ketvirtadienis, gruodžio 2 d.
Dvigubi standartai: kol gyventojai stumiami į elektromobilius, valdininkai lankstosi dyzelinui ir benzinui
Dominykas Griežė
Unsplash
Nepraktiška alternatyva: gyventojus valdžia skatina sėsti į elektromobilius, nors pastarieji dar daug kuo nusileidžia tradiciniams automobiliams

Lietuvos valdžia yra smarkiai užsimojusi iš gatvių išguiti taršius, ypač – senus, automobilius, turinčius vidaus degimo variklius, gyventojus persodinant į elektromobilius ar priverčiant rinktis kitą transportą. Tačiau tokia strategija, rodos, taikoma tik gyventojams – tautos išrinktieji, valdininkija, už mokesčių mokėtojų pinigus toliau perka automobilius, varomus dyzeliu ar benzinu.

Lietuvį išvaryti iš seno automobilio valdžia pasiryžusi ir meduoliu, ir botagu – automobiliai su vidaus degimo varikliais nuo 2022 metų bus apkrauti taršos mokesčiais, o norintiems įsigyti elektromobilį, elektroninį dviratį ar paspirtuką skiriamos kompensacijos, kurios auga, jei kartu atsisakoma seno teršiančio automobilio. Susisiekimo ministerija tuo pačiu žada, kad elektromobilio turėjimas greitai taps patogesnis – tuoj Lietuvoje prasidės sparti elektromobilumo plėtra, pasireikšianti didesniu ir tankesniu įkrovimo stotelių tinklu.

Tačiau valdiškos institucijos pro pirštus žiūri į tokius planus – kol paprastiems gyventojams daromos malonės perkant mažataršų transportą ir statomos kliūtys sėsti prie taršių automobilių, patys valdininkai daug mieliau renkasi tradiciniu kuru varomus automobilius; tarša ir ekologija – gyventojų, ne valstybės tarnautojų galvos skausmas.

Bene naujausias tokio atvejo pavyzdys – praėjusią savaitę Alfa.lt aprašytas kelių policijos pirkinys: už daugiau nei 47 tūkst. eurų nežymėtam patruliavimui Lietuvos kelių policijos tarnyba įsigijo „BMW 530D xDrive“, varomą dyzelinu. Tuo metu pasidomėjus, kodėl vietoje elektromobilio pasirinktas dyzelinis automobilis, Policijos departamento atstovai miglotai teatsakė, kad dyzelinis bent jau bus ekonomiškesnis už benzininį, o pareigūnus elektromobilyje galbūt greitai išvys Klaipėdos gyventojai.

Greiti ir galingi

Pastaroji istorija paskatino pasidomėti, kokias transporto priemones už mokesčių mokėtojų pinigus perka kitos valstybės įstaigos ir institucijos. Kadangi tokie dalykai perkami organizuojant viešuosius pirkimus, informacija apie juos dažniausiai būna viešai prieinama.

Alfa.lt patyrinėjo praėjusio pusmečio pirkimus, paviešintus Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP). Kadangi tokie pirkimai skaidomi į keletą skirtingų klasifikacijų, tikėtina, kad visų per pusmetį įvykusių pirkimų surasti nepavyko, tačiau nemaža dalis buvo aptikta.

Iš pastarųjų aiškėja, kad įvairios institucijos Lietuvoje vis dar neskuba persėsti prie elektromobilių. Pavyzdžiui, Policijos departamentas (PD) su tiekėju „Sostena“ praėjusią liepą sudarė 240 tūkst. eurų vertės sutartį dėl dešimties lengvųjų automobilių „Renault Megane Grand Coupe“, skirtų eismo priežiūrai. Nors tiksli kuro rūšis sutartyje nenurodoma, pagal specifikacijas matyti, kad automobiliai bus su vidaus degimo varikliais – kelti reikalavimai, kad borto kompiuteriai teiktų duomenis apie degalų sąnaudas. Tuo pačiu metu taip pat maždaug 240 tūkst. eurų vertės sutartis buvo sudaryta su tiekėju „Kia Auto“ dėl dar dešimties automobilių „Kia Ceed“, kurie taip pat, kaip rodo kelti reikalavimai, turės vidaus degimo variklius.

Lygiai tą pačią dieną PD pasirašė ir trečiąją sutartį – iš su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu susijusios bendrovės „Autovici“ už 145,9 tūkst. eurų pirko šešis lengvuosius krovininius kurjerių automobilius „Peugeot Expert“. Pastarųjų specifikacijose aiškiai nurodoma – automobiliais pareigūnai važiuos naudodami dyzeliną.

Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat mielai renkasi taršius automobilius. Ignalinos rajono poliklinika rugsėjo pabaigoje iš „Sostenos“ už 32,3 tūkst. eurų įsigijo du „Dacia Duster“ visureigius, varomus benzinu. Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras praėjusį kovą iš tos pačios „Sostenos“ už 38,6 tūkst. eurų taip pat pirko du „Dacia Duster“ visureigius, tik šįkart varomus dyzelinu.

Į šiuos konkurencingus visureigius nepasididžiuoja sėsti ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, praėjusio birželio pradžioje taip pat iš „Lautra Motors“ įsigijusi du dyzelinius „Dacia Duster“. Mokesčių mokėtojams tai kainavo 39 600 eurų.

Muitinės departamentas praėjusią liepą irgi praturtino savo autoparką naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais – bendrovei „Kia Auto“ atseikėjo 189,9 tūkst. eurų už dešimtį dyzelinu varomų automobilių „Kia Ceed“. O rugsėjo pradžioje įsigytas ir 21 400 eurų atsiėjęs „Volkswagen Passat Executive“, turintis keturis varomuosius ratus ir vidaus degimo variklį.

Į pastarąją kompaniją patenka ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), tiksliau, jo padaliniai. Nors pats PAGD perka elektromobilius, Mažeikių objektinė priešgaisrinė gelbėjimo valdyba per praėjusias Jonines už 33 880 eurų iš bendrovės „Sovli“ įsigijo dyzelinę „Toyota Proace“.

Objektyvumo dėlei reikia pažymėti, kad ne visos valdiškos įstaigos renkasi dyzeliną ir benziną – yra ir teigiamų pavyzdžių. PAGD rugpjūtį iš „Sostenos“ už 54 tūkst. eurų pirko du elektromobilius „Renault Zoe“. Tuo tarpu „Vilniaus vandenys“ iš „Sostenos“ už 124 tūkst. eurų įsigijo keturis elektromobilius ir dvi pakrovimo stoteles.

Valstybinė miškų tarnyba, galinti pasiteisinti, kad automobilių su vidaus degimo varikliais reikia dėl didelio pravažumo, iš bendrovės „Transporent“ už 153 tūkst. eurų įsigijo septynis hibridinius visureigius „Suzuki Vitara“.

Norai gražūs, tikrovė – nelabai

Alfa.lt pabandžius susisiekti institucijomis ir įstaigomis, kurios pastaruoju metu pirko automobilius su vidaus degimo varikliais, dalis jų pripažino – kad ir kaip norėtųsi, elektromobiliai šiai dienai tiesiog netinkami naudoti dalyje darbų; su jais ilgai nepavažinėsi be pertraukos, o mažiau gyvenamose vietovėse, kur nėra įkrovimo stotelių, su elektromobiliu nedaug tenuveiksi. Yra ir kita kliūtis – elektromobilių krovimai atima nemažai laiko.

„Šioms policijos funkcijoms (eismo priežiūrai – Alfa.lt) vykdyti elektromobiliai netinkami, nes policijos darbas vykdomas nepertraukiu (24 val./7 d.) režimu. Todėl ir buvo perkami automobiliai su vidaus degimo varikliais“, – apie praėjusią vasarą pirktus automobilius informavo PD Komunikacijos skyriaus atstovai.

Ignalinos rajono savivaldybės, kuriai pavaldi „Dacia“ visureigių įsigijusi Ignalinos rajono poliklinika, administracijos atstovė Lina Kovalevskienė portalui nurodė paprastas priežastis, kodėl nepirkti elektromobiliai: be to, kad jie brangesni, Ignalinoje yra vos dvi pakrovimo stotelės.

„Savivaldybės įstaigos nėra įsigiję elektrinių automobilių, nes šiuo metu jie gerokai brangesni, o be to nepakankamai išvystyta infrastruktūra jiems pakrauti. Ignalinoje yra viena savivaldybės įrengta ir viena privati elektromobilių pakrovimo stotelės. Šiuo konkrečiu Ignalinos rajono poliklinikos atveju benzinu varomi automobiliai ,,Dacia Duster“ įsigyti dėl to, kad įstaigos padaliniai yra kaime, todėl ten ne kiekvienas elektromobilis pravažiuos“, – teigia L. Kovalevskienė.

Dėl panašių priežasčių elektromobilių nenaudoja ir Muitinės departamentas. Anot departamento atstovo Vito Volungevičiaus, jei būtų konkurencingų pasiūlymų, elektromobilių tiekėjai nebūtų diskriminuojami, tačiau šiai dienai vidaus degimo variklius turintys automobiliai muitininkams daug pranašesni – nereikia gaišti laiko juos kraunant, daug kur galima rasti degalų.

„Muitinės departamentas pritaria valstybės vykdomai politikai, skatinančiai elektromobilių naudojimą, tačiau šiuo atveju pirkimo objektas buvo specialiosios transporto priemonės. Lietuvos muitinės perkamos specialiosios transporto priemonės yra skirtos specifinėms funkcijoms (kriminalinei žvalgybai su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti) vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdami į specialių funkcijų vykdymą ir siekdami užtikrinti ilgesnį automobilio nepertraukiamo veikimo laiką įvairiomis sąlygomis, greitesnį kuro papildymą ir kuro papildymo pasiekiamumą visoje Lietuvoje, pasirinkome benzinu varomų automobilių „Kia Ceed“ pirkimo variantą. Be to, automobilių pirkimo techninėje specifikacijoje muitinė nekėlė reikalavimo dėl konkrečios kuro rūšies.

Viešuosius pirkimus Muitinės departamentas vykdo pagal įstatymu nustatytas pirkimo procedūras, todėl prekių pirkimo dokumentai privalo užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, perkant minėtas prekes negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Todėl, esant konkurencingiems pasiūlymams rinktumėmės ir atitinkamus elektra varomų automobilių tiekėjus“, – priežastis, kodėl Muitinės departamentas neperka elektromobilių, nurodė V. Volungevičius.

2021 10 15 09:47
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt