penktadienis, gruodžio 3 d.
Darbdaviai vis dar baiminasi siūlyti lankstų darbo grafiką – nepasitiki darbuotojais
Arvydas Jockus
Unsplash
Nors pandemijos laikotarpiu daugelis biurų tipo darbų persikėlė į nuotolį, kontaktinis ir gyvas bendravimas yra svarbus daugeliui veiklos sričių ir profesijų.

Darbuotojai nebenori dirbti kaip prieš pandemiją – vis dažniau prašo lankstaus grafiko galimybės. O darbdaviams labiau norėtųsi matyti darbuotojus biure.

Darbdavių nuomone, Lietuvos darbo kultūra dar tik auga, nėra visiškai brandi – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams trūksta organizuotumo ir pasitikėjimo vieni kitais. Todėl darbdaviai kartais galbūt visai pateisinamai nori matyti savo darbuotojus, dirbančius biure.

Vis dėlto ir darbdavių, ir personalo įmonių, ir darbo rinkos analitikai įsitikinę, kad nuotolinio ar mišraus darbo, kai darbuotojai ne visą darbo savaitę praleidžia biuruose, vis daugės. Be to, kovodami dėl darbuotojų, ypač jaunų, įmonių vadovai vis dažniau darbo skelbimuose nurodys galimybę rinktis mišrų darbą.

Kai kurios Lietuvos įmonės per pandemiją jau prisitaikė dirbti lanksčiai ar nuotoliniu būdu ir nesiruošia grįžti prie įprastinių darbo formų.

Šiemet Lietuvoje lanksčios darbo valandos yra prieinamos maždaug 30 proc. darbuotojų, darbo iš namų galimybe naudojasi 32 proc. dirbančiųjų. Dauguma jų ir toliau rinktųsi nuotolinį darbą.

Ieškantiems naujo darbo asmenims nuotolinio darbo galimybė yra vienas pagrindinių kriterijų, padedančių apsispręsti, ar priimti pasiūlymą.

Nuotolinis darbas nurodomas penktadalyje skelbimų

Darbo skelbimų ir personalo atrankos bendrovės „CV-Online LT“ duomenimis, šiuo metu interneto tinklalapyje Cvonline.lt tik apie 20 proc. darbo pasiūlymų nurodyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu.

„Prieš pandemiją įprastai tokie darbo pasiūlymai, kuriuose suteikiama darbo namuose galimybė, sudarydavo apie 5 proc. visų darbo pasiūlymų. Prieš pandemiją darbą nuotoliniu būdu dažniausiai siūlydavo tarptautinės IT įmonės. O nuotolinio darbo galimybių kiekis sparčiai pradėjo augti prasidėjus antrajam karantinui, kai įmonės jau apsiprato su situacija, atnaujino darbuotojų paieškas ir ieškojo sprendimų, kaip organizuoti darbus, kai darbas kontaktiniu būdu yra apribotas“, – Alfa.lt teigė „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Atlyginimo tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2021 m. Lietuvoje lanksčios darbo valandos buvo prieinamos 29 proc. darbuotojų, o darbo iš namų galimybe naudojasi 32 proc. dirbančiųjų.

Pasak R. Karavaitienės, jei įmonė pasirenka mišrią darbo formą, vyrauja du kontaktinio ir nuotolinio darbo laiko santykio variantai: 80 proc. / 20 proc. arba 20 proc. / 80 proc.

Ieškantiems darbo – vienas pagrindinių kriterijų

„Ieškantiems darbo nuotolinio darbo galimybė yra vienas pagrindinių kriterijų ieškant tinkamų darbo pasiūlymų. Nuotolinio darbo kriterijus pastaruoju metu yra vienas populiariausių darbo paieškos kriterijų“, – pastebėjo R. Karavaitienė.

„CV-Online LT“ atliko dirbančių mišriu arba nuotoliniu būdu darbuotojų apklausą, jo metu klausė, kuriai darbo formai jie teiktų pirmenybę.

„Apklausos metu gauti duomenys parodė, kad 45 proc. dirbančių nuotoliniu būdu rinktųsi nuotolinį darbą, o 45 proc. – mišrų, 69 proc. respondentų, dirbančių mišriu būdu, tokiu būdu dirbtų ir toliau, 15 proc. rinktųsi nuotolinį darbą, o 16 proc. – kontaktinį darbą Matome, kad tarp dirbančių mišriu būdu yra daugiau patenkintų tokia darbo forma. Taigi, darbuotojams patraukliausia mišri darbo forma“, – mano V. Karavaitienė.

Įmonėms – didesnė tikimybė pritraukti jaunimą

Kuriose ūkio šakose šiuo metu daugiausia įdarbinama lanksčiu grafiku?

„Žinoma, tai tos sritys, kuriose pagrindiniai darbo įrankiai – kompiuteris ir telefonas. Dažniausiai mišriu / nuotoliniu būdu dirba administravimo, finansų, IT, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, komunikacijos, teisės, prekybos (elektroninės prekybos), vertimo, bankininkystės, vadovavimo, draudimo, žurnalistikos, klientų aptarnavimo sričių darbuotojai“, – teigė V. Karavaitienė.

Jos nuomone, darbo nuotoliniu būdu ir lanksčiu grafiku poreikis tik augs, o įmonės, kurios prisiderins prie šio pokyčio, turės daugiau šansų pritraukti darbuotojus, ypač jaunimą.

„Pastebėjome, kad naujajai Z kartai laisvė yra viena svarbiausių vertybių, todėl, žvelgiant į ateitį, laisvas darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų ar iš kur nori, globalėjanti darbo rinka bus pagrindiniai rinkos varikliai, kurie gerokai keis tiek požiūrį darbą, kaip procesą, vietą, ryšius, tiek į organizaciją, darbdavį“, – mano V. Karavaitienė.

Darbdaviai ne visada pasitiki dirbančiaisiais iš namų

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas pastebi, kad nuotolinis darbas yra tam tikras verslo modelio keitimas, be to, ne visi technologiniai procesai leidžia darbą organizuoti nuotoliniu būdu.

„Kitas dalykas, yra tam tikri kultūriniai aspektai. Yra labai sudėtinga, jeigu darbdavys negali tam tikrais rodikliais kontroliuoti darbuotojo. Mums dažnai trūksta organizuotumo, daugelis žmonių įpratę taip: jeigu viršininkas mato – dirbu, jeigu nemato – nedirbu, atsipalaiduoju. Nėra viskas taip paprasta. Mums patiems dar reikia stiprinti atsakomybę ir pasitikėjimą. Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – Alfa.lt sakė D. Arlauskas.

Jo nuomone, Lietuvos darbo kultūra dar tik auga, nėra visiškai brandi. „Me kaip ir vaikai – kol tėvai žiūri, jie namų darbus daro. O kai tėvai nemato, neretas galvoja, kad tie namų darbai tėvams reikalingi“, – šypsojosi darbdavių atstovas.

Jaunimui svarbus socialumas ir „kūnų artumas“

Kita vertus, D. Arlausko nuomone, nebūtinai darbdavių noras kontroliuoti lemia, kad darbas, kurį būtų galima atlikti namuose, vis dėlto dirbamas biure. Taip pat esą jaunimas, kaip kartais klaidingai įsivaizduojama, ne visada nori dirbti namuose.

„Buvo atlikti skirtingų kartų – Y, Z ir kitų – tyrimai, kurie parodė, kad jaunimas nori tiesioginių kontaktų. Nėra taip, kad jaunimas labai nori dirbti nuotoliniu būdu. Jaunimas norėtų laisvesnio darbo grafiko, kad nereikėtų ateiti 8 val. ryto ir išeiti 17 val. vakaro, bet ne visą laiką dirbti nuotoliniu būdu“, – mano D. Arlauskas.

Be to, svarstė jis, jaunimui svarbus socialumas. Nors darbo metu sėdėdami didelėje salėje tiesiogiai nebendrauja tarpusavyje, o sėdi prie kompiuterio, „kitų kūnų“ pojūtis esąs svarbus. „Kai žinai, kad bet kuriuo metu gali gyvai paklausti, jautiesi geriau. Jiems svarbus artumas. Taigi, manydami, kad jaunimui labai patinka darbas namie, klydome. Jaunimui reikia socialumo“, – Alfa.lt sakė darbdavių atstovas.

Vis dėlto D. Arlauskas įsitikinęs, kad nuotolinio darbo modelis bus vis plačiau taikomas. „Tai nėra kažkoks naujas modelis. Ir iki pandemijos veikė įvairūs skambučių centrai Lietuvoje ir Indijoje. Galų gale vykdomi įvairūs projektiniai darbai. Daug žmonių gyveno Lietuvoje, o dirbo Anglijoje ar kitur. Čia nieko naujo nėra. Tik pandemija tai pavertė masiniu reiškiniu. Tai aš net neabejoju, kad ateityje darbo skelbimų, siūlančių darbą nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu būdu, bus ne 20 proc., o 40 proc. ar dar daugiau. Ateityje gal iš viso dirbs tik robotai kur nors Afrikoje, o juos valdys Kanarų salose patogiai gyvenantys žmonės. Mes esame tokiame virsme, kad dabar sunku įsivaizduoti, kuo tai baigsis“, – svarstė D. Arlauskas.

Šiemet pasiūlymų dukart daugiau nei pernai

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje šiuo metu registruotos 377 laisvos darbo vietos, kuriose nurodyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu.

Per šių metų 10 mėnesių darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registravo 1129 laisvas darbo vietas, kuriose nurodyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Daugiausia tokių pasiūlymų pateikta pardavimo vadybininkams, administratoriams, buhalteriams-apskaitininkams, pardavėjams, duomenų bazių administratoriams, produkto vadybininkams, klientų informavimo tarnautojams, buhalteriams, pardavimo agentams (vadybininkams).

Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 623 darbo pasiūlymai su nurodyta galimybe dirbti nuotoliniu būdu – tai du kartus mažiau nei šiemet. Daugiausia tokių pasiūlymų buvo administratoriams, pardavimo vadybininkams, verslo konsultantams, pardavėjams internetu, informacinių technologijų sistemos eksploatavimo technikams, televizijos laidų organizatoriams.

„Užimtumo tarnyba, vertindama darbo jėgos paklausą, nefiksavo didelių pokyčių registruojant laisvas darbo vietas darbuotojų darbui iš namų, tačiau antraisiais pandemijos metais stebime dvigubai didesnį darbo pasiūlymų skaičių, kur nurodyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Buvo darbdavių, kurie, skelbdami kai kurias laisvas darbo vietas, prie papildomų sąlygų nurodydavo, kad yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, bet tai buvo gana retai“, – Alfa.lt teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Anot jos, pandemijos laikotarpis inspiravo kai kurių darbo vietų pokyčius, ypač tas darbo vietas, kurioms įrengti nereikia didelių investicijų. Tai IT, buhalterių, finansininkų, internetinės prekybos, tarptautinių krovinių vežimo logistikos, apklausų atlikimo specialistų, teisininkų, tarptautinės prekybos vadybininkų ir kitų biurų darbuotojų darbo vietos, kurias jie įsirengė savo būstuose.

„Dauguma laisvai samdomų darbuotojų – dizainerių, menininkų, ir kitų kūrybinių profesijų atstovų ir iki karantino dirbo lanksčiai, nuotoliniu būdu“, – pastebėjo M. Jankauskienė.

Ar darbo ieškantys asmenys prašo galimybės dirbti lanksčiu grafiku? Kiek tai šiuo metu yra aktualu?

„Taip, tai aktualu, tačiau priklauso nuo darbo specifikos. Šiuo metu klientai atidžiau vertina siūlomo darbo poziciją – nemažai daliai potencialių darbuotojų yra svarbūs darbdavių siūlomi motyvaciniai naudų paketai – mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, lanksčios darbo vietos ir lankstesni darbo grafikai, didesni atlyginimai, paslaugos (sveikatos draudimui, skiepams, profilaktikai) ir kt. Užimtumo tarnybos pastebėjimu, dažniau darbuotojai nori rinktis mišrų darbo grafiką“, – teigė M. Jankauskienė.

Pasak jos, lanksčiu grafiku dirbti didžiausias ir geriausias galimybes turi paslaugų ir viešasis sektorius, taip pat tai tinkamesnė darbo forma biurų ir kūrybiniams darbuotojams.

„Tačiau ne visų ūkio sektorių – pramonės, statybos ar žemės ūkio – įmonės savo veiklose gali taikyti lankstų grafiką ar nuotolinį darbą. Galimybe dirbti iš namų labiau gali pasinaudoti buhalterinės apskaitos, IT srities, personalo, internetinės prekybos, tarptautinių pervežimų logistikos specialistai, pardavimų ir kt. vadybininkai, klientų paieškos vadybininkai, kūrybiniai darbuotojai. Tai fiksuoja ir laisvų darbo vietų stebėsena“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė.

Pandemija iš esmės keičia darbo sąlygas

Pandemija iš esmės pakeitė daugelio įmonių darbuotojų darbo sąlygas. Jei daugelį metų apie lankstumą ir nuotolinį darbą buvo tik kalbama, tai ši situacija pagreitino daugelio verslų transformacijas nuo tradicinio biuro į virtualų, reikėjo orientuotis dirbti nauju būdu ir išlaikyti verslo gyvybingumą.

„Pandemijos laikotarpiu daugelis biurų tipo darbų persikėlė į nuotolį, ir tikėtina, kad dalis jų šio darbo modelio neatsisakys arba bent iš dalies jį taikys. Kai kurios investavo į kokybiškos įrangos įsigijimą ar apskritai atsisakė biurų. Kitos galbūt stebės ir vertins situaciją bei svarstys apie tolesnį, lankstesnį darbo organizavimą“, – prognozuoja Užimtumo tarnyba.

Redakcijai atsiųstame komentare teigiama, kad kai kurios įmonės prisitaikė dirbti lanksčiai ar nuotoliniu būdu ir nesiruošia grįžti prie įprastinių darbo formų. Yra įmonių, kurios artimiausiu metu neplanuoja grįžti į darbą biuruose.

Karantino metu apribotos veiklos, ypač maitinimo, prekybos srityse, privertė įmones ieškoti kitų veiklos būdų, kaip išgyventi. Daugelis jų persikėlė į interneto erdvę siūlydamos įvairias paslaugas, tokia kaip maisto pristatymus į namus, prekyba iš elektroninių parduotuvių, įvairios dizaino, mokymų platformos ir pan.

Prie šių pokyčių, kiek galimybės leido, prisitaikė ir valstybinės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas klientams – sustiprintas aptarnavimas ir paslaugų teikimas nuotoliniu būdu (e. paštu, telefonu, per „Zoom“, „Teams“, „Skype“, „Facebook“ platformas).

Įmonės ir įstaigos atnaujino IT infrastruktūras užtikrindamos kokybiškesnes paslaugas klientams ir sudarydamos galimybę jas teikti iš nuotolinių darbo vietų.

„Pandemijos situacija pagreitino daugelio įmonių ir valstybės įstaigų skaitmenizaciją, ir tai, be abejo, turi įtakos tolesniems procesams tiek aptarnavimo, tiek paslaugų teikimo atžvilgiu. Taip pat tai lemia ir didesnes lankstaus ir nuotolinio darbo sąlygas“, – teigia Užimtumo tarnyba.

Nors COVID-19 pandemija turėjo įtakos darbo vietų pokyčiams, tarnybos specialistų nuomone, nereikėtų absoliutinti, kad tai taps norma daugeliui nuotoliniu būdu dirbusiems karantino metu.

„Kontaktinis ir gyvas bendravimas yra svarbu daugeliui veiklos sričių ir profesijų. Pavyzdžiui, mokytojai prisitaikė dirbti nuotoliniu būdu, tačiau kažin ar ir mokytojams, ir mokiniams tai būtų tinkama nuolatinė mokymosi forma dėl judėjimo, socialinių įgūdžių, bendravimo stokos. Kaip niekada iki šiol suvokėme, koks svarbus gydytojų ir slaugytojų darbas, ir šito neįmanoma pakeisti nuotoliniu aptarnavimu. Tas pasakytina apie minėtus pramonės, statybos ar žemės ūkio sektorius, kur sunku įsivaizduoti tokį darbą“, – teigia Užimtumo tarnyba.

Analizuodama rinką, Užimtumo tarnyba pastebi, kad nuotolinis darbas didina galimybes pritraukti darbuotojų iš geografiškai nutolusių regionų – įmonės gali rinktis iš didesnio kandidatų rato. Kita vertus, tas pats veiksnys – nuotolinio darbo „prisijaukinimas“ – skatins ir dalies talentų „nutekėjimą“ į kitus šalies regionus ar užsienio šalis.

Darbuotojų lūkesčiai ir darbdavių baimės

Vakarų Europos šalyse šiuo metu 3 iš 4 darbo skelbimų vis dar nesiūlo jokių lanksčių darbo galimybių. Skelbimų su galimybe dalį darbo dienų dirbti nuotoliniu būdu dalis sudaro apie ketvirtadalį.

Vakaruose maždaug pusė darbuotojų dabar dirba lanksčiai, tačiau gerokai daugiau jų pageidautų turėti tokią galimybę.

Nors darbo aplinka pasikeitė, ekspertai teigia, kad darbdaviams nepavyko prisitaikyti ir pakeisti mentaliteto. Daugelis jų iki šiol mano, kad darbo vietoje gali geriau kontroliuoti darbuotojus.

„Darbdaviai, neįtraukiantys lankstaus darbo pasiūlymų į savo darbo skelbimus, daro didžiulę klaidą. Dauguma žmonių nori mišraus modelio ir šiuo metu tai daro“, – mano „Alliance Manchester Business School“ psichologas profesorius seras Cary Cooperis.

Profesorius turėjo omenyje valdžios rekomendacijas leisti darbuotojams dirbti iš namų. Tačiau jis mano, kad įmonių vadovai gali sąmoningai nuspręsti jokioje išorinėje komunikacijoje nevartoti lankstaus darbo termino. „Jie baiminasi, kad potencialūs darbuotojai manys, kad turi automatinę teisę dirbti nuotoliniu būdu 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę“, – svarstė profesorius.

Tačiau jis pabrėžė, kad darbuotojai taip nemano. „Dauguma žmonių pavargo nuo tokio darbo. Jie ieško darbo biure ir namuose, kad galėtų bendrauti su kitais kolegomis, bet taip pat laisvai praleistų laiką namuose, jei to reikia“, – sakė jis.

Kai kurios įmonės jau siūlo darbuotojams biure dirbti tris dienas per savaitę, tačiau tai nėra dažnas reiškinys.

Dublino miesto universiteto Verslo mokyklos psichologijos profesorė Janine Bosak pateikia keletą priežasčių, kodėl darbdaviai vis dar nesiryžta nurodyti lankstaus grafiko darbo skelbimuose. Darbdaviai esą gali pageidauti, kad nauji darbuotojai būtų fiziškai šalia, kad išmoktų drausmės ir suprastų įmonės kultūrą.

„Darbdaviai taip pat gali nedrąsiai minėti lankstų darbą reklamoje, nes tai gali būti suvokiama kaip teisė į lankstų darbą, o ne visada įmanoma patenkinti lankstaus darbo troškimus“, – pridūrė ji.

2021 11 23 09:38
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt