mūsų šalies keliai pastaruosius dešimt metų tik blogėja. Išimtis buvo praeiti metai, kai iš COVID-19 paramos fondo nemažai lėšų skirta keliams finansuoti. Buvo priimti drąsūs sprendimai, nuveikta nemažai darbų. Kelių direkcija po daugelio metų pradėjo tvarkyti automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėdą dangą. Bet šiais metais vėl bus užtrauktas rankinis stabdys, nes finansavimas yra labai ribotas. Kai pradėti darbai bus baigti, visi pajusime stabtelėjimą“, – prognozavo R. Gradauskas.

Šiais metais vėl bus užtrauktas rankinis stabdis.

Pažadėjo baigti amžiaus statybas

Kelio Vilnius–Utena rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus M. Skuodis praėjusią savaitę pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene.

„Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ virtusi betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija taptų realybe. Turime aiškų planą ir numatytus rekonstravimo darbų etapus, kurie užtikrins viso šio magistralinio kelio atnaujinimą iki 2025 m. pabaigos. Dėsiu visas pastangas, kad šis magistralinis kelias pagaliau būtų sutvarkytas“, – pristatydamas kelio rekonstravimo planus žadėjo jis.

Kelias Vilnius–Utena, iš sovietmečio paveldėjęs cementbetonio dangą, yra prasčiausios būklės magistralinis kelias Lietuvoje. Daugelyje vietų nuolat atsiranda deformacijų, įtrūkimų, plyšių ir nelygumų, todėl magistralė kelia vis didesnę grėsmę eismo saugai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prognozuoja, kad visas kelio atnaujinimas galėtų būti baigtas iki 2030 m. 

Anksčiau direkcija planavo visą kelią Vilnius–Utena sutvarkyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, tačiau 2017 m. šios idėjos atsisakė. Dabar projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir ES lėšų.   

Išjuokė centrinės valdžios neįgalumą

Praradusi tikėjimą centrinės valdžios pažadais šių metų balandžio 1-ąją –pasaulinę Melagių ir juoko dieną – Utenos r. savivaldybės administracija paskelbė, kad Susisiekimo ministerija dėl kelio Vilnius–Utena turi atsarginį planą.

„Pasitarus su Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentu yra numatyta nerekonstruotą kelią Vilnius–Utena paskelbti kultūros ir transporto paveldo objektu ir daugiau prie jo gaivinimo negrįžti. Kreipiamės į Utenos rajono gyventojus: ar toks sprendimas būtų teisingas?“ – Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų neįgalumą išjuokė savivaldybė.

Savivaldybė priminė, kad, 2017 m. sustabdžius kelio rekonstrukcijos įgyvendinimą viešosios ir privačios partnerystės būdu, Utenos r. savivaldybės meras Alvydas Katinas kreipėsi į tuometį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Ministras R. Masiulis net nesiteikė atsakyti į mero raštą. Tačiau po kurio  laiko Kelių direkcija informavo, kad valstybinės reikšmės magistralinį kelią Vilnius–Utena tam tikrais ruožais rekonstruos kasmet, o baigs 2019 m. Planai liko popieriuje – rekonstruota vos 4 km atkarpa ties Vilniumi. 

„Pyktis ir liūdesys lydi kiekvieną kelionę keliu Vilnius–Utena. Visų pirma, dėl blogos kelio būklės, nes važiavimas juo primena kratymąsi geležinkelio bėgiais, visų antra, dėl to, kad niekas jo nesiskubina remontuoti. Kažkada buvęs modernus, dabar kelias yra Rytų Aukštaitijos regiono ir visos Lietuvos įvaizdžio gadintojas“, – konstatavo savivaldybė.   

Pyktis ir liūdesys lydi kiekvieną kelionę keliu Vilnius–Utena.

Meras: jeigu sulaužys pažadus, piketuosime

„Ne kartą sakiau, kad šis kelias yra Lietuvos gėda, kad jis ne tik nesaugus, bet ir stabdo investicijas į mūsų regioną. Išskyrus suremontuotą mažą kelio ruožą prie Vilniaus, iki šiol nebuvo parengta jokių kitų projektų ir techninės dokumentacijos. Vėliau pasklido kalbos, kad kelio rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2033 m. Man atrodo, kad civilizuotoje valstybėje, ES narėje, kelias negali būti remontuojamas kelis dešimtmečius, tai garsiai ne kartą sakiau. Dabar valdžia skelbia, kad juostelės kirpimas įmanomas 2025 m.“, – Alfa.lt sakė Utenos meras A. Katinas.

Ne kartą sakiau, kad šis kelias yra Lietuvos gėda.

Jis prisipažino, kad šį kartą tiki valdžios pažadais, nepaisydamas to, kad ankstesni planai ir grafikai nebuvo įgyvendinti. „Esu optimistas. Manau, kad būtų labai solidu, jeigu 2025 m. kelio rekonstrukcija būtų baigta. Jeigu tai įvyks, mano optimizmas bus pagrįstas“, – sakė jis.

Pagrindą tikėti, kad amžiaus statyba pagaliau bus baigta, pasak jo, suteikia tai, kad į Uteną pristatyti planų buvo atvykęs susisiekimo ministras M. Skuodis su gausia delegacija. „Niekas jų nevertė čia važiuoti. Į pristatymą buvo sukviesti visos apskrities merai. O Kelių direkcijos vadovas pristatė planą „dienų tikslumu“: kaip bus rengiama techninė dokumentacija, kokiais etapais rekonstrukcija bus vykdoma. Mums parodė, kad po „Via Balticos“ šis kelias yra antras valstybinės svarbos projektas. Aš gi negaliu tokiu atveju netikėti. Nėra pagrindo netikėti. Kita vertus, pasakiau, kad Vilniaus merai visą šį šimtmetį stadioną stato, o mes su betonke vargstame, nors tai ir ne mūsų kaltė“, – prisipažino meras.

Vilniaus merai visą šį šimtmetį stadioną stato, o mes su betonke vargstame, nors tai ir ne mūsų kaltė.

Vis dėlto A. Katinas pabrėžė, kad grafikai gali likti popieriuje, jeigu projektui nebus skirta pinigų. „Pasirodo, kad, nepaisant visų tų gražių grafikų, pristatytų susitikime, šių metų biudžete nebuvo skirta nė cento projektinei dokumentacijai. Tai mane labai sujaudino. Pasakiau, jeigu ir šįkart valdžia sulaužys  pažadus, Lietuvoje bus pirmas kartas, kai juodais kostiumais apsirengę Utenos regiono verslininkai leksusais (merai kukliau – pilkais kostiumais ir pigesnėmis mašinomis) važiuos į Vilnių ir piketuos prie Susisiekimo ministerijos. Mes – apskrities rajonų valdžia, verslininkai, mūsų rinkti Seimo nariai, šitą klausimą nuolat kelsime, nes kelio atgal nėra ir trauktis nebėra kur“, – emocingai kalbėjo Utenos r. meras. 

Grafikai gali likti popieriuje, jeigu projektui nebus skirta pinigų.

Paskelbtas tik vienas konkursas

Kaip kelias Vilnius–Utena atrodys po rekonstrukcijos, dar nėra aišku. Šiuo metu yra svarstomos keturios šio kelio rekonstravimo alternatyvos, numatančios dviejų arba trijų eismo juostų magistralę su jungiamaisiais keliais ar be jų, taip pat įvairaus kelio pločio variantą, kai skirtingose atkarpose kelias galėtų būti iki keturių eismo juostų.

Priklausomai nuo pasirinktos optimalios kelio rekonstrukcijos alternatyvos, rekonstravimo darbai gali kainuoti nuo 150 mln. iki 189 mln. eurų. Iki šiol į kelio rekonstrukciją investuota apie 40 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad tikroji rekonstrukcijos vertė paaiškės parengus techninį projektą ir atlikus rangos darbų viešuosius pirkimus. Tačiau bet kurios alternatyvos atveju visus darbus ministerija ir Kelių direkcija žada atlikti iki 2025 m. pabaigos.

Šiuo metu yra paskelbtas tik vieno iš planuojamų penkių etapų konkursas. Tą pačią dieną, kai ministras lankėsi Utenoje, Kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą kelio Vilnius–Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,2 km (Nemenčinėlė–Gruodžiai) rekonstravimo techniniam darbo projektui parengti ir projekto priežiūros paslaugoms įsigyti.

Planuojami penki darbų etapai 

Alfa.lt primena, kad kelio A14 Vilnius–Utena platinimo darbai jau vyko 2008–2009 m., kai nuo 2 iki 4 eismo juostų buvo praplatinta magistralės dalis nuo 10 km iki 16 km.

Planuojant tolesnę kelio rekonstrukciją, 2014–2016 m. buvo svarstomi įvairūs projekto įgyvendinimo modeliai, tarp jų viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdas, jam vėliau pritarė Vyriausybė ir Seimas.

Tačiau 2017 m. Kelių direkcijos sudaryta VPSP projekto „Kelias Vilnius–Utena“ darbo grupė, išnagrinėjusi šio projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, kreipėsi į atsakingas institucijas, kad būtų įvertintos galimybės projekto įgyvendinimui panaudoti kitus – pigesnius – finansavimo šaltinius.

Iki šiol kelyje Vilnius–Utena, kurio bendras ilgis – 95,6 km, rekonstruoti tik pirmieji 21,5 km – nuo Vilniaus iki Nemenčinėlės ir sankryžos su keliu Vievis–Maišiagala–Nemenčinė. Šiais metais darbai nebuvo planuojami. Kaip Alfa.lt informavo Susisiekimo ministerija, praėjusi Vyriausybė tam nebuvo numačiusi lėšų.  

Per artimiausius kelerius metus planuojama rekonstruoti likusius 74,1 km, darbai turėtų vykti  penkiais etapais.

Pirmiausia, 2021–2023 m., planuojama rekonstruoti arčiausiai Utenos esantį kelio ruožą Šilinės miškas–Utena (nuo 93,65 iki 95,60 km). Antrame, trečiame ir ketvirtame etapuose 2021–2024 m. bus rekonstruojami trys kelio ruožai, kurių bendras ilgis – 42,83 km. Tai apims kelio atkarpą maždaug nuo Nemenčinėlės (21,5 km) iki Paluokesos (64,33 km). Penktame etape 2022–2025 m. bus rekonstruojamas ruožas Molėtai–Šilinės miškas (nuo 64,33 iki 93,65 km).

Faktai ir skaičiai

Magistralinis kelias Vilnius–Utena pradėtas tiesti 1978 m., visiškai baigtas 1985 m.

Pirmieji šio kelio rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 m., kai nuo 2 iki 4 eismo juostų buvo paplatinta kelio dalis ties Vilniaus miesto riba (nuo 10 iki 16 km).

Po dešimtmečio pertraukos, 2019–2020 m., panaudojant ES fondų investicijas, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 km, jis taip pat paplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų.

Sovietmečiu autostrada Vilnius–Kaunas, tuo metu laikyta viena moderniausių magistralių SSRS, pradėta tiesti 1960 m., baigta 1970 m.

Magistralinio kelio ruožas Kaunas–Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m., visiškai užbaigtas 1987 m.

Viso magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ilgis 311 km, kelio Vilnius–Utena – 95,6 km. 

2021 06 29 09:09
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt