antradienis, sausio 26 d.
Didžiausia turizmo bendrovė Baltijos šalyse susidūrė su beprecedente krize
Alfa.lt

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse bendrovė „Novaturas“ susitarė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl mokesčių mokėjimo termino atidėjimo.

Šią savaitę pasiektas susitarimas numato, kad „Novaturo“ daugiau kaip 940 150 eurų mokesčių mokėjimo terminas atidedamas iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. VMI ir „Novaturas“ taip pat susitarė dėl mokestinės paskolos šiai sumai grąžinimo grafiko iki 2022 m. gruodžio 25 d.

Didžiulė „Novaturo“ nesumokėtų mokesčių suma susidarė dėl to, kad įmonė ir VMI skirtingai interpretavo Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Siekdami išvengti ginčų teismuose, mokesčių administratorius ir bendrovė dar šių metų gegužės 11 d. susitarė dėl mokėtinos sumos į valstybės biudžetą. Susitarimas numatė ir tai, kad, pasibaigus ekstremaliai situacijai Lietuvoje, įmonė galės kreiptis į VMI dėl mokesčių paskolos.

Susitarimas atidėti mokesčius padės išgyventi krizę

„Novaturo“ finansų direktorius Tomas Staškūnas Alfa.lt paaiškino, kodėl „Novaturo“ mokėtina mokesčių suma VMI nuo gegužės 11 d. susitarimo iki dabar išaugo daugiau kaip 46 tūkst. eurų.

„Su VMI pasiekėme susitarimą dėl bendros 940 152,04 euro atidedamų mokesčių sumos, iš kurios 894 119 eurų suma yra tiesiogiai susijusi su prestižo mokesčiu, likusią sumos dalį sudaro kiti mokesčiai. Mokesčių mokėjimo terminas atidedamas iki kitų metų rugpjūčio 25 d. Taip pat susitarėme dėl mokestinės paskolos grąžinimo grafiko, kuris išdėstytas iki 2022 m. gruodžio 25 d.“, – aiškino jis.

Pasak finansų direktoriaus, šių metų gegužės mėn. pasiektas susitarimas su VMI dėl įmonės prestižo apmokestinimo leido bendrovei minimizuoti kaštus ir išvengti daug abipusių pastangų ir materialinių bei laiko išteklių reikalaujančių procesų aiškinimosi ir taip nesileisti į ilgai trunkantį potencialų mokestinį ginčą.

„Papildomai kreipėmės į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį įvertinant susidariusią ekonominę situaciją bei į tai, kad įmonė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, – sakė T. Staškūnas. – Šią savaitę susitarėme su VMI dėl mokesčių mokėjimo termino atidėjimo, pasirašėme mokestinės paskolos sudarymą, kartu sutardami ir mokėjimų grafiką. Atsižvelgiant į šiandienos sudėtingą turizmo sektoriaus situaciją, susitarimą vertiname palankiai. Galimybė atidėti mokesčių mokėjimą iki 2022 m. pabaigos leidžia mums planuoti ir fiksuoti savo kaštus ir reguliuoti piniginius srautus. Tai ypač svarbu įmonei išgyvenant šį krizinį laikotarpį, kol vėl galėsime vykdyti labiau planingą ir tvarią veiklą.“

Turizmo sektorius gyvena naujoje pokyčių realybėje

T. Staškūno teigimu, šiais metais turizmo sektorius, taip pat ir „Novaturas“, nuo pirmojo metų ketvirčio gyvena ir veikia naujoje, nuolatinių pokyčių realybėje.

„Po pandemijos sukeltų apribojimų liepą visose Baltijos šalyse iš dalies atnaujinome veiklą. Dėl nuolat besikeitusio sergamumo rodiklių skaičiavimo bei visose Baltijos šalyse skirtingo valstybinio reguliavimo judėjimo atžvilgiu negalėjome atnaujinti skrydžių į daugumą savo atostogų krypčių. Dėl šių priežasčių šiais metais atostogauti galėjome vos kelių šalių – Graikijos, Tuniso bei Kipro – kurortuose. Tai neabejotinai neigiamai paveikė įmonės finansinius bei veiklos rezultatus“, – Alfa.lt teigė T. Staškūnas.

Bendra šių metų sausio–spalio mėnesių „Novaturo“ apyvarta, pasak jo, siekia 32,3 mln. eurų ir yra 80 proc. mažesnė nei tuo pat laikotarpiu pernai. Šiuo laikotarpiu visa „Novaturo“ grupė aptarnavo 47,4 tūkst. klientų, tai 82 proc. mažiau per pernai.

„Siekdami užtikrinti įmonės likvidumą ir veiklos rodiklių gerinimą ateityje ir toliau nuosekliai laikomės krizinio laikotarpio programos, kurios pagrindiniai aspektai yra kaštų optimizavimo politika, valstybių teikiamos paramos įsisavinimas, piniginių srautų reguliavimas“, – sakė T. Staškūnas.

Per krizę drastiškai sumažino sąnaudas

Finansų direktoriaus teigimu, „Novaturas“ visą krizinį laikotarpį nuosekliai optimizavo išlaidas. Palyginti su 2019 m. trijų ketvirčių laikotarpiu, veiklos sąnaudas įmonė sumažino 61,1 proc.

„Su banku susitarėme dėl esamos ilgalaikės paskolos dalinių grąžinimų atidėjimo bei kredito linijos pratęsimo iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos. Šie sprendimai bei susitarimai padėjo užtikrinti įmonės likvidumą, kol galėsime vykdyti stabilesnę ir tvaresnę veiklą“, – sakė T. Staškūnas.

„Novaturas“ taip pat aktyviai dirba su Baltijos šalių vyriausybėmis ir atsakingomis institucijomis. Pasak „Novaturo“ finansų direktoriaus, Latvijoje bendrovė gavo 1 mln. eurų, Lietuvoje – 5 mln. eurų ilgalaikes paskolas. Estijos vyriausybė suteikė 60 tūkst., Latvijos – 81 tūkst. eurų subsidijas. Latvijoje bendrovė taip pat gavo 167 tūkst. eurų repatriacijos kompensaciją. Įmonių grupės mastu iš viso pasinaudota 233 tūkst. eurų darbo užmokesčio kompensacija.

„Šios pagalbos priemonės itin svarbios grynųjų pinigų srautams subalansuoti, jas naudojame tiek įmonės likvidumui užtikrinti, tiek ir atsiskaitymams su keliautojais. Ir toliau nuolat ieškome dialogo su šalių vyriausybėmis ieškodami tvarių ir efektyvių sprendimų, užtikrinančių turizmo sektoriaus ateitį susidūrus su beprecedente krize“, – sakė T. Staškūnas.

Nesutiko su VMI vertinimais, bet galiausiai susitarė 

Alfa.lt primena, kad VMI, baigusi „Novaturo“ mokestinį patikrinimą už 2014–2018 m. laikotarpį, įvertino, kad bendrovė šiuo laikotarpiu prestižo, susidariusio dėl 2007 m. įvykusio „Novaturo“ akcijų įsigijimo ir vėlesnio 2008 m. įvykusio „Central European Tour Operator“ prijungimo prie įmonės, amortizacijos sąnaudas nepagrįstai priskyrė leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais.

VMI vertinimu, 2008–2011 m. susidaręs mokestinis nuostolis, susijęs su prestižo amortizavimu, taip pat negalėjo būti panaudotas apskaičiuojant 2014–2018 m. laikotarpio bendrovės apmokestinamąjį pelną.

„Novaturas“ nesutiko su VMI vertinimais, nurodydamas, kad 2013 m. po VMI atlikto mokestinio tyrimo nebuvo pateikta pastebėjimų dėl prestižo amortizacijos, taip pat ir į kitus svarius teisinius argumentus (teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prestižo amortizavimą pelno mokesčio tikslais, kurios nėra pasikeitusios).

Siekdamos minimizuoti kaštus ir išvengti daug abipusių pastangų ir materialinių bei laiko išteklių reikalaujančio proceso ir taip nesileisti į ilgai trunkantį potencialų mokestinį ginčą, po užtrukusių derybų ir diskusijų dėl pasikeitusio VMI požiūrio į teisės normų, susijusių su prestižo apmokestinimu, taikymą, „Novaturas“ ir VMI priėmė sprendimą susitarti dėl mokesčio dydžio.

Šių metų gegužę pasiektas bendras susitarimas numatė, kad „Novaturas“ sumokės į valstybės biudžetą 894 119 eurų pelno mokesčio už 2014–2018 m. dėl prestižo amortizacijos sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir veiklos pelno atskaitytų deklaruotų veiklos mokestinių nuostolių.

Taip pat sutarta, kad pelno mokesčio delspinigiai ir bauda dėl šios sumos nebus skaičiuojami, o „Novaturas“ 2019–2023 m. mokės pelno mokestį nuo apmokestinamųjų pajamų, neatėmus iš jų prestižo amortizacijos.

Šis sprendimas leido bendrovei fiksuoti savo kaštus, nesileidžiant į mokestinį ginčą dėl teisės aktų reikalavimų, kuriais nėra susiformavusi aiški teismų praktika, taikymo.

Verslas ir VMI skirtingai interpretavo įstatymą

Teisininkų kontoros „Walless“ partnerė dr. Aistė Medelienė Alfa.lt aiškino, kad verslo prestižas Lietuvoje nėra apmokestinamas, nors bendrovių prestižą visada galima įvertinti pinigais.

Pirkdamas verslą už prestižą pirkėjas moka konkrečią sumą ir ją vėliau galima priskirti armortizacijos sąnaudoms, už kurias nemokamas pelno mokestis. Tačiau Lietuvoje dėl to kyla ginčų, praktika nėra nusistovėjusi.

„Pavyzdžiui, įmonė nusiperka kitos įmonės akcijas arba verslą. Įsigijimo obektas turi tam tikrą turtą. Pavyzdžiui, kai perkate fabriką, gaminantį „Nike“ batelius, jūs perkate ne tik patį fabriką, pastatus, bet ir ženklą, reputaciją rinkoje, – taip susidaro prestižas. Mokate daugiau, negu nusiperkate daiktų. Grynoji turto vertė yra mažesnė už pinigų sumą, kuri sumokama už verslą. Tas skirtumas ir yra prestižas, juk pinigai sumokėti ne už orą, o už kažką, kas turi vertę“, – dėstė A. Medelienė.

Kai bendrovė perka kitos bendrovės akcijas, ji gali susijungti su nusipirkta įmone. O kai perkamas verslas, tokio susijungimo nereikia, nes pirkėjui pereina verslas. Tai gali būti staklės, receptas, know-how, darbuotojai – visas verslas kaip kompleksas. Šiuo atveju prestižas yra permokėta, palyginti su turtu, suma.

Pasak teisininkės, „Novaturas“ materialaus turto turi palyginti nedaug, bet turi kitką – partnerių tinklą, pelną generuojantį verslo modelį. Šis neapčiuopiamas turtas – įmonės vertė – negali būti priskiriamas jokiam kitam turtui.

„Lietuvoje skirtumą tarp verslo įsigijimo kainos ir įsigyto turto kainos – nematerialųjį turtą – įmonė pelno mokesčio tikslais turi teisę nudėvėti per 15 metų. Apskaičiuodama pelno mokestį šią sumą lygiomis dalimis įmonė įtraukia į sąnaudas, už kurias nemokamas pelno mokestis. Tarkime, prestižas sudaro 15 mln. eurų. Tai kiekvienais metais po 1 mln. eurų galima įtraukti į sąnaudas ir atitinkamai susimažinti pelno mokestį“, – dėstė teisininkė.

Pasak A. Medelienės, realybė tokia, kad Pelno mokesčio įstatymas nustato labai aiškius prestižo amortizacijos reikalavimus, tačiau VMI, pastebėjusi, kad nemažai įmonių patiria ženklias prestižo amortizacijos sąnaudas, vertindama tai kaip galimą nepagrįstą mokesčių optimizavimą, suformavo poziciją, kuri kelia papildomus įstatyme neįrašytus reikalavimus.

„Ši VMI pozicija išdėstyta 2018 m. pakeistame Pelno mokesčio įstatymo komentare. Todėl tos įmonės, kurios prestižą amortizuoja jau kurį laiką (amortizavimo terminas – 15 metų) ir atitinka įstatymo įtvirtintus reikalavimus, ir netgi tos, kurios nesulaukė priekaištų dėl amortizuojamo prestižo anksčiau, sulaukia VMI siūlymų susimokėti papildomą pelno mokestį, nes neatitinka naujo VMI požiūrio“, – teigė A. Medelienė.

Pasak jos, VMI prestižo amortizacijos reikalavimus papildo, pavyzdžiui, reikalavimu gauti ekonominę naudą iš paties susijungimo, nors jos nereikalauja įstatymas (jis reikalauja ekonominės naudos iš pačių akcijų (verslo) įsigijimo).

Teisininkės nuomone, VMI plačiau interpretuoja reikalavimus, kaip galima „nudėvėti prestižą, negu reikalaujas įstatymas“.

„Iš tikrųjų praktikos nėra. VMI įstatymą aiškina vienaip, įmonės supranta kitaip. Tai kyla klausimų ir diskusijų su įmonėmis, kiek tų reikalavimų galima kelti. VMI turėjo ne vieną ginčą su įmonėmis dėl prestižo amortizacijos, bet kol ka nė vienas jų nevirto teismų praktika“, – pastebėjo teisininkė.

Organizuoja keliones, tačiau tiesiogiai turistams jų neparduoda

AB „Novaturo“ grupė yra didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse, siūlantis vasaros ir žiemos atostogų paketus lėktuvu daugiau kaip 30 krypčių visame pasaulyje bei daugiau nei 100 pažintinių kelionių maršrutų. 2019 m. grupė aptarnavo daugiau nei 293 tūkst. klientų.

Nuo 2018 m. kovo 21 d. „Novaturo“ akcijos kotiruojamos Varšuvos ir „Nasdaq“ Vilniaus vertybinių popierių biržose.

Bendrovė dirba pagal Vakarų Europos turizmo verslo organizavimo modelį, t. y. organizuoja keliones, tačiau tiesiogiai turistams jų neparduoda. Turistinių kelionių pardavimus vykdo kelionių agentūros.

1999 m. bendrovę „Novaturas“ įkūrė trys Lietuvos kelionių agentūros „Delta“, „Baltic Clipper“ ir „Interservis“. 2000 m. vasarą vyko pirmasis turistinis užsakomasis reisas iš Lietuvos.

Po to, kai 2001 m. įkūrė antrinę įmonę Latvijoje ir 2004 m. – Estijoje, „Novaturas“ tapo didžiausiu kelionių organizatoriumi Baltijos šalyse.

„Novaturas“ bendradarbiauja su daugiau kaip 400 kelionių agentūrų, iš jų – su visomis didžiausiomis Baltijos šalių agentūromis. Didžiuosiuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose veikia „Novaturo“ mažmeninės prekybos biurai. Grupė toliau investuoja į e. prekybos plėtrą.

Bendrovės verslo modelis pasižymi didelės apimties veiklos pinigų srautais ir mažomis kapitalo investicijomis. Tai suteikia galimybę didelę pajamų dalį išmokėti akcininkams. Reguliarus dividendų mokėjimas – viena svarbiausių bendrovės strategijos dalių. 

2020 12 03 08:42
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt