sekmadienis, liepos 3 d.
Gėjų lygos vadovas apie Partnerystės įstatymo alternatyvą: turbūt geriau toks variantas, nei likti paskutine šalimi ES
Greta Burlėgaitė
BNS
„Baltic Pride 2022“ eitynės Vilniuje

Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko mano, kad Partnerystės įstatymo alternatyvai – Civilinės sąjungos įstatymo projektui pavyks „prasimušti Seime“. Visgi LGBT bendruomenės teisių aktyvistas pripažįsta, kad siūlomas LGBT porų teisinis reguliavimas neatlieps visų homoseksualių porų poreikių, tačiau, pasak V. Simonko, toks „labai kompromisinis“ įstatymas yra geriau nei jokio.

„Mes suprantame, kokį sunkų kelią eina iniciatyvinė grupė Seime, kuri teikia šį įstatymo projektą. Turbūt mums reikia susitaikyti su tuo, kad teks eiti į daug kompromisų, jei mes norime, kad šis įstatymas virstų realybe. Mes, matyt, turime rinktis – arba tokį įstatymo variantą, arba iš viso jo neturėti. Turbūt geriau turėti tokį variantą, nei likti paskutine šalimi ES, kuri neturės jokio teisinio reguliavimo LGBT bendruomenės šeimoms“, – Alfa.lt sakė LGL vadovas.

Žinoma, pasimatys nelygybė, heteroseksualios poros turės didesnį pranašumą nei LGBT šeimos.

Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

„Kalbėdamas apie dabartinį šio įstatymo variantą, aš puikiai suprantu, ko mes netenkame, palyginti su anksčiau teiktu Partnerystės įstatymu. Priėmus Civilinės sąjungos įstatymą, mes, gyvendami kartu Lietuvoje, negalėsime pasiimti partnerio pavardės, neteksime galimybės įsivaikinti arba globoti partnerio vaikų. Mes juk puikiai suprantame, kad dalis LGBT šeimų turi vaikų.

Žinoma, pasimatys nelygybė, heteroseksualios poros turės didesnį pranašumą nei LGBT šeimos. Suprantu ir tai, kad laikui bėgant bus galima teikti pasiūlymus ir šį įstatymą tobulinti“, – teigė V. Simonko.

Tikrai yra tam tikrų vilčių, kad šįkart minėtas įstatymo projektas bus priimtas. Aš Seimui linkiu susikaupti ir galų gale priimti šį sprendimą.

ES yra šešios šalys, kurios neturi jokio teisinio reguliavimo LGBT šeimų atžvilgiu: Lenkija, Latvija, Bulgarija, Slovakija Rumunija ir Lietuva.

„Yra tas šešetukas, kuris parodo, kad prie LGBT asmenų žmogaus teisių dar reikia padirbėti. Manau, anksčiau ar vėliau tie darbai turės bus padaryti, tad bandau įžvelgti bent šiek tiek optimizmo“, – sakė LGBT bendruomenės aktyvistas.

Gegužės pabaigoje Seime vyko minėto įstatymo projekto teikimas. Už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 70 parlamentarų, prieš buvo 49 politikai, 6 balsuodami susilaikė.

„Reikia pripažinti, balsavimas Seime per Civilinės sąjungos įstatymo projekto pateikimą buvo gan optimistiškas. Panašu, kad vienoks ar kitoks variantas turės būti ant Seimo darbo stalo. Tikrai yra tam tikrų vilčių, kad šįkart minėtas įstatymo projektas bus priimtas. Aš Seimui linkiu susikaupti ir galų gale priimti šį sprendimą“, – tikino V. Simonko.

Politikai turi suvokti, kad tų reguliavimų nebuvimas kai kuriuos LGBT narius skatina palikti Lietuvą.

Anot LGL vadovo, šį savaitgalį vykęs „Baltic Pride“ parodė, kad Lietuvos visuomenė LGBT bendruomenės klausimu žengė dar kelis žingsnius į priekį.

Daugelyje ES šalių jau egzistuoja „santuokos lygybė“. LGL vadovas tikina, kad trylikoje ES šalių skirtumo tarp heteroseksualių ir homoseksualių santuokų nėra.

„Politikai turi suvokti, kad tų reguliavimų nebuvimas kai kuriuos LGBT narius skatina palikti Lietuvą. O tai dažniausiai būna jauni, darbštūs, išsilavinę žmonės“, – teigė V. Simonko.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas dabar yra svarstomas Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę svarstyti jis turėtų grįžti birželio 21 d.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 07 09:01
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt