trečiadienis, rugpjūčio 12 d.
COVID-19 krizė apnuogino moterų diskriminaciją Lietuvoje
Alfa.lt

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) kartu su Moterų informacijos centru pristatė COVID-19 krizės poveikį moterų ir vyrų teisėms Lietuvoje. Kai kuriems asmenims pandemija atnešė ne tik finansinę krizę – karantinas tapo jų santykių šeimoje ar išsiskyrimo su darbo vieta krize.

COVID-19 sukelta pandemija moteris ir vyrus paliečia skirtingai: skiriasi tikimybė užsikrėsti koronavirusu, patiriamos skirtingo lygio ekonominės ir socialinės rizikos, tikimybė prarasti darbą ar patirti smurtą artimoje aplinkoje, teigia instituto mokslininkai.

Šių metų pradžioje EIGE direktorės pareigas pradėjusi eiti Carlien Scheele kalbėjo apie koronaviruso įtaką lyčių lygybei visoje ES. Ji priminė, kad pagal lyčių lygybės indeksą Lietuva nepakyla rodikliuose nuo 2005 m. Moterų ir vyrų padėties lygybė šalyje vertinama 55,5 balo iš 100.

„COVID-19 paskatino mus pabusti ir pastebėti tam tikras problemas visuomenėje, kurios dažnai lieka nematomos. Dėl karantino padaugėjo smurto artimojoje aplinkoje atvejų, o kai kuriose šalyse šių atvejų šuolis buvo išskirtinis“, – kalbėjo ji.

Taip pat, pasak jos, krizė privertė pripažinti, kad žmonių priežiūrą – tiek apmokamą, tiek ne – mūsų visuomenėje užtikrina moterys. Jos Lietuvoje sudaro 85 proc. visų darbuotojų sveikatos apsaugos srityje. Karantino metu jos tęsė darbą, kad galėtų gelbėti gyvybes, rizikuodamos savomis. Nežiūrint to, Lietuvoje šios ir kitų profesijų darbo užmokestis, anot ekspertės, neatspindi jų teikiamos svarbos.

„Neapmokama“ rūpyba kitais, kaip sakė pranešėja, irgi yra plačiai paplitusi šalyje taip pat pirmiausia tarp moterų. Šiandien 41 proc. moterų kasdien prižiūri vaikus, pagyvenusius asmenis ar neįgaliuosius. Palyginus tą patį daro 24 proc. vyrų.

„Siekdamos prisiimti savo rūpybos pareigas, moterys yra labiau linkusios dirbti laikiną darbą, ne visą darbo dieną ar be jokių socialinių garantijų. Jos gauna mažesnį atlyginimą ir daug silpnesnę socialinę apsaugą. Dėl COVID-19 ekonominio poveikio darbo netekimas neproporcingai daugiau paveikė moteris“, – pridėjo C. Scheele.

Smurtas artimojoje aplinkoje – COVID-19 pasekmė

Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė, priminė apie dar vieną problemą, kuri tapo labiau matoma dėl pandemijos sukeltos krizės – smurtą artimojoje aplinkoje.

Ji teigė, kad NVO suteikia informavimo, konsultavimo, psichologo ir teisinę pagalbą nukentėjusiems po to, kai gauna informacijos apie atvejus iš policijos.

Tiesa, į policiją, reprezentatyvios apklausos duomenimis, dėl smurto atvejų teigė linkę kreiptis tik 14 proc. nukentėjusiųjų, o 60 proc. jų sakė apie situaciją nebūtų pranešę niekur. Taigi atvejų skaičius yra tik ledkalnio viršūnė.

„Kai tik prasidėjo karantinas, policija kalbėjo apie išaugusį pranešimų apie smurtą artimojoje aplinkoje skaičių. Šiuo metu visi laukia sveikatos apsaugos krizės antros bangos, tačiau smurto protrūkio atvejų požiūriu antroji krizės banga jau prasidėjo“, – pasakojo J. Šeduikienė.

Per pastarąsias savaites specializuotos kompleksinės pagalbos centruose gerokai daugiau besikreipiančiųjų pranešimų.

J. Šeduikienės žodžiais, per pastaruosius metus institucijos išmoko neblogai identifikuoti fizinį smurtą, tačiau daug sudėtingiau aukai yra įrodyti seksualinio, psichologinio, ekonominio smurto atvejus.

2020 06 18 16:30
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt