ketvirtadienis, sausio 20 d.
Gedimino pilies atstatymas – žavi, bet beprasmė fantazija?
Aidanas Praleika
BNS foto

Sumanymas atstatyti Vilniuje Gedimino, arba Aukštutinę, pilį nuskambėjo dar 2018 m., tačiau jo autoriai nenuleidžia rankų ir šiandien. Bet projektas visai nežavi nei restauratorių, nei istorikų, nei inžinierių.

Prieš 3 metus architektas Algirdas Kaušpėdas ėmė burti bendraminčius ir jo vadovaujama studija „JP architektūra“ pristatė vizualizaciją, kaip galėtų atrodyti atstatyta pilis. Tiesa, sumanymo autoriai teigė, kad vizualizacijoje – Vytauto Didžiojo laikų gotikinė pilis, bet siūlė vis viena jai taikyti Gedimino vardą.

Tuo metu idėja nesulaukė pritarimo, ir keletą metų atrodė, kad ji jau pamiršta, tačiau neseniai LRT eteryje kalbintas A. Kaušpėdas vėl apie ją prabilo, ir svarbiausios Lietuvos pilies atstatymo idėja vėl plačiai aptarinėjama bent jau socialiniuose tinkluose, kur sulaukia nemažai istorijos entuziastų pritarimo.

Deja, visi Alfa.lt kalbinti specialistai teigė, kad mažų mažiausiai tokie projektai nesvarstytini šiuo metu, o kai kurie tiesiog retoriškai klausė, kam to reikia. Iš vienos pusės, Gedimino kalno būklė pastaraisiais metais kelia nerimą ir visos jėgos skiriamos, kad jį sutvirtintų. Iš kitos pusės, specialistai kraipo galvas, kaip galima „atstatyti“ istorinį pastatų kompleksą, jei neišliko duomenų, kaip jis atrodė Gedimino arba Vytauto laikais?

Nebe tas kalnas

Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiojo patarėjo Jono Satkūno teigimu, šiandien tokį sumanymą galima svarstyti tik teoriškai. Dabartinėje pilies struktūroje yra deformacijų, įtrūkimų – reikia tvirtinti jos pamatus. Taip pat reikia baigti tvarkyti šiaurinį ir pietrytinį kalno šlaitus. „Visa tai padarius, gal ir būtų galima kalbėti apie atstatymą, tirti, ar tai įmanoma ir kaip būtų galima tai padaryti. Teoriškai tai įmanoma. Jei būtų priimtas toks sprendimas, tada ir reikėtų aiškintis, kaip jį įgyvendinti“, – sakė J. Satkūnas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius dr. Šarūnas Skuodis teigė, kad tokį projektą laiko net nesvarstytinu. „Sutinku, kad už atitinkamą kainą iš esmės galima padaryti bet ką. Tačiau su visa pagarba A. Kaušpėdui pasakysiu, kad, norint tokius dalykus daryti, reikia turėti atitinkamą atestatą. Deja, jis neturi jokio panašaus atestato, leidžiančio dirbti su kultūros paveldu ar panašiais objektais. Taip, jis yra architektas, tačiau viena kitam nelygu. Veterinaras nepatarinėja, kaip gydyti žmogų. Taigi, sumanymai gali būti gražūs, galima nupaišyti gražias vizualizacijas, tačiau vargu ar suvokiamas tokio projekto mastas. Susidaro įspūdis, kad A. Kaušpėdas veikia Sąjūdžio laikų dvasia – vėliavą iškeliame, ir pirmyn, viską kažkaip padarysime“, – sakė Š. Skuodis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai ant Gedimino kalno rezidavo Lietuvos valdovai, kalnas buvo kitoks

– didesnis. „Paprastai tariant, pilis buvo pastatyta ant kitokio kalno. Amžiams bėgant jis nuslinko. Vadinasi, pirmiausia turėtume žinoti jo pirminę būseną. Galiausiai, anais laikais kalno papėdėje tekėjo upė. Kodėl dabar niekas nesiūlo vandens paleisti per Katedros aikštę?“ – sakė specialistas.

Š. Skuodis priminė, kad dabartiniai, šiek tiek užstrigę, Gedimino kalno tvarkymo darbai nenumato jokių pastatų atstatymo. Dabar vykdomos priemonės yra ilgalaikės, ir jei jas užbaigus būtų inicijuotas pilies atstatymas, visi pastarųjų metų darbai taptų niekiniais, nes reikėtų naujo plano ir naujų priemonių, kaip tvarkyti kalną, kad pritaikytume jį naujai piliai.

„Kiek žinau, nei istorikai, nei kiti specialistai apie atstatymą dabar nekalba. Ir ar tikrai verta imtis paveldui nusižengiančių projektų, kaip tai Baltarusijoje daro Aliaksandras Lukašenka, kuris taip pat atstatinėja pilis. Istorikai jį kritikuoja, bet jis liepia užsičiaupti, nes ne už jų pinigus pilis stato. Tad sunku rimtai komentuoti Gedimino pilies atstatymą“, – sakė Š. Skuodis.

Pakaktų vizualizacijos

Profesorius Alfredas Bumblauskas portalui Alfa.lt sakė, kad pilies atstatymo projekto neverta net svarstyti. Paklausus, ar verta atstatinėti pilį, jei nežinome, kaip ji atrodė, istorikas juokėsi: „Patys paklausėte, patys ir atsakėte. Į beveik tą patį įsivėlėme ir su Žemutine pilimi. Jau tada sakiau, kad rūmai atstatomi pagal 4 paveiksliukus. Gal ką nors tai įkvepia: jei taip padarėme vieną sykį – darykime ir toliau. Ką žinome apie Aukštutinę pilį? Vienas kitas neryškus kontūras Vilniaus žemėlapiuose. Štai ir viskas. Ką iš to padarysi“, – retoriškai klausė A. Bumblauskas.

Jis siūlo alternatyvų variantą – nesiimti statybų, o išnaudoti šiuolaikines lazerines technologijas, kuriomis Lietuva taip didžiuojasi.

„Lazerių specialistai mane patikino, kad visiškai įmanoma, pavyzdžiui, instaliuoti ekranus, į kuriuos tamsiuoju paros metu būtų projektuojamas vaizdas. Be to, tai sutaupytų galybę kaštų. O apie statybas nėra ką ir kalbėti. Tam, žiūrėk, dar prireiks nukasti dabartinį kalną ir vietoje jo gelžbetoninį pastatyti“, – juokėsi istorikas.

Restauratorė architektė Dalia Žiauberienė portalui Alfa.lt sakė, kad visai nemato reikalo ką nors keisti Gedimino kalno viršūnėje. „Žinote, aš apskritai prieš atstatymus. Turi būti originalai. Aš nematau prasmės kažką „atstatyti“, kai nėra jokios medžiagos apie originalą. Ar kalnas išlaikytų tokią masę? Galbūt, jei jį sutvirtintų akmenimis ir geležimi, bet kam tai daryti? Tegul būna originalas, kuris man asmeniškai ir toks yra gražus – pažvelkite, kaip žavingai jis atrodo iš Mindaugo tilto pusės. Ne, manau, nieko nereikia atstatinėti.“

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas portalui Alfa.lt pateikė visai lakonišką komentarą: muziejaus tikslas yra sutvarkyti Gedimino kalną, o rengiamuose projektuose jokie atstatymo darbai nesvarstomi.

Visuomenei trūksta žinių

Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė pastebėjo, kad pilies atstatymo sumanymas nėra naujas ir siekia senesnius laikus nei 2018 m.: „Pritariančių tokiam projektui būta ir pradėjus įgyvendinti Valdovų rūmų atstatymo projektą.“

„Tie, kurie kalba apie atstatymą, nežino kai kurių istorinių dalykų. Neseniai dariau tyrimus ir dar XVII a. ikonografija rodo, kad rūmai jau tuo metu buvo perstatyti. Pavyzdžiui, nebebuvo dvišlaičio stogo, koks vaizduojamas šiais laikais kuriamose vizijose. Tai reiškia, kad gali iškilti rimtų teisinių problemų, vykdant senamiestyje niekuo neparemtus projektus“, – pabrėžė ekspertė.

Dar sovietmečiu atstatyta Trakų pilis – neretai naudojamas Gedimino pilies atstatymo šalininkų pavyzdys. Tačiau Trakų pilis taip pat atstatyta nesiremiant istorine medžiaga, t. y. ne tokia, kokia ji buvo. Todėl pilies kompleksas nebuvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Avantiūras primenantys projektai Vilniaus senamiestyje, anot Alfa.lt pašnekovės, gali kelti grėsmę paties senamiesčio kaip paveldo objekto statusui. „Manau, kad jei Trakų pilis būtų atstatoma šiandien, tai būtų daroma vadovaujantis daug griežtesniais reikalavimais nei sovietmečiu, kai leista sau daryti „kaip gražiau“, o ne laikytis istorinės tiesos“, – sakė B. Vitkauskienė.

Ji pridūrė, kad dabartinis Gedimino kalno viršūnės vaizdas turi nuosavą „semantiką ir romantiką“, nes būtent toks vaizdas yra įprastas jau maždaug trečią šimtmetį, t. y. jau tiek laiko kalno viršūnėje buvo griuvėsiai. „Dabartinis pilies siluetas jau labai ilgai yra miesto ikona“, – sakė ekspertė.

Anot B. Vitkauskienės, istorijoje žinomas ne vienas atvejis, kai kalno šlaitai slinko. XVII a. įvykusio incidento metu nukentėjo Arsenalo pastatas. Visai tikėtina, kad jau tuo metu, o gal net ir XVI a. baimintasi kalno ir Gedimino bokšto griūties.

„Tokių pilių LDK teritorijoje buvo ne viena. Pavyzdžiui, Naugarduko pilis, kuri taip pat stovėjo ant tokio tipo kalno. Ji griuvo su visais mūrais. Mūsų regione neišliko nė viena tokia pilis. Ir ant Gedimino kalno nebėra tų aikštelių, kurios kadaise laikė bokštus, o ir dabar matomos sienos veikiausiai jau yra antrinės, o gal net ir tretinės. Taigi, kaip galime kažką atstatyti, kai nebėra ant ko atstatyti?“ – retoriškai klausė istorikė.

B. Vitkauskienė reziumavo, kad svarbiausia priežastis atsisakyti panašaus projekto yra istorinės medžiagos trūkumas, neleidžiantis būtent atstatyti ir veikiausiai pažeistų paveldosaugos reikalavimus. Ekspertė pabrėžė, kad visuomenė veikiausiai dėl informacijos stokos kartais susidaro ne visą situacijos vaizdą ir ignoruoja veiksnius, galinčius sukelti labai rimtų problemų.

„Rūmus reikia sutvarkyti, bet tam nereikia romantizuotų projektų. Dabartinė padėtis atidžiai kontroliuojama ir į visus tvarkymo darbus žiūrima labai rimtai. Svarbiausias uždavinys šiandien – tinkamai sutvarkyti tai, ką mums paliko istorija, o ne išsigalvoti nesąmonių“, – sakė istorikė.

2021 12 24 08:10
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt