penktadienis, rugpjūčio 14 d.
EK prognozė Lietuvai remiasi prastu pasirodymu per praėjusią krizę
Alfa.lt

Kodėl liepos mėnesį atnaujinta Europos Komisijos (EK) ekonomikos prognozė Europai yra prastesnė, o Lietuvai – geresnė, nei skelbta gegužę?

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus mano, kad prognozė prastėja, nes ryškėja aiškesnis vaizdas.

„Žala ekonomikai, ypač Pietų Europoje, buvo didesnė, nei iš pradžių manyta. Europai gana sėkmingai pavyko susitvarkyti su virusu ir išsaugoti darbo vietas, todėl atsigavimo perspektyvos bent šiuo metu atrodo neblogos palyginti, pavyzdžiui, su Jungtinėmis Valstijomis“, – Alfa.lt sakė ekonomistas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog pagrindinis veiksnys, kodėl EK pablogino ES ekonomikos nuosmukio prognozę šiais metais, yra ilgiau, negu iš pradžių tikėtasi, užsilikę įvairūs ekonominės veiklos ribojimai Pietų Europos šalyse.

„Labiausiai prognozės buvo pablogintos toms šalims, kuriose koronaviruso protrūkis buvo didžiausias ir kurios vėliausiai pradėjo švelninti ribojimus. Šiaurės šalių ekonomikos pokyčio šiais metais prognozės buvo keistos ir į neigiamą, ir teigiamą pusę, pavyzdžiui, EK tikisi, kad Danijos ir Švedijos ekonomika smuks mažiau, negu tikėjosi gegužę“, – Alfa.lt sakė T. Povilauskas.

V. Šimkus mano, jog buvusi EK prognozė Lietuvai buvo pernelyg pesimistiška ir rėmėsi prastu Lietuvos pasirodymu per praėjusią krizę, nors dabar Lietuvos padėtis daug stipresnė.

T. Povilauskas EK prognozę Lietuvai vertina palankiau. „Manau, kad ji labai realistiška. SEB grupės oficiali šių metų Lietuvos BVP smukimo prognozė yra 6,7 proc., o kitąmet tikimės, kad ekonomika augs bent 5,3 proc., ir tai yra ganėtinai arti to, ką prognozuoja Europos Komisija“, – sakė ekonomistas.

Jis pažymėjo, jog šią prognozę SEB grupė darė remdamasi gan atsargiomis prielaidomis dėl ekonomikos atsigavimo antrąjį pusmetį.

„Todėl realu, kad faktinis šių metų ekonomikos nuosmukis Lietuvoje bus ir dar mažesnis. Žinoma, tam reikia palankių epidemiologinės situacijos sąlygų, kurių niekas užtikrinti negali, ir tik nuo mūsų pačių elgesio priklausys, kas bus su virusu metų pabaigoje“, – sakė jis.

SEB ekonomistai nuo koronaviruso protrūkio pradžios teigė, kad kuo Lietuva geriau susitvarkys su koronaviruso protrūkiu negu Pietų Europos šalys, tuo mūsų ekonomikos nuosmukis bus mažesnis.

„Juolab kad turizmo sektoriaus įtaka Lietuvoje yra nedidelė, o ir su Europos automobilių pramone, kuri taip pat labai nukentėjo balandį ir gegužę, nesame pernelyg smarkiai susiję“, – aiškino T. Povilauskas.

Gegužę EK Lietuvai prognozavo didesnį nuosmukį negu ES vidurkis. Skelbta, kad mūsų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. sumažės 7,9 proc., o 2021 m. išaugs 7,4 proc.

Dabar EK Lietuvai prognozuoja 7,1 proc. susitraukimą 2020 m. ir 6,7 proc. atsigavimą 2021 m.

„Mano manymu, EK prognozė vis dar yra kiek pesimistiška, tačiau jau gerokai arčiau tiesos“, – EK prognozę Lietuvai komentavo V. Šimkus.

Didžiausias neapibrėžtumas dėl eksporto

„Swedbank“ ekonomisto nuomone, vidaus vartojimas Lietuvoje atsigauna labai sparčiai ir pandemijos poveikis jau beveik nebejaučiamas.

„Turizmo sektorius didmiesčiuose, kuris buvo priklausomas nuo užsienio keliautojų, žinoma, kenčia ir šiemet, tikėtina, neatsigaus. Tačiau jo dalis ekonomikoje yra maža ir jo nuosmukį, tikėtina, atsvers vietinio turizmo bumas“, – spėjo ekonomistas.

Didžiausias neapibrėžtumas, V. Šimkaus nuomone, kyla dėl eksporto. Mat nuosmukis pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse yra gana ženklus, ir tai slopins ūkio atsigavimą.

„Lietuvos pramonė bent kol kas nukentėjo mažiau nei vidutiniškai Europoje dėl savo pramonės struktūros – maisto ir baldų gamintojai nukentėjo santykinai mažiau. Kita vertus, nemaža dalis Lietuvos pramonės gamina įvairius komponentus automobilių pramonei, kurią sunkūs laikai buvo užklupę dar iki pandemijos ir jos perspektyvos tikrai yra prastos. Geras ženklas yra tai, kad Europos valstybės rimtai ėmėsi ekonomikos skatinimo, greitesnis Vokietijos atsigavimas neabejotinai būtų teigiamas veiksnys Lietuvos atsigavimui“, – Alfa.lt sakė V. Šimkus.

Ūkis iš duobės lipa „neblogos nuotaikos“

T. Povilausko nuomone, gan greitai iš duobės lipa Lietuvos prekybos sektorius, kiek lėčiau pramonė, krovinių pervežimo kelių transportas, maitinimo sektorius. Birželį sparčiau iš dugno kilo ir gyvenamojo būsto rinka.

„Sunkiausiai sekasi apgyvendinimo paslaugas ne kurortuose teikiančioms įmonėms, su išvykstamuoju turizmu dirbančioms bendrovėms, renginių organizatoriams. Apskritai matome, kad nors daugelio įmonių pajamos yra vis dar mažesnės negu prieš metus, nuotaika nebloga, nes padėtis ne tokia bloga kaip balandį, kai tiesiog dažnu atveju net nebuvo galimybės dirbti“, – samprotavo SEB ekonomistas.

Jis mano, kad paskutiniai atsigaus tie sektoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su didžiausia rizika užsikrėsti koronavirusu, t. y. susiję su išvykstamuoju ir atvykstamuoju turizmu.

„Jeigu sugebėsime šalyje išlaikyti neblogą epidemiologinę padėtį, manau, kad net tokie sektoriai kaip nekilnojamojo turto rinka gali gan sparčiai atsigauti per artimiausius mėnesius, nes matome, kad per tą trumpą ekonomikos smukimo laikotarpį nemažai gyventojų pajamos visai nenukentėjo ir jie pasirengę sugrįžti prie ankstesnių planų įsigyti nekilnojamojo turto“, – pažymėjo ekonomistas.

T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad šalyje nuo kovo pradžios toliau augo gyventojų indėliai, todėl, gyventojams jaučiantis ramiau, yra nemažai potencialo pinigams pajudėti į vartojimo ir investicijų rinką.

„Viena aiški rizika yra darbo rinkoje – registruotas nedarbas šalyje toliau auga ir jis dar augs, tačiau dalies gyventojų perkamoji galia mažės. Bet kartu panašu, kad nemaža dalis bedarbių neskubės sugrįžti į darbo rinką, todėl darbdaviams, išaugus nedarbui, gali nebūti lengviau susirasti naujų darbuotojų“, – prognozavo T. Povilauskas.

Padėtis Pietų Europoje svarbi ir Lietuvai

Kokį poveikį Lietuvai darys skirtinga atsigavimo sparta ES valstybėse?

T. Povilauskas mano, jog valstybės, kurios nuo koronaviruso ekonomiškai nukentėjo ir smuko labiausiai, turėtų smarkiausiai augti šių metų trečią ir ketvirtą ketvirtį, tačiau svarbiausias klausimas, kurios iš šių šalių pirmos sugrįš į prieškrizinį lygį.

„Manau, kad Lietuva ir Šiaurės šalys greičiau sugrįš į lygį, buvusį prieš koronaviruso krizę. Suprantama, mūsų šaliai svarbiausia, kad mūsų pagrindinės eksporto partnerės – Vokietija, Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalys – atsigautų greičiausiai, tačiau ES visos šalys yra susijusios, todėl mums taip pat labai svarbu, kad Pietų Europos valstybės atsigautų kuo greičiau. Iš to kyla ir naujoji ES ekonomikos gaivinimo plano idėja – didžiausią paramą duoti toms šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso krizės, kad atsigavimas ES būtų kuo tolygesnis“, – sakė T. Povilauskas.

EK pablogino Europos ekonomikos prognozes

Liepos mėn. paskelbtoje vasaros prognozėje EK teigia, kad koronaviruso krizė įstums Europą į gilesnę recesiją, nei manyta anksčiau. Tačiau kai kurių valstybių ekonomikos atsigaus greičiau.

EK prognozė rodo, kad 19 euro zonos valstybių ekonomika šiemet susitrauks 8,7 proc., o kitąmet augs 6,1 proc.

Visų ES 27 valstybių narių ekonomikai EK prognozuoja 8,3 proc. susitraukimą 2020 m. ir 5,8 proc. atsigavimą 2021 m.

Tai reiškia, kad kitąmet Europos padėtis bus vis dar blogesnė nei prieš pasaulinį COVID-19 protrūkį, privertusį valstybes taikyti griežtas priemones ir drastiškai paveikusį prekybą.

Gegužės mėn. EK prognozavo, kad 2020 m. ES ekonomika susitrauks 7,7 proc., o kitąmet augs 6,3 proc.

„Ekonominis karantino priemonių poveikis yra žalingesnis, nei iš pradžių manėme“, – naują EK ataskaitą Briuselyje komentavo EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Už ekonomiką atsakingo EK nario Paolo Gentiloni nuomone, kelias į atsitiesimą vis dar grindžiamas neapibrėžtumu, be to, dar labiau išryškėjo anksčiau prognozuoti skirtumai tarp šalių narių.

EK prognozuoja, kad Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos ekonomika susitrauks po daugiau kaip 10 proc., o vėliau ūgtelės.

Didžiausia ES Vokietijos ekonomika šiemet susitrauks 6,3 proc., o 2021 m. augs 5,3 proc.

Antra pagal dydį Prancūzijos ekonomika 2020 m. kris 10,6 proc., o 2021 m. išaugs 7,6 proc. Italijos ir Ispanijos ekonomikos atitinkamai – 11,2 proc. ir 6,1 proc. bei 10,9 proc. ir 7,1 proc.

Lietuvos ekonomikai 2020 m. EK numato 7,1 proc. smukimą, o 2021 m. dalinį atsigavimą – BVP turėtų augti 6,7 proc.

Kaip ir pavasarį, EK numato, kad reikšmingas energinių kainų smukimas lems, kad infliacija šiemet Lietuvoje sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo tikimasi, kad 2021 m. infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus numato, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP 2021 m. augs 5,9 proc.

Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

2020 07 13 10:33
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt