šeštadienis, spalio 1 d.
Baltarusija nerimsta: nors pasienyje išdygo fizinis barjeras, jis yra „praktiškai kasdien gadinamas“
Goda Košinskytė
Paulius Peleckis/BNS
Pasienis

Baigus statyti fizinį barjerą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis praneša, kad jis Baltarusijos pareigūnų yra gadinamas bent keletą kartų per dieną. Ir nors migrantai patenka į Lietuvą pro prakirptą tvorą, pastaroji itin gelbsti VSAT pareigūnus – padeda „išlošti“ laiko.

VSAT atstovas G. Mišutis Alfa.lt patvirtina, kad naujai pastatytas 550 km ilgio fizinis barjeras Lietuvos-Baltarusijos pasienyje yra „praktiškai kasdien gadinamas“ Baltarusijos pareigūnų arba pačių migrantų bandačių patekti į Lietuvą. Jo teigimu, iekių perkirpti tvorą „kartais būna du, o kartais ir penki“.

„Visi atvejai skirtingi, kartais pastebima anksčiau, kai tvora tik pradedama gadinti ir pareigūnai spėja išbaidyti, kartais ją perkirpti pavyksta“, – sakė jis.

Nepaisant to, kad tvora po kelis kartus per dieną yra sugadinama, VSAT atstovas pabrėžia, kad pats fizinis barjeras išties palengvina pasieniečių darbą, tačiau svarbios ir „vaizdo stebėjimo kameros, kad būtų matomi tie momentai, kai ji pradedama gadinti.“

„Jei koncertinos ir tvoros nebūtų tai būtų dar sudėtingesnė situacija, nes tada jie tikrai neužtruktų tiek prie sienos, kiek dabar jie priversti daryti kol prakerpa koncertiną, nes tai nėra sekundžių klausimas ir dar prakerpa tvorą.

Kita vertus, baltarusiai žino, kad ne visas ruožas yra padengtas tvoromis, nes yra vietų, kur jos negalima pastatyti dėl fizinių kliūčių, tai jie reguliuoja tuos srautus, kur tos tvoros nėra ir nebus“, – pasakoja G. Mišutis.

VSAT atstovas priduria, kad nepaisant įdiegtos stebėjimo sistemos, Baltarusijos pareigūnai įžūliai ar net provokuojančiai gadina fizinį barjerą, net ten, kur yra matomi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas priduria sakydamas, kad toks fizinis barjeras yra pagalba pasieniečiams, tačiau visko neišsprendžia. Jis svarbus kartu su apgręžimo politika ir stebėjimo sistemomis.

„Kaip mūsų sistema atrodo? Yra fizinis barjeras, taip, jį galima prakirpti, galime perlipti, bet visur tai galima padaryti ir mūrinę sieną galima perlipti, bet tai yra laiko klausimas, nes migrantams iškart yra sudėtingiau kol jie perlips, kol perkirps.

Esminis dalykas yra reagavimo laikas, kai sieną bandoma įveikti, kad kliūčių būtų tiek, kad pasieniečiai suspėtų sureaguoti“, – Alfa.lt komentuoja Seimo narys.

Paklausus kodėl buvo statoma tokia tvora, kurią galima lengvai prakirpti, L. Kasčiūnas tik pakartojo, kad „visos tvoros perlipamos, bet esmė yra laikas“.

Ar nuolatinis tvoros segmentų bei koncertinos galų suvirinimas kainuos papildomai, NSGK pirmininkas atsakyti negalėjo, nes tokios informacijos neturi.

G. Misučio teigimu, šiuo metu „Lietuva yra Baltarusijos taikinys numeris vienas“.

„Per praėjusią savaitę neįleidome 658 neteisėtus migrantus, Lenkija – 213, Latvija – 51, akivaizdžiai Baltarusija susitelkė į spaudimą Lietuvai“, – tvirtino jis.

Anot jo, dabartinis tipinis migranto portretas – jaunas, fiziškai tvirtas, sveikas vyras, kuris yra ekonominio pobūdžio migrantas.

„Pernai be konkurencijos daugiausiai atvykdavo irakiečiai, dabar – Afganistano piliečiai, bet yra ir tų pačių Irako, Irano, Sirijos piliečių, paskutiniu metu nemažai atsirado Egipto piliečių“, – pridūrė VSAT atstovas.

2022 09 01 13:43
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt