šeštadienis, rugsėjo 19 d.
Dauguma Lietuvos europarlamentarų nepritarė kvietimui stabdyti „Nord Stream2“ projektą po A. Navalno apnuodijimo
Alfa.lt

Viešą kvietimą Vokietijai bei ES Vyriausiajam įgaliotiniui Josepui Borrelliui sustabdyti dujotiekio „Nord stream 2“ tiesimą, kaip atsaką į rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą pasirašė 56 Europos parlamento (EP) nariai. Iš jų – tik keturi LIetuvos atstovai: Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Bronius Ropė.

Kreipimosi nusprendė nepasirašyti likę 6 Lietuvos atstovai: Vilija Blinkevičiūtė, Stasys Jakeliūnas, Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, Juozas Olekas, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.

Rinkėjus nustebino kai kurių politikų sprendimas nepalaikyti iniciatyvos.

Rytų Europos studijų centro vadovas politologas LInas Kojala siūlo nesureikšminti to, kiek Lietuvos atstovų EP pasirašė kvietimą:

„Kiek esu girdėjęs Lietuvos europarlamentarai neturėjo esminių skirčių klausimais, susijusiais su Rusija. Bent jau aiškiai išreikštų. Nežinau ar šis nepasirašymas šiuo atveju reiškia skirtingas pozicijas ar labiau logistiką: galbūt tie, kas rinko parašus nesikreipė į visus, arba ne visi spėjo pasirašyti“, – vertino politologas.

Jo vertinimu, kalbant apie „Nord Stream 2“ projektą ir jo poveikį Baltijos jūros regionui ar Ukrainai, Lietuvoje vyrauja labai stiprus politinių partijų konsensusas.

Motyvai – skirtingi

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išplatino įrašą, kuriame aiškina tokius savo sprendimo motyvus.

Jos teigimu, vienas iš iniciatyvos autorių, Vokietijos Žaliųjų partijos narys Sergey Lagodinsky elgėsi nenuosekliai, „puolė į isteriką“, keitė laiško, kviečiančio griežtai pasmerkti A. Navalno apnuodijimą pasirašymo laiką, tačiau jo iniciatyvoje nebuvo minimas dujotiekis.

A.Maldeikienės įraše skelbiama, kad rugsėjo 3 dieną kitas tos pačios partijos atstovas – Reinhard Hans Butikofer, išplatino laišką dėl bendro kreipimosi, kuriuo reikalaujama sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą, kur be kita ko minimas ir Navalno apnuodijimas.

„Šito laiško aš nepasirašiau. Ir neketinu pasirašyti: dar 2019 metų kovo 12 dieną Europos parlamentas yra priėmęs „Rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties“, kur pabrėžia, jog“ projektas „Nord Stream 2“ didina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, kelia grėsmę ES vidaus rinkai ir neatitinka ES energetikos politikos arba jos strateginių interesų, todėl jį reikia stabdyti.“

Nematau jokios prasmės pakartotiniuose laiškuose, kai yra bendras viso EP sprendimas šiuo klausimu“, – reziumavo A. Maldeikienė.

Lietuvos atstovė EP pavadino iniciatyvą „Vokietijos parlemantarų tarpusavio kovomis“ ir pareiškė neturinti noro jose dalyvauti.

Konservatorių sąrašą į Europarlamento rinkimus vedęs profesorius Liudas Mažylis aiškino, kad iniciatyvai iš esmės pritaria, tačiau jos įgyvendinimui pritrūko kokybės.

„Dabar visi sako, kad aš neva nepritariu. Taip nebuvo. Tai buvo siūlymas galbūt prisijungti prie kreipimosi ir kiek spėjo žmonių tai padarė, o aš buvau tarp tų, kurie pažiūrėjo iš dalies kritiškai. Ne į reikšminius žodžius tame laiške: kad „Nord Stream 2“ yra ydingas, o ir dėl Navalno – aš žinoma pritariu, kad negalima žmonių nuodyti“, – sakė europarlamentaras.

L. Mažylio nuomone, parengtam dokumentui pritrūko kokybės.

„Ten nėra aiškus suformuluotas adresatas. Neturiu nieko blogo prieš kitus EP narius, bet gal šioje vietoje manyje suveikė profesoriška nuostata, kad tokie laiškai taip nerašomi. Reikėtų gal rimčiau. Suprantu ir tuos, kurie pasirašė, jie perskaitė jog Navalnas ir tai netoleruotina, ir galų gale, tai proga vėl grįžti prie dujotekio projekto temos. Gerai, kad yra tokia iniciatyva. Tačiau jei mano studentas man įteiktų neišbaigtą tekstą, aš paprašyčiau jį pataisyti“, – reziumavo L. Mažylis.

Europarlamentarai Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas pareiškė nieko negirdėję apie šią iniciatyvą.

„Jei kažkam labai reikėtų parašo, jie gali mane susirasti telefonu arba el. Paštu“, – pridūrė V. Tomaševskis.

Apie kvietimą nieko nežinojo ir socialdemokratas Juozas Olekas. Jis paaiškino, kad kvietimas prisijungti prie iniciatyvos greičiausiai pasiklydo pašte.

„Gal tiesiog nepastebėjau. Jei būčiau matęs, galbūt ir būčiau pasirašęs. Esu už tai, kad mes turėtume tam tikrą įtaką, kad Rusija taip nesielgtų. Tai gali būti vienas iš instrumentų“, – paaiškino J. Olekas.

Vokietijai – raginimai sustabdyti „Putino vamzdį“

Vokietijoje vis garsiau skamba raginimai sustabdyti „Putino vamzdžio“ tiesimą taip pademonstruojant atsaką tiek į įvykius Baltarusijoje, tiek į A. Navalno apnuodijimą Rusijos specialiųjų tarnybų sukurta medžiaga „Novičiok“.

Nepaisant to, Vokietijos Kanclerė Angela Merkel yra išsakiusi nuomonę, kad „Nord Stream 2“ yra „mokslu pagrįstas projektas, nesusijęs su Aleksėjaus Navalno apnuodijimu“, kiek vėliau, sužinojusi kokia medžiaga bandyta nunuodyti opozicionierių, Kanclerė pareiškė neatmetanti galimybės, kad projektas bus paveiktas jei Rusijai nepavyks nuodugniai ištirti opozicijos lyderio apnuodijimo.

Tuo tarpu Vokietijos Ekonomikos ministras Peteris Altmaieris išsakė nuomonę, kad sankcijos prieš Rusiją gali buti nerezultatyvios, jis pareiškė nežinantis nei vieno atvejo kuomet sankcijos priverstų tokią šalį kaip Rusija „pakeisti savo elgesį“.

L. Kojalos vertinimu, spaudimas Vokietijai dėl „Nord Stream2“ išlieka didelis, šalies viduje taip pat garsėja balsai manančių, kad Rusijos veiksmų A. Navalno atžvilgiu, su šia šalimi siejamų politinių žmogžudysčių, dezinformacijos kampanijų ir veiksmų Sirijoje negalima palikti be reakcijos, todėl tikimybė, kad projektas gali būti pristabdytas siekiant paveikti Rusijos veiksmus, yra nemaža.

„Apie tai šiandien kalba ne tik labiau į dešinę orientuotos Vokietijos politinės jėgos, bet ir užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, kuris atstovauja Socialdemokratų partiją. Tai rodo, kad debatai šiandien yra pasiekę tokią fazę, kokios anksčiau nebuvo. Ir dėl to atrodo, kad tikimybė pertvarkyti projektą yra kaip niekada didelė. Juo labiau kai dujų kiekis iš Rusijos ir dabar yra pakankamas – tam nereikalinga papildoma infrastruktūra. Šiuo atveju tarsi pirminės būtinybės jau dabar užbaigti projektą didelės nėra“, – sako politolgas.

Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis vamzdynas klojamas greta nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“. Projektą planuojama užbaigti artimiausiais mėnesiais, o vėliausiai – iki 2020-ųjų vidurio.

Prieš vamzdyno tiesimą aktyviai kovoja JAV: 2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdyno buvo nutiesta 94%, kuomet projekto įgyvendinimas sustojo.

2020 09 10 09:14
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt