penktadienis, liepos 1 d.
Ekonomistai: opozicijos pasiūlymai kovoti su infliacija – nepriimtini
BNS
Unsplash
Pinigai

Seimo opozicijos pasiūlytas antiinfliacinių priemonių paketas yra populistinis ir neturėtų būti priimtas, nes verstų valstybę skolintis ir blogintų jos padėtį, sako BNS kalbinti ekonomistai.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad bet kokios papildomos lengvatos reiškia didesnes išlaidas valstybės biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, todėl dėl naujų lengvatų kalbėtis neverta.

„Bet kokios lengvatos yra praradimai mūsų biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, o lengvatos reiškia, kad tektų skolintis. Jeigu valstybės skola yra maža, tai nebūtina ją užauginti. Dėl to aš esu prieš lengvatas ir į visas kitas kalbas nereikėtų leistis“, – BNS sakė A. Bartkus.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas opozicijos siūlymus vadina populizmu ir primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi didinti bazines palūkanų normas – brangindamas skolinimąsi siekia stabdyti vartojimą ir dėl jo augančią infliaciją.

„Manau, kad tai itin negražaus populizmo pavyzdys. Reikia pažiūrėti, ką daro tokia autoritetinga įstaiga ECB, kuri pradėjo bazinių palūkanų didinimą. Iš esmės tai restrikcinė priemonė sumažinti vartojimo apimtis tam, kad pagaliau pradėtų kontroliuoti infliaciją. Tuo tarpu opozicijos pasiūlymai yra pataikavimas būsimiems rinkėjams įpilant žibalo į infliacinį procesą, kad žmonės jį jaustų mažiau ir nekeistų savo įpročių“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, siūlomas paketas Lietuvos biudžetui gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų, kurių gali prireikti ateityje, jeigu situacija šalyje pablogėtų.

„Jeigu tokiems planams būtų pritarta, jiems prireiks šimtų milijonų eurų iš biudžeto, o tada galime prieiti tokį liepto galą, kad kai reikės paremti iš tikrųjų sunkiai gyvenančius žmones, iš biudžeto gyvenančius žmones, tai mes ne tik neturėsime iš ko, bet gali prireikti peržiūrėti įvairius mažinimus. Tie siūlymai yra prieš bet kokią logiką“, – kalbėjo ekonomistas.

M. Dubnikovo teigimu, vartojimas jau stabdomas šalyse, kuriose infliacija yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje, kurioje gegužę suderinta metinė infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje.

„Vokietijoje ar Prancūzijoje, kuriose infliacija siekia 6-8 procentus, jau yra priimamos vartojimą mažinančios priemonės, tuo tarpu Lietuvoje vis dar gyvename iliuzijomis, kad pinigai yra begaliniai. Ir jeigu iki šiol galėjome skolintis gana patraukliomis palūkanomis, tai dabar akivaizdu, jog pasaulis suka aukštesnių palūkanų keliu, o tokiomis sąlygomis biudžetą dar ne vienerius metus temps žemyn, nes įsipareigojimai kainuos daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.

Vertindamas siūlymą mažinti akcizą degalams, A. Bartkus atkreipė dėmesį į birželio pradžioje paskelbtus Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) planus, pagal kuriuos liepą-rugpjūtį naftos gavyba bus padidinta 650 tūkst. barelių per dieną. Tokiu atveju, anot ekonomisto, degalų kaina sumažės dėl išaugusios pasiūlos.

„Mano pasiūlymas – luktelėkime šiek tiek, duokime šansą OPEC. Jeigu naftos gavyba tikrai bus padidinta, ateities sandoriai naftos rinkoje vyks žemesne kaina ir kuro kaina mažės“, – kalbėjo jis.

Antiinfliacinių priemonių paketą, kuriame numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos, opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį.

Dialogo grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo po to, kai Seimas praėjusią savaitę svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 17 18:12
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt