sekmadienis, spalio 25 d.
G. Nausėda užstojo žmoną nesirinkdamas žodžių
Alfa.lt

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė užstoti savo žmoną ir feisbuke pažėrė keistų kaltinimų, kuriuose gausu šalies vadovui nelabai tinkančios retorikos.

Antradienį pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sakydama kalbą Lietuvos Davoso konferencijoje, sukėlė dvejopų atgarsių visuomenėje ir tarp lygių galimybių gynėjų.

„Yra toks labai dažnai kartojamas stereotipas, kad jeigu mes padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės arba bendroji situacija pagerės. [...] Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn“, – šiuos D. Nausėdienės žodžius visuomenė pasitiko kritikos banga.

Vienas pirmųjų feisbuke pirmosios ponios kalbos trūkumus ėmė eskaluoti laidų vedėjas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. 

Ponia Diana savo ruožtu ėmė teisintis, kad buvo neteisingai suprasta.

Praėjus dviem dienoms po pasakytos kalbos, pirmosios ponios ginti stojo pats prezidentas, feisbuke išplatintame įraše prilyginęs lygių galimybių gynėjų reakcijas sovietinei propagandai.

„Tuomet jau įsitraukė lygių galimybių gynėjai, atradę čia net seksizmo apraiškų. Čia tai bent! Netruko atsiliepti ir darbo kolektyvai, išreiškę savo solidarumą ir pasipiktinimą. Taip sakant, pirminio teksto neskaitėme, konferencijos neregėjome, bet smerkiame. Visai kaip Sovietų Sąjungoje XX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį: „B. Pasternako neskaičiau, bet noriu pasakyti...“

Šioje prezidento įrašo vietoje pašiepiama frazė „Aš Pasternako neskaičiau, bet kaltinu“, susijusi su sovietinėje žiniasklaidoje vykdyta propagandos kampanija, kai po Nobelio premijos skyrimo B. Pasternakui visoje TSRS spaudoje ėmė rastis „darbo liaudies atstovų“ pasipiktinimų, kuriuose buvo skelbiama, kad laiško autorius kaltina rusų rašytoją, Nobelio premijos literatūros srities laureatą B. Pasternaką, nors jo kūrinių neskaitė.

Nepaisydama išreikšto pasipiktinimo, prezidentūra nesidalija su žurnalistais visu kalbos įrašu. Taip pat jo nepateikia ir renginio organizatoriai. 

Įraše prezidentas nesirinko žodžių:

„Diskusijos tema buvo sumaniai „išplauta“, pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą. Kas tai padarė? Ogi tie patys komentatoriai, kurie visą dešimtmetį tylėjo ir palaimingai stebėjo, kaip Lietuvos švietimo sistema vis giliau kasama į žemę“, – konstatavo G. Nausėda.

Prezidentas neslėpė emocijų ir įraše ne tik gynė savo žmoną, tačiau dėl kažkokių priežasčių nutarė prisiminti ir savo velionę motiną.

„Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 proc. Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra“, – emocingai konstatavo šalies vadovas.

Į šį pareiškimą taip pat netruko sureaguoti A. Tapinas:

„Dabar jau Gitanas rimtai įsižeidė. Jis neturi teisės nutylėti. Naratyvų medžiotojai. Žmogaus teisių gynėjus Prezidentas prilygina Sovietų Sąjungos darbo kolektyvams. Diskusijos tema sumaniai „išplauta“. Kova už viešąją erdvę. Tuščių būgnų partija. Vieša egzekucija mamai ir moteriai. Kuri mylėjo prezidento šviesios atminties mamą.

Kuo čia dėta mirusi prezidento mama, vardan visų šventųjų? Prezidentas – prestižinė profesija iki 2024“, – savo paskyroje po pasidalytu prezidento įrašu komentavo A. Tapinas.

Etiketo specialistas Arminas Lydeka konstatuoja, kad, sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms, yra sudėtinga atliepti nusistovėjusias etiketo normas ir taisykles jose, tačiau tiki, kad šiuo atveju visuomenė turėtų suprasti taip emocingai savo žmoną užstojusį prezidentą.

„Valstybės vadovui net ir interneto erdvėje keliami trupučiuką kitokie reikalavimai nei kitiems garbiems asmenims – mokytojams, režisieriams, policininkams, kurių nuomonė irgi labai svarbi sociumo gyvenime. Valstybės vadovui gal reikėtų kitokiomis priemonėmis komunikuoti su visuomene ir paaiškinti tą nesusipratimą, nesusikalbėjimą, kodėl didelė dalis visuomenės nesuprato, ką norėjo pasakyti pirmoji ponia, arba suprato neteisingai“, – teigė etiketo specialistas.

A. Lydeka pridūrė, kad tokia emocinga reakcija visuomenės turėtų būti priimta atlaidžiai.

„Valstybės vadovas taip pat yra žmogus, taip pat turi jausmus. Kai užgauna ambicijas, kai negatyvūs komentarai paliečia artimiausią jam žmogų – jo žmoną. Ar tai yra teisinga – ar valstybės vadovas, kuris turėtų būti kiek įmanoma visiems teisingas, objektyvus, nešališkas visais klausimais, ar tai yra teisinga taip emocionaliai sureaguoti – tikriausiai nėra teisinga. Tačiau mes žmogiškai turėtume suprasti, ir tikiu, kad dauguma piliečių jį žmogiškai supras, kad jam labai skaudu asmeniškai pasidarė šioje situacijoje, kai puolama jo žmona, jo moteris“, – konstatavo A. Lydeka.

Nesutarimai jau kurį laiką

Tarp A. Tapino ir G. Nausėdos jau kurį laiką perbėgusi juoda katė – tai patvirtino ir jau kitą dieną po prezidentienės kalbos feisbuke pasirodžiusi informacija apie prezidentūros reikalavimus nekviesti A. Tapino ir dar kelių žurnalistų į prezidentūroje organizuojamus renginius.

„Prezidentūra įsikišo į tarptautinį keturių valstybių forumą „Liublino ketvertas“ ir nurodė / pageidavo, kad jo nemoderuotų Rita Miliutė, Rimvydas Valatka ir Vytautas Bruveris. [...] Tai man priminė dar vieną renginį, kai birželio viduryje prezidentūroje turėjo būti pagerbtos visos karantino metu aktyviai veikusios visuomeninės iniciatyvos. Bet iš prezidentūros atėjo žinia, kad yra pageidavimas pagerbti visas, išskyrus vieną – „Laikykitės, medikai“, – įraše savo paskyroje situaciją apibūdino A. Tapinas. 

2020 09 24 15:15
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt