penktadienis, balandžio 16 d.
Ekspertė: pandemija dar gali tęstis dvejus ar trejus metus
Alfa.lt

Advokatė, gyvybės mokslų teisės ekspertė Rūta Pumputienė tikina, kad nors šiuo metu juntamas optimizmas dėl mus jau pasiekusių koronaviruso vakcinų, manoma, kad pandemija dar gali tęstis dvejus ar net trejus metus. Ekspertė tikina, kad COVID-19 pandemija atskleidė ir užaštrino skirtingų sektorių silpnąsias vietas, o labiausiai jos išryškėjo sveikatos sistemoje.

„Štai kodėl dabar pats metas valstybėms išmokti pasinaudoti pandemijos metu gimstančiomis galimybėmis, skirti ypatingą dėmesį sveikatos apsaugos sistemai ir išdrįsti ją keisti iš esmės. Kaip parodė COVID-19 pandemija, būtent investicijų ir ilgalaikio bei integruoto sveikatos sistemų finansavimo trūkumas lėmė, kad nacionalinės sveikatos sistemos nebuvo pasirengusios užklupusiai sveikatos krizei“, – sako gyvybės mokslų teisės ekspertė.

Sveikatos sistemos finansavimas – investicija į ateitį

Sveikatos ekspertai šiandien vieningai sutaria, kad, atsižvelgiant į pasaulyje prognozuojamus ekonominius sunkumus, valstybių dėmesio centre privalo atsidurti sveikatos sistemai skirto biudžeto planavimo klausimai, tarp kurių – konkrečių sričių, tikslų ir priemonių prioritetizavimas. Pasak R. Pumputienės, ateinančius dvejus metus bus ypač svarbu priimti išmintingus sprendimus siekiant išvengti sveikatos apsaugai skirtų išlaidų mažinimo.

„Sveikatos krizė aiškiai parodė, kad trumpalaikį išlaidų taupymą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas laikyti veiklos efektyvumo rodikliu yra ydinga. Pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje sumažėjusios darbo jėgos apimtys ir nuolatinis teikiamų paslaugų apimties menkėjimas lėmė, kad kai kurios valstybės pandemijos metu neturėjo pakankamai resursų susidoroti su augančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Tai aiškiai rodo, kad į sveikatos sistemai skiriamą finansavimą negali būti žvelgiama kaip į išlaidų eilutę biudžeto projekte – tai turi būti vertinama kaip investicija į ateitį, kad būtume tinkamai pasiruošę įvairiems nenumatytiems iššūkiams“, – tikina ekspertė.

R. Pumputienės teigimu, nors mažesnės investicijos į sveikatos sistemą trumpuoju laikotarpiu gali būti suprantamos kaip išlaidų taupymas, ilguoju laikotarpiu tokios investicijos gali turėti didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei.

Integruotas biudžetas – kelias į dinamiškesnę sveikatos sistemą

Gyvybės mokslų teisės ekspertė R. Pumputienė pabrėžia, jog planuojant sveikatos sistemos biudžetą daugelyje pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, vis dar nėra taikomas integruotas finansavimas, įtraukiantis ir sveikatos, ir socialinę priežiūrą.

„Nacionalinėms sveikatos sistemoms dažniausiai skiriamas metinis biudžetas, o vertinant investicijas į sveikatos apsaugą nėra atsižvelgiama į jų vertę, teikiamą ilgalaikę naudą ir poreikį susieti neretai persidengiančias gydymo ir socialinių paslaugų sritis. Sujungtų lėšų paskirstymas leistų investicijas nukreipti į tas paslaugas ir technologijas, kurios teikia ilgalaikę naudą“, – sako R. Pumputienė.

Pasak ekspertės, šiuolaikinis medicininis gydymas Lietuvoje prieinamas bene prasčiausiai Europos Sąjungoje, todėl ypač svarbu ir toliau užtikrinti investicijas į sveikatos priežiūros inovacijas, kurios vaidina itin svarbų vaidmenį sveikatos krizių akivaizdoje, taip pat dėmesys turėtų būti sutelktas ir į naujovių kompensavimo mechanizmą, nes dabartinis veikia ne taip, kaip turėtų.

„Norėdami pasiekti realių, efektyvios ir novatoriškos sveikatos priežiūros sistemos link vedančių pokyčių, visų lygių sprendimus sveikatos priežiūros sektoriuje priimantys asmenys turėtų įvertinti tokių naujovių ir drauge su jomis ateinančių pasikeitimų poreikį. Norint kuo efektyviau ir kuo didesniam skaičiui žmonių suteikti kokybišką sveikatos priežiūrą, sistemą reikia individualizuoti, į ją integruoti skaitmeninius sprendimus ir visa tai daryti remiantis visų socialinių partnerių bendradarbiavimu“, – teigia R. Pumputienė.

Dėmesys – kompensuojamo gydymo mechanizmui

Pasak R. Pumputienės, pandemijos akivaizdoje svarbus ne tik biudžeto formavimo, bet ir sudėtinės sveikatos sistemos dalies – kompensuojamo medikamentinio gydymo – klausimas.

„Šiandien jau akivaizdu, kad ilgainiui tik didės poreikis sukurti funkcionuojantį kompensuojamų vaistų mechanizmą, leidžiantį greitai ir operatyviai į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti naujus vaistus. Funkcionuojančiam kompensuojamo gydymo mechanizmui sukurti mūsų šalyje būtini keli elementai. Šiuo metu pagal biudžeto išlaidas sveikatos apsaugai Lietuva žymiai atsilieka ne tik tarp Europos Sąjungos, bet ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Dėl šių priežasčių sveikatos finansavimą reikėtų didinti bent iki 6,7 proc. nuo BVP, kad jis atitiktų Europos Sąjungos vidurkį“, – apie galimus sprendimus pasakoja ekspertė.

R. Pumputienės teigimu, svarbu ir tai, kad sveikatos biudžetas turėtų būti derinamas atsižvelgiant į jau suplanuotas išlaidas vaistams, o šios išlaidos būtų didinamos tiek, kiek didėja bendras PSDF biudžetas.

„Nors šiuo metu toks principas ir yra numatytas Vaistų politikos gairėse, tačiau jo nėra laikomasi. Taip pat būtina atsisakyti įpročio biudžetą vaistams planuoti jau numatant, kad lėšų trūks ir ne visi vaistai bus kompensuoti“, – įsitikinusi advokatė.

Fokusas – technologijų progresas

Vertindama pažangiausių šalių modelius, R. Pumputienė akcentuoja poreikį biudžeto planavimo tobulinimui taikyti „horizonto skenavimo“ metodą.

„Šis metodas leidžia įvertinti ateities gydymo tendencijas, poreikius ir kitas galimybes. Šis metodas planuojant sveikatos biudžetus tarp Europos EBPO narių taikomas Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Jį taikyti ruošiamasi Prancūzijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, metodas iš dalies jau taikomas Italijoje ir Maltoje“, – sako ekspertė.

Teisės ekspertės teigimu, žvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos perspektyvą koronaviruso akivaizdoje galima teigti, kad daugiausia išloš tos valstybės, kurios savo teisinę bazę bei reguliavimą sugebės pritaikyti ne tik prie besikeičiančių verslo ir žmonių poreikių, bet ir technologijų progreso.

„Nors Lietuva negali konkuruoti su didžiosiomis pasaulio jėgomis mokslinių inovacijų srityje, mūsų valstybė gali sutelkti visas pastangas tinkamai su planuoti ir valdyti mūsų šalies sveikatos biudžetą. Tik tokiu būdu Lietuvos pacientus pasieks visos sveikatos inovacijos, naujausi vaistai ir vakcinos, net ir ne ekstremalios situacijos sąlygomis, o sveikatos sistema bus kokybiška ir atspari išorės veiksniams“, – įsitikinusi R. Pumputienė.

2021 03 22 14:10
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt