antradienis, rugpjūčio 9 d.
Bedarbius suskirstys į norinčius ir į nenorinčius dirbti, bet abejojama, ar netekę pašalpų varguoliai puls ieškoti darbo
Arvydas Jockus
Unsplash
Dalis bedarbių niekada nedirbs, kad ir kokia pagalba jiems būtų teikiama, – taip yra visame pasaulyje.

Nuo liepos 1 d. darbo rinkoje atsirado nauja bedarbių kategorija – darbo rinkai besiruošiantys asmenys. Tai bedarbiai, kurie nenori ar negali įsidarbinti dėl asmeninių problemų.

Pataisytas Užimtumo įstatymas numato, kad šie asmenys neturės teisės į nedarbo išmoką, tačiau toliau draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jiems išsaugoma teisė į socialinę pašalpą.

Didžioji dalis šiai kategorijai priskirtinų asmenų jau yra ilgalaikiai bedarbiai ir negauna nedarbo išmokos, tad integruoti juos į darbo rinką nebus lengva.

Vis dėlto Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas mano, kad sprendimas atskirti darbo rinkai besiruošiančius asmenis nuo bedarbių buvo teisingas.

Tačiau jis abejoja, ar gerą sprendimą pavyks paversti gerais rezultatais.

„Labai lengva nustatyti žmogaus išsilavinimą, darbo stažą, bet įlįsti į žmogaus sielą ir suprasti, ar jis nori dirbti, ar tik imituoja, kad nori, bus didžiausias iššūkis“, – įspėjo jis.

Kita vertus, D. Arlausko nuomone, dalis dabartinių bedarbių niekada nedirbs, kad ir kokia pagalba jiems būtų teikiama, – taip yra visame pasaulyje.

Užimtumo tarnyba planuoja per artimiausius tris mėnesius įvertinti visų savo klientų įsidarbinimo galimybes, identifikuoti problemas ir atskirti bedarbius, kurie nori dirbti, i ir tuos, kurie nenori ar negali.

Pirminiais vertinimo duomenimis, darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turėtų gauti apie 30 tūkst., arba 20 proc., šiuo metu registruotų bedarbių. Jų birželio 1 d. buvo registruota 154,7 tūkstančio.

Identifikuos problemas

Teigiama, kad, atskyrus bedarbius, kurie gali pradėti dirbti, ir tuos, kuriems reikalinga papildoma pagalba, darbo rinkos situacija šalyje taps aiškesnė.

„Siekiant nustatyti, kokių paslaugų ir pagalbos reikia kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam asmeniui, kad jis sugrįžtų į darbo rinką, pagal parengtus ir patvirtintus klausimynus vertinamos jų įsidarbinimo galimybės ir identifikuojamos įsidarbinimą ribojančios galimybės. Nustačius vieną ar kelias įsidarbinimą ribojančias aplinkybes ir asmeniui sutikus, kad konkrečios aplinkybės riboja jo įsidarbinimą, asmeniui suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas“, – Alfa.lt teigė Užimtumo tarnyba.

Darbo rinkai besiruošiančio asmens statusas turėtų būti suteikiamas asmenims, kurių užimtumo galimybes riboja socialinių įgūdžių stoka ar kurie neturi motyvacijos dirbti, taip pat tiems, kurie negali dirbti, nes turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį.

Darbo rinkai besiruošiančiais bus laikomi asmenys, kurių įsidarbinimą riboja turimi įsiskolinimai ar priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių žaidimų.

Darbo rinkai besiruošiančiais bus laikomi asmenys, kurių įsidarbinimą riboja turimi įsiskolinimai ar priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių žaidimų.

„Darbo rinkai besirengiantiems asmenims pirmiausia bus ieškoma būdų padėti šalinti šias įsidarbinimą ribojančias aplinkybes ir tik paskui pereiti prie aktyvios darbo paieškos“, – teigė tarnyba.

Darbo rinkai besirengiantiems asmenims bus sudaromas užimtumo didinimo planas, teikiamos kitos paslaugos. Tačiau kol kas dar nėra aišku, kaip konkrečiai bus įgyvendinamos šios pagalbos priemonės, kurias iš jų turėtų prisiimti savivaldybės.

Rezultatais abejoja

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas mano, kad sprendimas atskirti darbo rinkai besiruošiančius asmenis nuo bedarbių yra teisingas.

„Užimtumo tarnyba didesnę dalį laiko skirdavo tiems, kurie gal ir nenorėjo dirbti – jiems svarbiausia buvo gauti pašalpą. Ar jie dėl kažkokių kitų aplinkybių negalėjo dirbti. Reikėjo tuos žmones atskirti ir jiems taikyti skirtingas metodikas integruojant į darbo rinką. Tai buvo geras sprendimas. Ar pavyks gerą sprendimą paversti gerais rezultatais, yra klausimas. Nėra taip paprasta, kai organizacija 30 metų dirbo vienaip, o dabar nauji reikalavimai. Ar tikrai žmonės greitai persiorientuos ir bandys sėkmingai atpažinti, į kurią grupę žmones nukreipti? Labai lengva nustatyti žmogaus išsilavinimą, darbo stažą, bet įlįsti į žmogaus sielą ir suprasti, ar jis nori dirbti, ar tik imituoja, kad nori, bus didžiausias iššūkis“, – sakė D. Arlauskas.

Kol kas dar nėra aišku, kaip konkrečiai bus įgyvendinamos pagalbos priemonės darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Kaip galima padėti asmeniui, kuris yra prasiskolinęs, priklausomas nuo alkoholio ar azartinių žaidimų? Turėtų kažkokiu būdu prisijungti savivaldybės, bet ar nepanašu visa tai į fantazijas?

D. Arlausko nuomone, sumanymas, kad turėtų savivaldybės prisidėti, yra geras. Bet reikėtų nusileisti į dar žemesnį lygį – seniūnaičių, bendruomenių.

„Normaliame pasaulyje labai stipriai dirbama per bendruomeniškumą, įvairias organizacijas, o pas mus viskas per daug biurokratizuota. Pandemija, karas Ukrainoje dar labiau sustiprino valstybės valdymo vertikalę. Žmonės nustumti nuo visų tų klausimų, jie netiki, kad kažką gali padaryti. Todėl pritariu dėl to žodžio „fantazijos“. Kad norai gali būti dideli, bet reali situacija tokia, kad tiems norams labai sudėtinga bus realizuotis, – svarstė jis. – Lengva pasakyti, kad savivalda turėtų įsitraukti. Bet klausimas, kaip turėtų įsitraukti. Be nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo bus labai sudėtinga ką nors pakeisti.“

Kriminalizavimo pavojus

D. Arlausko nuomone, dalis dabartinių bedarbių niekada nedirbs, kad ir kokia pagalba jiems būtų teikiama.

„Dalis procento (bedarbių – red.) niekada nedirbs. Taip yra visame pasaulyje, ar Amerikoje, ar Šiaurės šalyse. Yra imigrantų, kurie nedirbs dėl kultūrinių dalykų – kai kuriose kultūrose moterys niekada nedirba (ne namuose – red.), tik vyrai. Priežastys gali būti įvairiausios. Klausimas, koks procentas tokių žmonių. Normalus bedarbių procentas yra 4–5 proc. Visuotinis užimtumas buvo tik tarybiniais metais, prisimename lozungą „kas nedirba, tas nevalgo“. Modernioje visuomenėje yra šiek tiek kitaip. Tam tikras procentas visada bus ir nereikia iš to daryti tragedijos“, – mano D. Arlauskas.

Jo nuomone, svarbiausia, kad tie „profesionalūs“ bedarbiai nekriminalizuotųsi. „Tai iššūkis. Jeigu visiškai iš jų atimsime pašalpas, tada jie įsitrauks į šešėlinę ekonomiką ir kriminalizuosis. Žmonėms kažką reikia valgyti“, – svarstė D. Arlauskas.

Nieko nesutaupys

Bedarbius atskyrus nuo darbo rinkai besirengiančių asmenų, lėšų sutaupyti nesitikima.

„Naujasis klientų modelis sukurtas siekiant ne sutaupyti lėšas, o jas panaudoti efektyviau, nukreipiant paslaugų teikimą dar labiau į individualius poreikius“, – atsakyme redakcijai teigia Užimtumo tarnyba.

Esą siūlomos paslaugos ir pagalbos priemonės turėtų atitikti tas, kurios reikalingiausios konkrečiam darbo ieškančiam ar darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, siekiant šalinti kliūtis užimtumui ir padėti asmeniui tapti aktyvesniu darbo rinkos dalyviu.

Pavyzdžiui, dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, jei reikia įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją, tapti aktyvesniam darbo paieškoje, priimti pasiūlymus dirbti ir tapti konkurencingu kandidatu užimti darbdavių skelbiamas laisvas darbo vietas.

Vis dėlto lieka neaišku, kuo šios pagalbos priemonės skiriasi nuo dabar taikomų.

Pati atsisakys funkcijų?

Numatoma, kad Užimtumo tarnyba turėtų peržiūrėti ir atsisakyti kai kurių perteklinių funkcijų.

Alfa.lt klausė, kaip bus vykdoma reforma: ar savo funkcijas apribos pati Užimtumo tarnyba?

Į tai gavome atsakymą, kad Užimtumo tarnyba „siekia atsisakyti kai kurių techninio pobūdžio funkcijų ar veiksmų“.

„Tai nėra pertekliniai veiksmai ar perteklinės funkcijos, tačiau kai kurie jų koreguotini, tikslintini siekiant didesnio efektyvumo. Tai daugiau ne funkcijų atsisakymas ar apribojimas, tai labiau prioritetų ir paslaugų teikimo perskirstymas“, – teigė tarnyba.

Vis dėlto kai kurių beprasmių darbų tarnyba planuoja atsisakyti jau netrukus. „Pavyzdžiui, pirmiausia atsisakoma nuolatinio, dažnai pasikartojančio ir ne visais atvejais tikslingo įsidarbinimo galimybių vertinimo. Įsidarbinimo galimybių vertinimas bus atliekamas pagal poreikį – esant atskiroms sąlygoms. Vietoj to didesnis dėmesys bus skiriamas kitoms paslaugoms teikti: informuoti, konsultuoti, įdarbinant tarpininkauti“, – teigia tarnyba.

Pirmiausia atsisakoma nuolatinio, dažnai pasikartojančio ir ne visais atvejais tikslingo įsidarbinimo galimybių vertinimo.

Taip esą bus taupomas laikas, ypač darbdavių, neteikiant pasiūlymų dirbti asmenims, kurie įsidarbinti dėl atskirų aplinkybių nėra pasirengę.

„Perspektyvoje svarstomi būdai ir galimybės diegti automatinį darbo ieškančių asmenų, atitinkančių laisvos darbo vietos kvalifikacinius reikalavimus, atrankos procesą“, – teigiama komentare.

Užimtumo tarnyba planuoja mažinti ir popierizmą, perkelti bendravimą į elektroninę erdvę.

„Ketinama efektyvinti ir daryti paprastesnius elektroninius kelius pasiūlymams dirbti teikti, tiesiogiai nukreipiant darbdaviui. Darbdavys savo ruožtu galės grįžtamąjį ryšį žymėti kompiuteryje naudodamasis elektroninėmis paslaugomis, o ne bedarbio atneštame popieriniame pasiūlyme dirbti. Taip pat įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones daugėja tik elektroniniu būdu teikiamų dokumentų skaičius – taip taupomas ir popierius, ir darbdavių bei Užimtumo tarnybos specialistų laikas“, – teigė tarnyba.

Reformuoti reikia ministeriją?

D. Arlausko nuomone, reikėtų reformuoti ne Užimtumo tarnybą, o ją kontroliuojančią Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Reikėtų reformuoti ne Užimtumo tarnybą, o ją kontroliuojančią Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

„Mes jau dešimt metų rašinėjame raštus į prezidentūrą ir kitur, kad ją (ministeriją – red.) reikia reformuoti. Keitėsi ministerijos pavadinimas, bet visa kita liko kaip buvę. Esminio dalyko jie neįvertino. Kad labai svarbu, ar yra motyvuojami Užimtumo tarnybos žmonės ir ar yra motyvuoti tie, kuriuos siekiama įtraukti į darbo rinką. Kol mes tiems dviem priešingiems poliams nesukursime motyvacijos, tol bus biurokratinė ta tarnyba. Jeigu žmonės gauna pastovų atlyginimą, nepriklausomai nuo rezultatų, jiems labai apsimoka, kad būtų kuo daugiau bedarbių – žiūrėkite, kiek daug bedarbių, reikia plėsti tarnybą“, – šypsojosi D. Arlauskas.

2022 07 11 12:10
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt