penktadienis, rugpjūčio 6 d.
Drama Panevėžyje: laiptinėje vos gimęs sušalti paliktas kūdikis išgyveno, bet liko neįgalus, motiną nori matyti už grotų
Alfa.lt , Dominykas Griežė
Scanpix
Naujagimis

2020 m. birželį Lietuvos dėmesį trumpam prikaustė Panevėžyje kilusi drama, kai bendrabučio laiptinėje buvo aptiktas vos gimęs kūdikis – šiukšlių maiše į antklodę suvyniotas naujagimis buvo beveik mirtinai sušalęs, vos gyvas. Kaip aiškėja, vaikas išgyveno ir buvo grąžintas motinai, o ši – nuteista už sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tuo ši drama nesibaigia.

Vos išgyvenusio kūdikio tėvas įsitikinęs, kad jo sūnaus vos nepražudžiusi moteris turėtų realiai atsidurti už grotų, o vaikas turi būti niekada jai negrąžintas, nes leidžiant laiką su motina jo būklė eina blogyn. Tokį prašymą vyras su teisininkais buvo pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui.

Paliktas laiptinėje

2020 m. birželio viduryje Panevėžyje, Vilties g., esančio bendrabučio laiptinėje gyventojai aptiko paliktą leisgyvį kūdikį – nors buvo vasara, į antklodę suvyniotas vaikiukas buvo atšalęs iki gyvybei pavojingos ribos. Naujagimis buvo perduotas Panevėžio medikams, o vėliau išgabentas į sostinę, kur atsidūrė Santaros klinikose. Aiškėjo, kad kūdikio būklė yra itin sunki.

Vėliau paaiškėjo, kad motina sūnų paliko netrukus po gimdymo, tarp 12–4 val. nakties.

Teisėsauga surado vaiko motiną – paaiškėjo, kad tai buvo tuo metu 32 metų amžiaus panevėžietė, turinti darbą ir nesanti asociali.

Moteris vėliau panoro susigrąžinti vaiką, o vaiko teisių specialistai vertino, jog kūdikis turėtų būti paimtas globon – grįžus pas motiną jam grėstų pavojus.

Nori matyti už grotų

Istorijai aprimus ir praėjus daugiau nei metams, drama pačios motinos gyvenime nesibaigia – vaiko tėvas norėtų ją matyti už grotų.

Aiškėja, kad panevėžietė visgi turi galimybių susigrąžinti vaiką, kurį buvo palikusi laiptinėje, o už vaiko palikimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą buvo nuteista – Panevėžio apygardos teismas šių metų kovo pabaigoje motiną pripažino kalta ir skyrė jai dvejų metų laisvės apribojimą bei 150 valandų viešųjų darbų, nurodė pusmetį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tiek pat lankyti psichologo konsultacijas, taip pat gan paradoksaliai vaikui priteisė 5 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti.

Pastarasis nuosprendis įsiteisėjo tik birželio pabaigoje, nes buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Paaiškėjo, kad nuosprendį apskundė ne prokurorai ar pati nuteistoji, bet vaiko įstatyminis globėjas. Anot jo, dvejų metų laisvės apribojimo bausmė jo vaiko motinai – per švelni, moteris turėtų penkerius metus praleisti už grotų.

Nesirūpina vaiku

Skundą pateikęs vyras nurodė, kad panevėžietei skirta bausmė – akivaizdžiai per švelni, Baudžiamajame kodekse už sunkų mažamečio sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų.

Vyras teismui taip pat nurodė, kad kūdikio sveikatos būklė tik prastėja, jo raida pagal atskiras kategorijas atsilieka maždaug 2–3 mėnesius, renkami dokumentai vaiko neįgalumui nustatyti. 2021 m. balandį vaikui išties buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis.

Anot kūdikio įstatyminio globėjo, motina vaiku pakankamai nesirūpina – nesugeba jo tinkamai prižiūrėti, po jos vizitų ir susitikimų su vaiku kūdikio būklė prastėja, yra rekomenduojama vaiką saugoti nuo stiprių fizinių ir emocinių dirgiklių.

Vyras taip pat teigė manantis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistoji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Anot tėvo, kūdikį palikusi motina apie savo padarytus nusikaltimus kalba be emocijų, neįžvelgia jų pavojingumo, liekamųjų pasekmių vaikui, jo negaili.

Nemoka reikšti emocijų

Pati motina teismo prašė skundą atmesti ir tikino, kad jau sulaukė pakankamos bausmės, o pats skundas, anot jos, yra nepagrįstas.

Moteris teismui atskleidė, kad augo be tėvų, buvo socialiai apleista, todėl nuo vaikystės įprato nerodyti emocijų ir slėpti jas nuo aplinkinių. Tačiau tai nereiškia, kad ji nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Panevėžietė taip pat pripažino, kad, neturėdama tinkamo šeimos pavyzdžio ir nepatyrusi tėvų meilės, manė, kad niekada nebus gera mama. Dėl šios priežasties, būdama nėščia, ji bijojo gimdyti, neturėjo su kuo pasitarti, o pagimdžiusi pasielgė neapgalvotai ir paliko sūnų daugiabučio namo laiptinėje.

Motina teigė, kad tuo momentu buvo įsitikinusi, kad vaikas bus saugus, nesušals, nes buvo įsuktas į šiltą pledą, paliktas antrame aukšte toliau nuo laiptinės durų, kur grindys išklotos linoleumu, o vaiko negalėjo pasiekti šunys.

Nuteistoji taip pat nurodė, kad turi nuolatinį darbą, todėl galės ne tik atlyginti sūnui priteistą žalą, bet ir toliau jį auginti. Jei būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ji negalėtų dirbti ir neturėtų pajamų nei save išlaikyti, nei teikti išlaikymą sūnui.

Galimybė pasitaisyti

Bylą pakartotinai išnagrinėję apeliacinio teismo teisėjai Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas ir Ernestas Rimšelis nusprendė, kad nėra pagrindo panevėžietei skirti realią laisvės atėmimo bausmę – anot kolegijos, motinai skirta bausmė jau yra pakankama, be to, moteris deda daug pastangų, kad galėtų susigrąžinti ir toliau auginti kūdikį.

Teisėjai atsižvelgė ir į asmenines aplinkybes, kurios pastūmėjo jauną motiną nusikalsti: aiškindama, kodėl taip pasielgė, moteris teigė, kad nuo pat pradžių, kai suprato, jog laukiasi, neketino pati auginti vaiko, planavo pagimdžiusi jį palikti, nes nenorėjo, kad jos šeimoje būtų taip, kaip buvo jos šeimoje.

Nuteistoji taip pat prisipažino, kad bijojo kitų reakcijos, apkalbų, jog yra vieniša motina.

Kad pasakojimas apie vaikystę nėra vien tušti žodžiai, teisme parodė dar keturios liudytojos. Pasak jų, abu nuteistosios tėvai girtaudavo, konfliktuodavo, namuose tarp jų kildavo muštynės, moteris nuolat matė tėvo mušamą motiną, be to, ir pati buvo patyrusi tėvo smurtą.

Byloje taip pat nustatyta, kad panevėžietė tuo metu, kai tapo mama, neturėjo artimųjų, kurie galėtų jai padėti (santykiai su motina ir seserimi nėra labai artimi), su vaiko tėvu santykius nutraukė iki vaikui gimstant, bijodama būti pasmerkta ir atstumta pati pagalbos nei šeimos narių ar giminių, nei bendradarbių, nei valstybės įstaigų nesiprašė, o iš valstybės institucijos, kuri yra įgaliota teikti asmenims socialines paslaugas ir pagalbą, taip pat nebuvo savalaikės ir tinkamos reakcijos.

Įdomi detalė – kaip teisme atskleidė nuteistosios darbdavė, dar iki tragiško įvykio darbovietė kreipėsi į valdiškas institucijas dėl darbuotojos nėštumo, tačiau jokia pagalba moteriai nebuvo suteikta.

Teisėjai taip pat atsižvelgė į tai, kad po įvykusios nelaimės nuteistajai pagalbą ėmė teikti įvairiausi specialistai, mokantys panevėžietę įvairių reikalingų socialinių įgūdžių ir žinių, reikalingų auginant vaiką, o pati motina ėmė itin aktyviai rūpintis kol kas valstybės globoje esančiu vaiku. Dėl šių priežasčių, apeliacinio teismo vertinimu, būtų neteisinga kartą dėl gyvenimiškų aplinkybių pasimetusią ir suklydusią motiną pasiųsti už grotų.

2021 07 13 10:11
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt