antradienis, rugpjūčio 9 d.
Emocinės pagalbos linijos: vieni baiminasi dėl galimos karo mūsų šalyje grėsmės, kiti pavargo nuo informacijos srauto apie karą
Greta Burlėgaitė
Unsplash
Stresas

Nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybų atstovai pastebi, kad karo Ukrainoje pradžioje kreipimųsi į juos ženkliai padaugėjo. Anot jų, šiuo metu skambučių, susijusių su karo keliama baime, yra mažiau, tačiau dažnas skambinantis dalijasi nerimu dėl galimos karo mūsų šalyje grėsmės, o kiti tikina, kad jau pavargo nuo informacijos srauto apie karą.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, skambučių kiekis padidėjo. Balandžio mėn. skambučių kiekis, palyginti su vasario mėnesiu, buvo padidėjęs 2,5 karto. Šiuo metu skambučių kiekis labai panašus, koks buvo prieš įvykių pradžią Ukrainoje“, – Alfa.lt sakė Pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius.

Dalis skambinančiųjų atskleidžia, kad jau pavargo nuo informacijos apie karą Ukrainoje.

Emocinės paramos vyrams linijos atstovas teigia, kad šiuo metu dažnai pasitaiko skambučių, kurie yra susiję su skambinančiųjų sunkesne finansine padėtimi, didėjančiomis kainomis, verslų ar veiklų uždarymu, tačiau neišvengiama ir karo tema.

„Pastebėta tendencija, kad dažnas skambinantis vyras dalijasi nerimu, kuris yra susijęs su jų pačių nesaugumu, dėl galimos karo mūsų šalyje grėsmės. Ypač tokio turinio skambučių padidėjimas jaučiamas pastaruoju metu.

Kita dalis skambinančiųjų atskleidžia, kad jau pavargo nuo informacijos apie karą Ukrainoje, stengiasi vengti bet kokios informacijos, susijusios su įvykiais Ukrainoje“, – tikino D. Docius.

Karas Ukrainoje paveikė ir vaikų emocinę būseną

„Vaikų linijos“ komunikacijos vadovė Šarūnė Bernotė tikina, kad pačioje karo pradžioje vaikų skambučių jie sulaukė daugiau nei įprastai.

„Pirmąją savaitę vidutiniškai per dieną iš 300 skambučių 6 būdavo susiję su karo Ukrainoje tema. Vasario pabaigoje apskritai buvo kiek padidėjęs skambinančiųjų vaikų kiekis. Balandį jis grįžo į įprastą normą ir dabar „Vaikų linija“ kasdien atsiliepia į maždaug 250 skambučių, iš jų dar kurį laiką 1–2 būdavo apie vaikų sunkumus, susijusius su karu Ukrainoje“, – Alfa.lt sakė Š. Bernotė.

Karo tema lieka kažkur giliau, tiesiogiai neišreikšta.

Pastaruoju metu skambučių, internetinių pokalbių ar laiškų, kuriuose vaikai tiksliai įvardytų, kad bijo karo ar stipriai išgyvena dėl to, kas vyksta Ukrainoje, „Vaikų linijos“ darbuotojai sulaukia nedaug.

„Tokių skambučių kiekis nesiekia ir 1 proc. visų kreipimųsi, tačiau svarbu paminėti, kad karo tema lieka kažkur giliau, tiesiogiai neišreikšta, nes apskritai pokalbiuose vaikai turi daug nerimo, baimių, įtampos, bet tiksliai negali įvardyti, dėl kokių priežasčių visa tai kyla, iš kur susikaupę tiek daug stiprių jausmų“, – teigė emocinės pagalbos linijos atstovė.

Šiemet vaikai ir paaugliai dažniausiai kreipėsi dėl nenoro gyventi, minčių apie savižudybę.

„Vaikų linijos“ komunikacijos vadovė tikina, kad dažniau dėl karo Ukrainoje ir to sukeltų jausmų skambina paaugliško amžiaus vaikai – 12–18 metų.

„Tačiau nereikia pamiršti ir mažesnių vaikų. Jie savo jausmus išreiškia ne verbaliai, o per elgesį, pavyzdžiui, gali sutrikti miegas, pasikeisti elgesys – kad ir padidėjęs agresyvių žaidimų tarp mažesnių vaikų dažnis, mat žaidime gali transformuotis su karu susijęs nerimas ir baimė. Būna, kad į „Vaikų liniją“ paskambinę vaikai išdykauja, tarsi tyrinėja mūsų paslaugą, bet po tuo gali slypėti ir nerimas dėl karo ar kitos vaiko emocijos.

Šiemet į „Vaikų liniją“ vaikai ir paaugliai dažniausiai kreipėsi dėl nenoro gyventi, minčių apie savižudybę, noro žaloti save, stiprių užplūstančių jausmų, tokių kaip baimė ir nerimas, nepasitikėjimas savimi, vienišumo jausmas. Taip pat nemaža dalis pokalbių buvo apie santykius su tėvais, santykius su draugais, patyčias, fizinę prievartą“, – teigė Š. Bernotė.

Karo pradžia visiems buvo traumuojanti patirtis, kuri sukėlė šoko būseną.

Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė, psichologė Roberta Pauliuščenkaitė teigia, kad prasidėjus karui besikreipiančiųjų į Pagalbos moterims liniją skaičius nežymiai, bet, palyginti su vasario mėnesiu, sumažėjo. Skambučių skaičius išaugo kiek vėliau, kai praėjo pirminis šokas.

„Šis sumažėjimas mūsų nenustebino, nes karo pradžia visiems buvo traumuojanti patirtis, kuri sukėlė šoko būseną, žmonės jautėsi pasimetę, sutrikę, negalintys patikėti tuo, kas vyksta, intensyviai stebėjo naujienas, ieškojo informacijos ir panašiai.

Šokui praėjus skambučių skaičiai pradėjo augti. Gegužės mėnesį netgi fiksavome kol kas didžiausią šiais metais besikreipiančiųjų skaičių – 3734. Beveik visuose pokalbiuose, kuriuos turėjome karui prasidėjus, karo tema, jei nebūdavo pagrindinė, tai vis tiek per pokalbį kildavo“, – Alfa.lt sakė R. Pauliuščenkaitė.

Pasak Pagalbos moterims linijos atstovės, žmonės dalijosi savo nerimu, baimėmis, beviltiškumu, pykčiu ir kitais slogiais jausmais, kurie natūraliai kyla susidūrus su nenormalia situacija, kokia karas ir yra.

„Pastebime, kad laikui bėgant apie karą kalbama mažiau, tikėtina, kad dalis žmonių atrado savų būdų, kaip toliau gyventi karo akivaizdoje. Tačiau ši tema nėra pamiršta, karas vyksta ir toliau, todėl norisi padrąsinti žmones nelikti vienus, atrasti, su kuo galėtų pasikalbėti, taip pat nepamiršti, kad nemokamos emocinės paramos linijos, tarp jų ir Pagalbos moterims linija, visuomet yra pasiekiamos ir jose budintys savanoriai yra pasiruošę jus išklausyti“, – teigė R. Pauliuščenkaitė.

Vyresnio amžiaus žmonės tai priėmė stebėtinai ramiai.

„Sidabrinės linijos“, kuri skirta vyresnio amžiaus žmonių emocinei pagalbai, atstovas Marius Čiuželis tikino, kad jie prasidėjus karui nesulaukė jokio išskirtinio skambučių skaičiaus, susijusių su nerimu dėl karo Ukrainoje.

„Vyresnio amžiaus žmonės tai priėmė stebėtinai ramiai“, – Alfa.lt sakė M. Čiuželis.

Ši pagalbos linija reguliariai kas mėnesį sulaukia apie 1000–1200 skambučių, prasidėjus karui skambučių srautas nepakito, tikina „Sidabrinės linijos“ atstovas.

„Draugystės pokalbių turinys priklauso tik nuo abiejų pašnekovų – kiek jame yra karo temos, mes sužinome tik gana atsitiktinai, kai tuo su mumis pasidalija vienas ar kitas pokalbių pašnekovas.

Dominuoja bendros aktualijų temos nuo politikos iki sodo / daržo, sveikatos tema, buitiniai klausimai, išskirtiniais atvejais, kai abu pašnekovus domina ta pati tema, domėjimosi sritis, hobis, pokalbis sukasi būtent apie tai – nuo staltiesių mezgimo ar žvejybos iki Antrojo pasaulinio karo konkrečių taktinių sprendimų aptarimo“, – teigė M. Čiuželis.

------

PSICHOLOGINĖ PAGALBA

Vilties linija: pagalba suaugusiems: 116 123

Pagalbos moterims linija: 8 800 66366

Vyrų linija: 8 670 00027

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“: 8 604 11119

Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda: 8 616 22252

Jaunimo linija: emocinė parama jaunimui: 8 800 28888

Vaikų linija: emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams: 116 111

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius: (8-5) 275 75 64

Linija „Doverija“: rusų kalba paaugliams ir jaunimui: 8 800 77277

Artimiems.lt: pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems

Tuesi.lt: interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui

2022 07 22 09:41
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt