trečiadienis, balandžio 14 d.
Ekspertai apie R. Karbauskio sąmokslo teoriją: nieko naujo, priešo paieška tęsiasi
Alfa.lt

Šešėlinis premjeras ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir toliau tikina, kad prieš kiek daugiau negu 100 dienų prisiekę naujieji valdantieji ruošiasi keisti Konstitucijoje įtvirtintą prezidento rinkimo tvarką. Jis teigia, kad konservatoriai ir liberalai ruošia dirvą į prezidento postą ateiti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui.

Prieš keletą savaičių R. Karbauskis laidoje „Alfa taškas“ tvirtino, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir jų partneriai liberalai – Liberalų sąjūdis (LS) ir Laisvės partija (LP) yra pasirengę keisti Konstituciją. Šešėlinis premjeras buvo įsitikinęs, kad neseniai susibūrusi darbo grupė Seime, kuri dirba siekdama įgyvendinti tam tikrus pokyčius rinkimų sistemose – Seimo ir galimai savivaldybių merų – keis ir prezidento rinkimų tvarką. R. Karbauskis teigė, kad valdančiųjų tikslas yra įtvirtinti naują tvarką, kuri nurodys, jog prezidentas būtų renkamas Seime.

Antradienį LVŽS pirmininkas dar kartą visuomenei tai priminė savo Facebook profilyje jau konkrečiai teigdamas, kad toks planas yra siekiant užtikrinti prezidento vietą G. Landsbergiui, kuris šiuo metu eina užsienio reikalų ministro pareigas. Nepaisant to, dar praėjusią savaitę tiek darbo grupės iniciatorius konservatorius Andrius Vyšniauskas, tiek liberalas, politologas Raimundas Lopata paneigė bet kokias kalbas apie prezidento rinkimų reformas.

Tiesi Ramūno Karbauskio linija

Šešėlinis premjeras pakankamai dažnai laiko savo retoriką nutaikęs į TS-LKD ir konkrečiai į Landsbergius – Vytautą ir Gabrielių. Politikoje priešo paieškos dažnai atneša nemažai dividendų. Tam pritaria ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė. Politologė primena, kad toks R. Karbauskio veikimas tęsiasi jau gana ilgą laiką: „Ramūno Karbauskio linija yra nekintanti. Pasižiūrėkime į pavardes ir į partiją, kuri yra minima komentare. Jo anti-konservatoriška ir anti-landsberginė linija yra nuosekliai vystoma ir manau, kad tai yra natūralu. Politikai supranta, kad reikia priešo, reikia konstruoti priešą ir bandyti tą priešą nugalėti.“

R. Urbonaitė skeptiškai vertina galimybes pakeisti prezidento rinkimų tvarką. MRU dėstytoja įsitikinusi, kad tai yra sunkiai įmanoma, kadangi suveiktų labai aiškūs ir aukštai iškelti teisėkūriniai barjerai: „Norint pakeisti prezidento rinkimų tvarką turi būti keičiama Konstitucija. Jeigu Seimo rinkimų tvarką nustato įstatymas, kuris yra keičiamas įprastine tvarka, tai prezidento rinkimų tvarka yra įtvirtinta Konstitucijoje. Norint pakeisti Konstituciją, patys suprantame, kad paprastos Seimo daugumos neužtenka. Reikia labai stabilios ir skaitlingos Seimo narių dalies, kurie tokią iniciatyvą palaikytų. Atsižvelgiant į dabartinę Seimo sandarą, turiu labai daug abejonių, kad tai apskritai galėtų pavykti ir kad kas nors tokias iniciatyvas palaikytų.“

Politologė mano, kad prezidento rinkimo tvarkos pokyčiams kelią pastotų ir nuotaikos valstybėje. R. Urbonaitė įsitikinus, kad tokios avantiūros iniciatoriams tai neišeitų į naudą: „Labai svarbus faktorius yra žmonių pozicija. Lietuvoje žmonės aktyviausiai dalyvauja prezidento rinkimuose. Šitas politinis institutas yra pakankamai svarbus ir atimti iš žmonių teisę balsuoti tiesioginiuose prezidento rinkimuose gali būti labai didele meškos paslauga politikams, kurie tokią iniciatyvą stumtų. Tai būtų labai nepopuliaru, o politikai to, kas nepopuliaru dažniausiai nedaro. Čia taip pat yra reikalingas konsoliduotas Seimo sprendimas, tai nebus paprasta ir mano požiūriu – neįgyvendinama.“

Neišmintingas pasiūlymas

Vienas Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, teisininkas Vytautas Sinkevičius prisimena, kad svarstymų kaip būtų galima rinkti prezidentą, buvo nuo pat pradžių. Jis teigia, kad tuomet buvo atsižvelgta į galių pusiausvyras: „Ta idėja nėra nauja. Rengiant Konstituciją irgi vienas iš variantų buvo Seimui rinkti prezidentą. Kai buvo pasirinktas modelis, kad Lietuva nebus gryna parlamentinė respublika, bet parlamentinė respublika su mišrios, pusiau prezidentinės respublikos bruožais, tai prezidentui Konstitucijoje numatyta daugiau įgaliojimų, kurie yra pakankami dideli ir stiprūs. Tuomet buvo nuspręsta, kad su tokiais įgaliojimais, prezidentas turėtų būti renkamas ne parlamente, o tiesiogiai. Ta idėja, kad prezidentas galėtų būti renkamas parlamente gyvavo labai trumpai, jos buvo atsisakyta ir nuspręsta rinkti tiesiogiai atsižvelgiant į prezidento turimus įgaliojimus.“

Vis dėlto, Konstitucijos kūrėjo palaiminimo toks pasiūlymas nesulauktų. V. Sinkevičius įsitikinęs, kad dabartinė Konstitucijos redakcija veikia puikiai: „Galima svarstyti tokią idėją, bet ji neturi jokios perspektyvos, nes visuomenė tokio dalyko nepalaikys. Visuomenėje kaip tik dabar yra kalbama, kad galbūt prezidentas galėtų turėti dar daugiau įgaliojimų, tada valdžia geriau funkcionuotų ir panašiai. Mano nuomone, dabar yra rastas balansas, viena valdžia pristabdo kitą ir nematau jokio reikalo keisti prezidento rinkimų tvarkos ir valstybės valdymo modelio. Konstitucija išlaiko laiko išbandymus. Matome, kad pusiau stiprus prezidentas yra atsvara parlamentui, kaip ir parlamentas yra atsvara prezidentui.“

Teisininkas įsitikinęs, kad toks pasiūlymas yra neapsvarstytas ir turėjo būti pristatytas iš pragmatinių paskatų: „Tai yra vienas iš pasiūlymų, kuris atkreipia į save dėmesį, asmuo nori atkreipti į save dėmesį, bet tas pasiūlymas nėra nei apmąstytas, negalėčiau jo pavadinti išmintingu pasiūlymu, veikiau priešingai.“

V. Sinkevičius mano, kad Ramūno Karbauskio įsitikinimas dėl TS-LKD siekiančių prezidentą rinkti Seime neturi jokio pagrindo, kadangi tai praktiškai nėra įgyvendinama. Jis primena, kad per daugiau negu trisdešimt Konstitucijos galiojimo metų niekas esmingai nesikeitė: „Ne kartą buvo įsitikinta, kad valdžių balansas, kai viena valdžia prilaiko kitą, visiškai pasiteisino.“

2021 04 07 10:28
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt