ketvirtadienis, liepos 7 d.
Darbas Seime – kaip atostogos: posėdžių nelankė ir valdantieji, ir opozicijos atstovai
Rugilė Andrejevskytė
BNS foto
Seimas

Vieni Seimo nariai šiemet dirbo išsijuosę, o kiti - buvo reti svečiai darbe. Nors dažniausiai be priežasties Seime nepasirodydavo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, tačiau asmeninį pravaikštų rekordą pasiekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas.

Tarp dažniausiai posėdžių metu balsuojančių yra valdančiosios daugumos atstovas Andrius Bagdonas, o rečiausiai balsavo LVŽS narys Arvydas Nekrošius. Rudens sesijos metu daugiausiai individualių teisės aktų pasiūlė Petras Gražulis, grupinių - Romualdas Vaitkus, 4 TS-LKD atstovės nepateikė jokių pasiūlymų Seimui.

Skaičiuojant nuo šių metų sausio iki lapkričio mėnesių dažniausiai darbe be pateisinamos priežasties nepasirodė TS-LKD atstovai – 113 kartų. Po jų seka LVŽS frakcijos nariai – 76 kartus.

Jeigu iš LVŽS nebūtų pasitraukę Sauliaus Skvernelio frakcijos nariai, tai nelankomumo skaičiai būtų dar didesni, nes būtent „Vardan Lietuvos“ atstovai yra treti pagal posėdžių nelankomumą be pateisinamos priežasties. 13 jos atstovų praleido 43 posėdžius.

Pavyzdingiausiai posėdžius lankė arba pateisino Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) nariai – nepateisino tik 13 posėdžių ir Darbo partijos (DP) atstovai – 15.

Tarp daugiausiai praleidusių posėdžius be pateisinamos priežasties Seimo narių rikiuojasi LVŽS atstovas V. Ąžuolas, kuris nepasirodė 20 posėdžių, TS-LKD narys Andrius Navickas – 18, finansų ministrė Gintarė Skaistė nepaaiškino, kodėl nebuvo 12 posėdžių. Po 11 praleistų posėdžių be pateisinamos priežasties turi Kęstutis Mažeika (LVŽS) ir Valdas Rakutis (TS-LKD).

Dažniausiai ir rečiausiai balsuojantys Seimo nariai

Palyginus visas partija, valdančiosios daugumos atstovai Rudens sesijos metu dažniau balsuodavo per Seimo posėdžius nei kitos frakcijos. Laisvės partijos atstovai išsiskiria savo aktyvumu balsavimuose: 11 Seimo narių vidurkis siekia 81,35 proc. iš visų vykusių balsavimų. Po jų seka LRLS atstovai, kurie dalyvaudavo 7 iš 10 balsavimų (77, 26 proc.) ir TS-LKD – 76,43 proc.

Rečiausiai balsuodavo Lietuvos regionų frakcija (LRF), kuri dalyvaudavo kas 6 balsavime (61,19 proc.) ir Darbo partija – 64,63 proc., o kitų frakcijų balsavimo aktyvumo vidurkis siekia apie 70 proc.

Tarp Seimo narių rečiausiai balsavimuose pasirodydavo LVŽS atstovas A. Nekrošius (38,61 proc.) bei TS-LKD nariai Emanuelis Zingeris (38,78 proc.), vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (40,14 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (40,22 proc.) bei LRF Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (40,9 proc.).

Aktyviausiai balsuojatys parlamentarai yra LRLS nariai A. Bagdonas (98,3 proc.) ir R. Vaitkus (95,75 proc.). Prie jų prisijungia LVŽS atstovas Sergejus Jovaiša su 94,56 proc. aktyvumu bei TS-LKD frakcijai priklausantys asmenys – Liuda Pociūnienė (93,03 proc.) ir Audrius Petrošius (92,6 proc.).

Seimo nariai dažniausiai pateikiantys teisės aktus

2021 m. Rudens sesijos metu daugiausiai individualių teisės aktų pateikė P. Gražulis – 7. Dauguma jų buvo rezoliucijos, liečiančios Baltarusiją ir Lenkiją. Po jo rikiuojasi TS-LKD narys Stasys Šedbaras, kuris pateikė 6 teisės aktų projektus. Vėliau seka po 5 pateikę TS-LKD atstovas Matas Maldeikis ir LVŽS parlamentarė Ligita Girskienė.

Grupinius teisės aktus dažniausiai pateikė LRLS narys R. Vaitkus – 28, DP atstovas Andrius Mazuronis – 25. Po 20 pateikė 4 Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas, A. Bagdonas, Vytautas Gapšys ir Tomas Tomilinas.

Be to, pasitaikė ir 4 Seimo narės, kurios Rudens sesijos metu nepateikė nei individualaus, nei grupėje paruošto teisės akto. Visos jos – TS-LKD atstovės: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Monika Navickienė, G. Skaistė ir Ingrida Šimonytė. Tiesa, trys pastarosios parlamentarės yra ir Vyriausybės atstovės.

2021 12 31 15:10
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt