pirmadienis, gegužės 10 d.
Černobylis primena Astravą: ar pavyks išvengti dar vienos branduolinės tragedijos?
Alfa.lt

Pasauliui menant prieš 35-erius metus Černobylyje įvykusią branduolinę katastrofą, Lietuva vėl gyvena baimėje dėl tarptautinius teisės aktus pažeidžiančios Astravo atominės elektrinės. 

Vykstantys bandymai, testavimai jau dabar rodo, kad elektrinės kokybė kelia nerimą ne tik Baltarusijai, bet ir aplinkinėms valstybėms. Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pasirodę pranešimai dėl įvykių Astravo atominėje elektrinėje, kurie Baltarusijos struktūrų yra itin kruopščiai slepiami nuo visuomenės.

Energetikos srityje veikiančios nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos periodiškai praneša ne tik apie pažeidimus elektrinėje, bet ir apie kylančius nesklandumus. Per pastaruosius mėnesius ne kartą Astravo atominėje elektrinėje vyko šiurpą Lietuvos gyventojams keliantys reiškiniai. Elektrinės darbas buvo bent keliskart sustabdytas dėl incidentų, o kartą net pasirodė pranešimai dėl sprogusių transformatorių.

Lietuva jau dabar itin rimtai žiūri į už mažiau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus stovinčios atominės elektrinės veikimo principus. Visai neseniai buvo nuspręsta įsigyti keturis milijonus jodo tablečių, kurios, įvykus branduolinei avarijai, turėtų apsaugoti gyventojus.

Lietuvos radiacinės saugos centras (RSC) skelbia, kad gyventojai itin atsakingai vertina visas žinias gautas iš Astravo atominės elektrinės. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai dėl incidentų elektrinėje, radiacinį foną Lietuvoje imasi tikrinti daugiau negu 10 tūkstančių žmonių. Kauno technologijų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad net 58 proc. respondentų Astravo atominę elektrinę išskyrė kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Grėsmė yra pagrįsta. Nuo visuomenės slepiama informacija, periodiškai pasitaikantys veiklos sutrikimai kelia baimę Lietuvos gyventojams, o dar praėjusią savaitę elektrinės internetinę svetainę nulaužę programišiai pasiuntė žinutę pasauliui teigdami, kad tragedija gali įvykti bet kurią akimirką, o Astravo atominės elektrinės darbas yra pavojingas.

RSC tyrimas atskleidžia, kad elektrinei sprogus, radioaktyvūs debesys Vilniaus miesto gyventojus pasiektų per greičiau negu dvi valandas. Įvertinus tai, kad Baltarusijoje incidentai tikėtina būtų slepiami, šie skaičiavimai parodo, kad Lietuva yra itin sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje.

Ant kortos pastatyta per daug

Europos Parlamento narys, Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę valdybos pirmininkas Petras Auštrevičius netgi mato paralelių tarp Černobylio ir Astravo atominių elektrinių. Jis teigia, kad per 35-erius metus politinė sistema esmingai nesikeitė – tiek tada, tiek dabar branduoliniai projektai grasina žmonėms – jų sveikatai bei gyvybei. Politikas Astravo atominę elektrinę laiko geopolitiniu autoritarinės politinės sistemos įrankiu, kuri nesiskaito su žmonių gyvybėmis.

P. Auštrevičius mano, kad elektrinės lokacija išlieka vienu didžiausiu iššūkiu Lietuvai. Ne gana to, Baltarusija neužtikrina tokio tipo statiniui būdingų saugumo reikalavimų: „Pirmiausia, aikštelės parinkimas – per arti mūsų sostinės Vilniaus, kur didžiausia gyventojų koncentracija ir visos viešosios vadybos infrastruktūra. Aikštelės parinkimas liko neišspręsta ir nepaaiškinta problema – nebuvo atliktos jokios viešos procedūros. Antra, apsauginio gaubto nebuvimas. Dabartinis gaubtas neapsaugo nuo sunkaus orlaivio sudužimo. Baltarusiai net nenori svarstyti tokio klausimo. Reikia pasakyti, kad Baltarusija neturi reikiamos ir patyrimu pagrįstos branduolinės saugos kultūros.“

Anot P. Auštrevičiaus, per paskutinius metus buvo žengti rimti žingsniai tarptautinėje arenoje, kurie leido atkreipti ir Europos Sąjungos šalių dėmesį į Baltarusijos elektrinę ir ją vertinti kaip grėsmę. Politikas teigia, kad to anksčiau buvo pasigesta: „Mes negalime jėga priversti keisti technologijų ir požiūrio, tai jau praleistas momentas. Lietuva pradėjo daryti daug daugiau, palyginti su tuo, kas buvo daroma anksčiau, kai valdžia laukė, buvo pasyvi, susitaikė, pripažino. Klausimas keliamas Europos institucijose, Europos Vadovų Taryboje, tai yra pastarųjų pusantrų metų reikalas. Nebuvo išnaudoti visi kanalai, o mes turime tik europinį kanalą. Reikalauti šios problemos pripažinimo, kas yra padaryta ir ieškoti sprendimo, kas yra daroma. Manau, kad dar galime kažką padaryti, sukurti tam tikras situacijas, bet reikia stengtis, nes čia yra tik darbų pradžia.“

Nepaisant to, svarbiausiu uždaviniu išlieka konsensuso su Latvija ir Estija paieškos dėl galimybės nepirkti elektros energijos iš Baltarusijos. P. Auštrevičius mano, kad rankų nuleisti dar neverta, nepaisant to, kad Latvija turi pragmatinį požiūrį į energetiką: „Manau, kad susitarti įmanoma, tik tam reikia neatremiamų įrodymų iš mūsų pusės, kad ji pakliūva į sistemą, kad ji yra komercializuojama ir iš tų pinigų yra statomas antras reaktorius. Lietuvos pusė yra įsitikinusi, kad yra teisi, ji pateikusi pakankamai argumentų ir įrodymų. Bet tai, ką aš girdžiu iš latvių, tai jų tas dalykas neįtikina. Blogiausia, kad Europos Komisija yra linkusi pritarti latviams, o ne mums. Delsti negalima – reikia ir politinio solidarumo, ir energetinio solidarumo. Astravas yra nacionalinės svarbos klausimas, būtina neužsižaisti ir rasti būdų įtikinti latvius. Reikia priminti viską, kur Latvijai yra reikalinga Lietuvos parama. Ant kortos pastatyta per daug, kad mes galėtume atsipalaidavę ieškoti, kalbėtis ir nepriimti sprendimo. Laikas tiksi ne mūsų naudai.“

Ekonominė nauda saugumo neatsveria

Astravo atominės elektrinės darbas klausimų kelia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriui Tomui Janeliūnui, kuris teigia, kad įvykę incidentai Astrave didina žmogiškųjų klaidų tikimybę, kurios ir sukėlė Černobylio katastrofą.

Anot profesoriaus, absoliutus bet kokių saugumo standartų ignoravimas ir reglamentų nesilaikymas statant elektrinę suteikia svarią priežastį kvestionuoti jos saugumą: „Mūsų visa politika tuo paremta, kad Baltarusijos Vyriausybė ir atsakingos institucijos neužtikrina tinkamų kokybės standartų jau vykdant statybas ir atitinkamai niekas negali būti tikras, kad ir eksploatuojant elektrinę bus laikomasi aukščiausių priežiūros ir kokybės standartų. Jau pradiniai incidentai rodo, kad tokių dalykų neturėjo būti, jeigu priežiūra būtų tinkama. Priežiūros ir statybų kultūra, kaip pažeidinėjant saugumo reikalavimus buvo statoma ta elektrinė leidžia manyti, kad nėra viskas ten gerai, todėl ir rizika yra išaugusi.“

T. Janeliūnas tikina, kad Lietuva neturi daug svertų, kurie darytų įtaką saugumo užtikrinimui Baltarusijos elektrinėje. Lietuvos atstovai gali kelti klausimus dėl Astravo elektrinės saugumo tarptautiniu lygiu, bet ir tai negarantuoja, kad raginimai bus išgirsti ir į juos bus atsižvelgta: „Vienintelis likęs būdas yra kelti bendra susidomėjimą ir spaudimą Baltarusijai tarptautiniu mastu, bet ir tai nėra veiksminga, nes tarptautinės organizacijos neturi didelės įtakos. Mums lieka mažinti galimą Astravo elektrinės ekonominę naudą bandant blokuoti elektros importą tiek į Lietuvą, tiek į Baltijos šalis.“

Pernai darbą pradėjusi naujoji Lietuvos Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą pasiekti susitarimą tarp visų Baltijos valstybių dėl pasitraukimo iš bet kokių derybų dėl galimybės pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Vis dėlto, susitarti su latviais gali būti sunku, kadangi jiems tai apsimoka ekonomiškai: „Kokiais argumentais ir kokiais spaudimo būdais bus palenkti latviai į mūsų pusę aš nežinau, čia Vyriausybės derybų taktikos klausimas, kas bus pateikta latviams ir kaip jie bus įtikinti. Bendro solidarumo nelabai užtenka, nes latvių pusėje yra elementarūs ekonominiai interesai ir juos vien solidarumu uždengti nėra lengva.“

VU TSPMI profesorius įsitikinęs, kad baltarusiai kaip įmanydami stengsis parduoti išgaunamą elektrą aplinkinėms valstybėms net pigiau, negu rinkos kaina. Jų tikslas yra padengti bent dalį kaštų, kurie buvo panaudoti statant elektrinę: „Baltarusijai bet kuriuo atveju reikia pardavinėti tą elektrą, nes reikės atidavinėti kreditus ir ji turi kažkiek atgauti pinigų, kuriuos išleido statyboms. Lietuva priėmė labai aiškų politinį sprendimą, pasakydama, kad nesvarbu kokie galėtų būti ekonominės naudos variantai, mes siekiame atsijungti nuo BRELL žiedo iki 2025 m., šiuo atveju Baltarusijos elektrinė yra priešinga šiam tikslui – ji susaistytų mus likti posovietiniam BRELL žiede. Trumpalaikė ekonominė nauda neatsveria galutinių saugumo tikslų, kuriais mes siekiame atitrūkti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos.“

2021 04 28 11:17
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt