šeštadienis, balandžio 10 d.
„Dažų karai“ Vilniuje: policija ėmėsi spręsti, ar grafičio apipaišymas tolygus trispalvės išniekinimui
Alfa.lt

Praėjusio savaitgalio įvykiai, kai požeminėje perėjoje sostinėje buvo nupiešta LGBT bendruomenę reprezentuojanti vaivorykštės spalvų vėliava, kitą dieną ją pakeitė lietuviška trispalvė, o ant pastarosios vėliau atsirado įvairūs užrašai, kuriais išreikštas palaikymas seksualinėms mažumoms, sulaukė policijos dėmesio. Pastaroji ėmėsi tirti, ar tokį elgesį galima laikyti valstybės simbolių niekinimu.

Policijai teko galvosūkis – nuspręsti, ar ant grafičiams skirtos sienos nupaišyta trispalvė gali būti laikoma oficialiu valstybės simboliu, taip pat ar jos apipaišymas ar aprašymas įvairiais užrašais turėtų būti traktuojamas kaip valstybės simbolių išniekinimas.

Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vadovė Julija Samorokovskaja Alfa.lt informavo, kad dėl Vilniuje, Narbuto gatvėje esančioje požeminėje perėjoje nupaišytos trispalvės ir ant jos atsiradusių užrašų šeštadienį policija sulaukė vieno pranešimo, dar du pranešimai gauti sekmadienį. „Medžiaga buvo perduota Vilniaus 1-ajam policijos komisariatui. Įvertinus medžiagą spręs, ar buvo padarytas koks nors pažeidimas“, – sakė policijos atstovė.

Jei paaiškėtų, kad toks elgesys visgi laikytinas oficialios Lietuvos vėliavos išniekinimu, pasak J. Samorokovskajos, pažeidėjų bus ieškoma peržvelgiant perėjoje ir jos prieigose veikiančių vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą. Baudžiamajame kodekse valstybės simbolių išniekinimui paskirtas 127-asis straipsnis, kuriame nurodoma, kad už tokią veiklą gresia baudžiamoji atsakomybė, o pripažinus kaltu galima skirti areštą, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę.

Savaitgalį kilę „dažų karai“ sukėlė daugybę aistrų abiejose stovyklose, kurias galima įvardinti kaip „LGBT/seksualinių mažumų“ ir „tautininkų/patriotų“. Šaršalas prasidėjo praėjusią savaitę, kai požeminėje perėjoje, kurios sienas Vilniaus miesto savivaldybė skyrė menininkų ir paišytojų saviraiškai, menotyrininkės Karolinos Rimkutės ir grafikos dizainerio Lino Salučkos iniciatyva gimė 55 metrų ilgio vaivorykštės spalvų LGBT vėliava.

Šis gestas pastarosiomis dienomis, kai kai kuriuos visuomenės sluoksnius ypač dirgina Stambulo konvencijos ir su ja rišamų seksualinių mažumų tema, pastarųjų visuomenės sluoksnių buvo sutiktas kaip dar viena „gėjų propagandos“ išraiška. Labiausiai nepatenkinti ne tik burbėjo virtualioje erdvėje, bet ir ėmėsi veiksmų – kovo 18 dieną keletas vyrų LGBT vėliavą uždažė tautinės trispalvės spalvomis.

Grafitis-vėliava greitai sulaukė atsako – ant jo atsirado užrašas „Neužspalvinkite mūsų – mes irgi Lietuvos vaikai“.

Konfrontacija tarp „trispalvės“ ir „vaivorykštės“ stovyklų sukėlė tiek aistrų, kad „trispalvės“ šalininkai „atnaujino“ lietuviškos vėliavos piešinį ir ėmė prie jo budėti požeminėje perėjoje, saugodami nuo to, kas vienų vertinama kaip vandalizmas, kitų – kaip saviraiškos laisvė.

Kadangi tarp Policijos departamento ir prekybos centro „Panorama“ esančioje perėjoje leidžiama laisvai paišyti visiems norintiems, tokie veiksmai – visiškai teisėti, nors ir keliantys ginčus dėl etikos, moralės, galiausiai – dėl to, kas laikoma valstybės simboliu. „Dažų karų“ sukelta įtampa tarp visuomenės sluoksnių nerimsta, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė Alfa.lt teigė, kad neketina uždrausti kovos lauku tapusioje požeminėje perėjoje toliau paišyti grafičius. „Labai trumpai: jokių papildomų veiksmų savivaldybė imtis neplanuoja“, – portalui teigė savivaldybės komunikacijos vyr. specialistė Dovilė Ibianskaitė.

2021 03 23 17:22
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt