pirmadienis, spalio 18 d.
G. Paluckas: Lietuvos užsienio politika yra stipriai arši ir konfliktiška
Alfa.lt
Fotobankas
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda

Lietuva yra stipriai arši ir konfliktiška, ji pati veliasi į užsienio politikos konfliktus, įsitikinęs Seimo Europos reikalų komiteto narys Gintautas Paluckas. Diskusijoje apie diplomatinius šalies santykius ekspertai atkreipė dėmesį ir į fragmentacija užsienio politikoje, kurią lemia rungtyniavimas tarp Lietuvos užsienio politikos lyderių.

2021-ieji Lietuvos užsienio politikoje pasižymėjo itin dideliu diplomatinių konfliktų skaičiumi – metų pradžioje, po energetikos ministro komentarų, susvyravo santykiai su Latvija, vėliau sekė bandymas tarpininkauti politinėje krizėje Sakartvele, peraugęs į dar didesnį konfliktą.

„Lietuva yra stipriai arši ir konfliktiška, ji veliasi į tuos konfliktus. Prie viso to prisideda ir labai aiški fragmentacija užsienio politikoje. Prezidentas ieško savęs, užsienio reikalų ministras turi savo planą, tuo tarpu, Seime mes turime atskirą užsienio reikalų respubliką, kuri mėgina apsiginkluoti savais instrumentais.

Kitaip tariant vyksta tam tikras rungimasis ir toje konfliktiškoje taisyklių stokojančioje aplinkoje Lietuvai tai tikrai nieko gero nežada“, – diskusijos „Ar Lietuva nepavargo pralaimėti diplomatiniuose frontuose?“ metu sakė G. Paluckas.

Ar tai yra Lietuvos vertybinė užsienio politika?

Lietuvai išeities konflikte su Baltarusija nesiseka rasti jau kelis mėnesius, o paskutinės batalijos su Kinija, panašu, didesnio palaikymo nesulaukia ir Europos Sąjungos tarpe. Socialdemokratų surengtos diskusijos metu dalyvių buvo klausiama ar tai yra Lietuvos vertybinė užsienio politika, ar visgi negebėjimas projektuoti pasekmių, kurias atneš vieni ar kiti sprendimai.

„Šiame tarptautinių santykių pasaulyje taisyklių dėl kurių buvo sutarta mažėja. Tai kokios čia vertybės gali būti? Kai taisyklių mažėja, tada strateginis jėgos faktorius pradeda vaidinti didesnį vaidmenį, tad vėlgi, kokios čia vertybės yra? Viskas taikoma pasirinktinai.

Taip pat didėja konfliktiškumas tarp Rytų ir Vakarų, arba tarp Vakarų ir Rusijos. Jis įgauna labai grėsmingas formas, tai yra ginklavimosi varžybos bei ideologijų rungtyniavimai. Tokiu atveju aš jau nesuprantu, kai sako, kad užsienio politika yra vertybinė. Mano požiūriu, nacionaliniai interesai ir yra didžiausia vertybė, tie žmonės, kurie pas tave gyvena ir yra didžiausia vertybė“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) doc. dr. Vladas Sirutavičius.

Užsienio politikoje įtampą kelia Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos šnekėjimas ne vienu balsu.

Kai kurie ekspertai pastebi, kad Lietuva su laiku kuria vis naujų konfliktų, kokios viso to pasekmės?

„Taip, mes turime žiūrėti į pasekmes, bet aš nesutikčiau, kad tik konservatoriai yra tie, kurie yra kalti ar tie, kurie kelia konfliktus. Manyčiau, kad tie konfliktai yra keliami didžiųjų valstybių. Mažosios valstybės apskritai nelabai gali iškelti kokius įdomius ar didelius konfliktus.

Pas mus užsienio politikoje įtampą kelia Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos šnekėjimas ne vienu balsu. Buvo tokių atvejų, kai ministras priėmė sprendimus ir tik po to pateikė tai Prezidentūrai, o pastaroji jau neturėjo kur dingti, tik glaistyti tuos išsišokimus“,- sakė Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis.

Diskusijos metu VU TSPMI prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad konfliktas su Kinija ateityje tik augs. Pasak profesorės, galų gale Lietuva sulauks palaikymo šiuo klausimu.

„Konfliktiškumas su Kinija tik didės. Mes dabar nematome Europos Sąjungos noro kažkaip palaikyti šį nusistatymą prieš Kiniją. Man atrodo, pagal tai, kaip dabar dėliojasi ši geopolitinė konfiguracija, deja, mes matysime įtampų didėjimą įvairiuose spektruose. Manau, ilgainiui Lietuva nepasirodys, kaip klaidingą kelią pasirinkusi valstybė“, – tikino D. Jakniūnaitė.

2021 10 14 09:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt