antradienis, liepos 5 d.
G. Landsbergio grūdų konvojaus idėja subliūško – nesulaukė palaikymo net iš prezidentūros?
Evaldas Labanauskas
ES Taryba
Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio mintis suburti koaliciją, kuri suteiktų karinių laivų konvojų, kad būtų galima saugiai išplukdyti ukrainietiškus grūdus iš Rusijos blokuotų Juodosios jūros uostų, regis, dedama į stalčių. Neatrodo, kad ją palaikytų net ir prezidentūra.

ES lyderiai net nekalbėjo apie tai

Viena iš šią savaitę įvykusios neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) temų buvo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą gresianti pasaulinė maisto krizė. Pasak aukšto ES pareigūno, diskusijoje nė vienas iš 27 ES šalių vadovų, tarp kurių buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda, neiškėlė karinio grūdų konvojaus galimybės.

Pats prezidentas po EVT susitikęs su Lietuvos žurnalistais Briuselyje teigė, kad reikia kuo greičiau ieškoti sprendimų, siekiant išvengti globalios maisto krizės dėl Rusijos veiksmų blokuojant Ukrainos grūdų eksportą, tačiau dėl uostų atblokavimo liko skeptiškas, o apie konvojaus galimybę net neužsiminė.

„Yra kelių, kurie neatrodo realistiškai, ir tai pirmiausia uostų atblokavimas. Yra kelių, kurie nuo Rusijos nepriklauso, kaip antai eksportuoti Ukrainos grūdus per ES teritoriją į ES uostus. Taip, tai yra brangesnis, ilgesnis kelias, bet tai vis dėlto yra viena iš alternatyvų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministro pasiūlymo silpnoji pusė ta, kad pati Lietuva nelabai galėtų rimčiau prisidėti prie karinio grūdų konvojaus, nes neturi rimtų karinių jūrų pajėgumų.

Oficialiose EVT išvadose irgi kalbama apie sausumos „solidarumo koridorius“, kuriais per ES teritoriją būtų eksportuojami ukrainietiški grūdai, o dėl uostų deblokavimo apsiribota tik deklaratyviu raginimu: „EVT ragina Rusiją baigti išpuolius prieš transporto infrastruktūrą Ukrainoje, nutraukti Ukrainos uostų Juodosios jūros pakrantėje blokadą ir leisti eksportuoti maisto produktus, visų pirma iš Odesos.“

Vis dėlto dėl ES uostų bei geležinkelių pajėgumų ir „butelio kaklelių“ (skirtingos geležinkelio vėžės Ukrainos–ES bei Lenkijos–ES pasienyje) įmanoma eksportuoti tik nedidelę dalį – penktadalį iš 20 mln. tonų – ukrainietiškų grūdų. Pavyzdžiui, bandomasis traukinys su 1,3 tūkst. tonų grūdų iš Ukrainos į Klaipėdos uostą keliavo net tris su puse savaitės. Pasak ukrainiečių, dabar 30 tūkst. vagonų grūdų yra strigę Ukrainos–Lenkijos pasienyje ir, net jei bus supaprastintos muitinės procedūros, vis tiek nebus įmanoma be laivų eksportuoti tiek seno, tiek naujo derliaus.

Palaikymas yra, bet ne oficialus

Dar praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pasiūlė suburti šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti iš Odesos uosto. Idėją palaikė estai, susidomėjo ir britai, tačiau vėliau atmetė karinių laivų konvojaus planą. Užsienio reikalų ministro pasiūlymo silpnoji pusė ta, kad pati Lietuva nelabai galėtų rimčiau prisidėti prie karinio grūdų konvojaus, nes neturi rimtų karinių jūrų pajėgumų.

Neatmestina, kad viena iš Londono sprendimo priežasčių – ir Vašingtono skeptiškas požiūris.

Maskva tikriausiai ims blevyzgoti, tačiau mintis, kad ji užpuls NATO karo laivus tarptautiniuose vandenyse, yra menka. Jei, nepaisydami to, rusai padarytų kokią nors kvailystę, į tai būtų atsakyta proporcingu jėgos panaudojimu.

Tiesa, pastaruoju metu grūdų karinio konvojaus mintis sulaukė net kelių buvusių aukštų JAV pareigūnų palaikymo. Buvęs JAV ambasadorius prie NATO, dabar Čikagos globalių reikalų tarybos prezidentas Ivo Daalderis savo komentare Politico.eu pareiškė, kad, nepaisant rizikų, „laivybos blokavimo Juodojoje jūroje neįmanoma įveikti vien raketomis, tačiau karinių jūrų pajėgų eskortas galėtų būti išeitis“.

Į baimes dėl Rusijos reakcijos ir konflikto eskalacijos atsakė buvęs NATO pajėgų vadas, JAV admirolas atsargoje Jamesas Stavridis. Savo komentare „Bloomberg“ jis pasiūlė, kaip reiktų elgtis su Maskva: „Reikia informuoti Rusiją apie planą ir užtikrinti, kad ji suprastų, jog operaciją vykdanti koalicija netoleruos jokio kišimosi, tačiau taip pat nenori pradėti kovos su Rusijos Juodosios jūros laivynu. Maskva tikriausiai ims blevyzgoti, tačiau mintis, kad ji užpuls NATO karo laivus tarptautiniuose vandenyse, yra menka. Jei, nepaisydami to, rusai padarytų kokią nors kvailystę, į tai būtų atsakyta proporcingu jėgos panaudojimu.“

Tačiau oficialiame Vašingtone vis dar manoma kitaip. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley'us antradienį pareiškė, kad „tai būtų labai rizikinga karinė operacija, kuriai reikėtų didelių pastangų“. Todėl JAV tiekdama ginkluotę Ukrainai, matyt, tikisi, kad ukrainiečiai patys deblokuos savo uostus.

ES tradiciškai atsipirks pinigais

Vis dėlto patiems ukrainiečiams nutraukti uostų blokadą pavyks negreitai, o EVT antradienį kalbėjęs Afrikos Sąjungos pirmininkas Senegalo prezidentas Macky Sallas teigė, kad dėl maisto krizės Afrikai gali grėsti badas. Logiška tąsa: tai gali lemti neramumus ir naują migrantų bangą į Europą, kaip tai nutiko prieš dešimtmetį per vadinamąjį Arabų pavasarį.

Beje, karinė jūrų misija nebūtų naujiena ES. Tokios jau vykdytos prie Somalio krantų ir Viduržemio jūroje, tačiau Rusijos Juodosios jūros laivynas – tai ne piratų ar migrantų valtelės.

Kalbėdamas apie Ukrainos uostų atblokavimą, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį teigė, kad dėl to kyla „daug sunkumų“, nes reikia išvalyti vandenis nuo minų ir sutelkti karines jūrų pajėgas grūdų laivams apsaugoti. Jis teigė, kad ES svarstytų šią galimybę, jei būtų sudarytas pamatinis susitarimas Jungtinėse Tautose.

Tai, sakyčiau, yra labai didelis geopolitinis žaidimas – pasistengti, kad kai kurios šalys pasaulyje manytų, jog dėl savo problemų dėl maisto stygiaus, dėl kylančių energetikos išteklių kainų yra kalta ne Rusija, kuri užpuolė Ukrainą, o Europa, kuri pradėjo taikyti sankcijas.

Kitą savaitę EVT pirmininkas Charles’is Michelis planuoja susitikti su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir esą svarstomi visi variantai, tarp jų ir karinio konvojaus, tačiau kažkokio proveržio tikėtis sunku, nes Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir gali blokuoti sprendimus.

Pati Maskva, kuri jau vagia ir parduoda Ukrainos grūdus iš okupuotų teritorijų, praėjusią savaitę pasiūlė leisti Ukrainai eksportuoti grūdus, jei Vakarai panaikintų jai sankcijas.

„Tai, sakyčiau, yra labai didelis geopolitinis žaidimas – pasistengti, kad kai kurios šalys pasaulyje manytų, jog dėl savo problemų dėl maisto stygiaus, dėl kylančių energetikos išteklių kainų yra kalta ne Rusija, kuri užpuolė Ukrainą, o Europa, kuri pradėjo taikyti sankcijas. Štai toks yra išskaičiavimas“, – antradienį apie Rusijos poziciją kalbėjo ir prezidentas G. Nausėda.

Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas „sušvelnino“ pasiūlymą – esą Maskva garantuotų laivų su ukrainietiškais grūdais saugumą, jei Ukraina išminuotų savo uostus. Iššifruojant šią propagandą – Ukraina turėtų panaikinti savo uostų gynybą nuo galimos Rusijos invazijos jūra.

Esant tokiai situacijai Briuselis imasi tradicinės priemonės – pinigų. Pasak „Bloomberg“, ES svarsto pasiūlymą skirti Afrikai apie 500 mln. eurų, kad padėtų įveikti maisto krizę žemyne.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 02 12:33
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt