antradienis, spalio 19 d.
Gerėjanti pandemijos situacija savaime neatgaivins turizmo, reikia ryžtingų valdžios veiksmų
Arvydas Jockus
Alfa.lt
Atvykstamojo turizmo proveržio Lietuvoje šiemet nesitikima.

Nuo COVID-19 Lietuvoje ir Europoje skiepijant vis daugiau žmonių bei įteisinus vadinamąjį ES žaliąjį sertifikatą, lietuviai vis drąsiau vyksta vasaros atostogų į užsienį. Tačiau atvykstamojo turizmo proveržio šiemet nesitikima. 

Lietuvos turizmo rūmų (LTR) prezidentė Žydrė Gavelienė tikina, kad turizmo sektoriui išgelbėti neužtektų ir mūsų Vyriausybės aktyvių žingsnių – būtini koordinuoti Baltijos valstybių, įtraukiant Lenkiją ir Suomiją, veiksmai.

ES žaliasis pasas neišgelbės

Ž. Gavelienė nesutinka su optimistiniais vertinimais, kad, įteisinus ES žaliąjį pasą, išvykstamojo turizmo sektorius sėkmingai pasinaudos puse likusios vasaros.

„Keliautojų optimistiniu variantu bus 50 proc. įprasto kiekio. Su sąlyga, kad bus viskas gerai. Ar bus viskas gerai, nežinia, nes žaliasis pasas to negarantuoja – bendro ES sertifikato įteisinimas neatima šalims teisės nustatyti savus papildomus testavimo ir kitus reikalavimus“, – dėstė Ž Gavelienė.

Jos nuomone, šiuo metu yra tik išvykstamojo turizmo atsigavimo pradžia. Mat, nors lietuviai be galo išsiilgo kelionių, jie vis dar apimti baimės. „Mums tikrai teks įveikti labai daug iššūkių, kad tas baimes išsklaidytume“, – sakė LTR prezidentė.   

Dėl atvykstamojo turizmo atsigavimo Ž. Gavelienė turi dar mažiau iliuzijų. Šis sektorius, jos nuomone, atsigaus tada, kai atsiras galimybė į Lietuvą atvykti visiems norintiems.

„Kol kas Lietuva taiko ribojimus tiems, kurie nėra pasiskiepiję. Tai reiškia, kad visos vakcinavimo procedūros neatlikę žmonės, atvykę į Lietuvą, turi izoliuotis 10 dienų. Niekas tokiomis sąlygomis neatvažiuos į Lietuvą turistauti. Taigi, kol nebus panaikintas reikalavimas izoliuotis atvykstantiems su neigiamu testu, tol atvykstamasis turizmas neturi šansų atsigauti“, – įsitikinusi Ž. Gavelienė.

Pažymėjimas bendras, reikalavimai skirtingi

Lietuvoje jau galima išsiimti ES žaliąjį pasą, oficialiai vadinamą ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu, kuris supaprastina keliones tarp 27 bendrijos šalių. Šis pažymėjimas išduodamas persirgusiems, paskiepytiems arba išsityrusiems dėl koronaviruso žmonėms. Nors ES žaliasis pasas supaprastina procedūras pasienyje, kiekviena šalis gali nustatyti savo reikalavimus atvykstantiesiems.

Šiuo metu ES skaitmeninį COVID pažymėjimą galima išsiimti daugiau kaip 10 ES valstybių, visos ES ir Šengeno erdvės šalys prie sistemos turėtų prisijungti iki liepos pradžios.

Lietuvoje papildomi apribojimai netaikomi nuo COVID-19 paskiepytiems atvykstantiems ir grįžtantiems žmonėms, praėjus savaitei po vakcinacijos antrąja „Comirnaty“ („Pfizer“) doze, dviem savaitėms – po antrojo „Modernos“, „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) ar pirmojo „Janssen“ vakcinos skiepo.

Apribojimai taip pat netaikomi persirgusiems žmonėms, jeigu nepraėjo 180 dienų nuo COVID-19 diagnozės. Kad šis faktas būtų užfiksuotas ES pažymėjime, reikia gauti neigiamą koronaviruso testą.       

Jei žmogus neatitinka nustatytų skiepijimo ir persirgimo terminų, jam atvykus į Lietuvą būtina turėti neigiamą COVID-19 testą, atliktą ne seniau kaip 72 val. iki kelionės. Tačiau ir tokiu atveju žmogus vis tiek turėtų privalomai izoliuotis, išskyrus tam tikras išimtis.

Siūlo pripažinti trečiųjų šalių vakcinas

Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, kad iki pandemijos į Lietuvą apie 60 proc. turistų atvykdavo iš trečiųjų šalių. Tam, kad jie dabar galėtų atvykti, Lietuva turėtų pripažinti tų šalių vakcinas.

Lietuvoje šiuo metu pripažįstamos tik keturios ES registruotos ir naudojamos vakcinos: „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“), „Moderna“ (gamintojas „Moderna“), „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) ir „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“).

„Turi būti leidžiama į Lietuvą be papildomų apribojimų atvykti žmonėms, pasiskiepijusiems ir trečiųjų šalių vakcinomis, kaip tai daro Estija, Graikija ir kitos ES šalys“, – sakė Ž. Gavelienė.

Turi būti leidžiama į Lietuvą be papildomų apribojimų atvykti žmonėms, pasiskiepijusiems ir trečiųjų šalių vakcinomis.

„Apie Lietuvą niekas nežino“   

Tačiau bene svarbiausias neatidėliotinas darbas, skatinant į Lietuvą atvykti turistus, LTR prezidentės nuomone, yra tikslingas komunikavimas apie mūsų šalį, atlaisvinamus karantino ribojimus ir galimybes atostogauti Lietuvoje. Šio darbo dabar esą niekas neatlieka.

„Lietuva visus metus tylėjo, tik buvo juodžiausių valstybių sąraše. Išlipome iš to sąrašo ir tikrai galime priimti saugius turistus. Juolab kad pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikiamą statistiką įvežamų COVID-19 atvejų kiekis buvo labai labai mažas. Tikrai negalima teigti, kad virusą atveža pasiskiepiję ar neigiamą testą turintys turistai. Lietuva turi labiau atsiverti, jeigu norime, kad atvykstamasis turizmas šiemet bent „užsivestų“ ir galėtų sėkmingai startuoti kitais metais“, – teigė Ž. Gavelienė.

Lietuva turi labiau atsiverti, jeigu norime, kad atvykstamasis turizmas šiemet bent „užsivestų“ ir galėtų sėkmingai startuoti kitais metais.

LRT prezidentės nuomone, Lietuva nesiima modernių krizės valdymo priemonių, nedaro nieko konkretaus, kad paskatintų atvykti turistus. Ji stebisi, kodėl nesiūloma iš vadinamosios raudonosios zonos atvykstantiems užsieniečiams papildomai testuotis Lietuvoje, jeigu esamas testas kelia abejonių. „Taikykime papildomą testavimą, pavyzdžiui, praėjus dviem dienoms nuo atvykimo“, – siūlė ji.

Be to, Ž. Gavelienė ragino suvienodinti taisykles tarp Baltijos šalių, kadangi didžioji dalis turistinių grupių neatvyksta tik į Lietuvą, bet keliauja po visas tris Baltijos šalis. „Jeigu kiekvienoje Baltijos šalyje bus skirtingi reikalavimai, tikrai niekas čia nevyks“, – mano ji.

Jeigu kiekvienoje Baltijos šalyje bus skirtingi reikalavimai, tikrai niekas čia nevyks.

Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, kad turizmą reikėtų skirstyti į keturias pagrindines grupes: verslo, konferencinį, sveikatos bei poilsinį ir pažintinį.  

Pasak jos, verslo turizmas yra visiškai sustojęs. Konferencinis turizmas planuojamas gerokai iš anksto, mažiausiai prieš pusę metų. „Kol viskas neaišku, verslas jokių konferencijų neplanuoja“, – sakė ji.    

Sveikatinimo turizmo paslaugomis Lietuvoje daugiausia naudojosi svečiai iš trečiųjų šalių, tačiau jų atvykimas šiuo metu yra iš esmės negalimas.  

Poilsinį ir pažintinį turizmą dabar labiausiai riboja skirtingos taisyklės, atvykstantiesiems taikomos kiekvienoje Baltijos šalyje, ir informacijos stoka. 

„Reikia visam pasauliui skelbti, kad Lietuva jau priima turistus. Antra – suvienodinti Baltijos šalių taisykles“, – sakė ji.

Šiuo metu už informacijos apie Lietuvą sklaidą atsakingos institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei jos kuruojama Nacionalinė Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ – esą neatlieka joms priskirtų funkcijų.

„Kitas dalykas, ir pati Vyriausybė galėtų garsiai pranešti, kad Lietuvoje atlaisvinami suvaržymai, kad laukiame atvykstančių turistų. Bet mūsų valdžia, ministrai, ambasadoriai turistų nekviečia“, – pastebėjo Ž. Gavelienė.

Svarbus ekonomikos sektorius

Lietuvos turizmo sektoriuje dirba apie 50 tūkst. žmonių – tai ne tik viešbučių ir restoranų darbuotojai, bet ir kelionių organizatoriai bei agentūros, vežėjai, suvenyrų pardavėjai ir kiti.   

Pastaraisiais metais turizmo sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė sudarė 1,2 mlrd. eurų, arba beveik 3 proc. BVP. Palyginimas: Latvijoje turizmo sektorius sukuria apie 4,5 proc., Estijoje – 8 proc. šalies BVP.

Ž. Gavelienės nuomone, turizmas greičiausiai atsigaus tose šalyse, kurios garsiausiai apie tai komunikuos. „Portugalai garsiai pasakė: vykite drąsiai į Madeiros salą net tie, kurie neturi testo, mes ištirsime oro uoste, pripažinsime visas vakcinas – tik atvykite. Į Baltijos kelionių burbulą būtų galima įtraukti Lenkiją, Suomiją. Lenkija tokia didelė šalis, o mes ten nekomunikuojame, nekviečiame atvykti“, – pastebėjo LTR prezidentė.       

Turizmas greičiausiai atsigaus tose šalyse, kurios garsiausiai apie tai komunikuos.

Reikalavimai atvykstantiems į Lietuvą

Nuo birželio 14 d. visiems, atvykstantiems iš Lenkijos, Estijos, Graikijos salų – Kretos, Rodo, Korfu, Kefalonijos, Zakinto, ir Ispanijos salų – Tenerifės, Maljorkos, Gran Kanarijos, bei kitų 15 šalių nereikia  izoliuotis.

Tačiau kaip ir iki šiol tyrimą dėl COVID-19 72 val. laikotarpiu iki atvykimo turi atlikti iš bet kurios šalies atvykstantys keliautojai, išskyrus vakcinuotus, persirgusius ir kitus asmenis, kuriems numatytos papildomos išimtys.

Vaikams iki 7 metų izoliacija netaikoma. Vaikams nuo 7 iki 16 metų izoliacija nebus taikoma, jeigu jie turi neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą. Jei tyrimas atliekamas Lietuvoje, izoliacija privaloma iki tyrimo rezultato gavimo.

COVID-19 ligos paveiktų šalių sąraše esančios šalys Lietuvoje skirstomos į tris grupes: šalys, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės; šalys, kurios priskiriamos raudonai ar pilkai zonai; šalys, priskiriamos geltonai ar žaliai zonai.

Atvykus iš šalių, iš kurių taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės – Brazilijos, Indijos ir Pietų Afrikos, yra privalomas ir tyrimo atlikimas, ir izoliacija. Izoliuotis ir atlikti tyrimą turi ir vakcinuoti, ir persirgę asmenys. Izoliuotis taip pat turi vaikai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar COVID-19 tyrimo rezultato.

Visiems, atvykstantiems ar grįžtantiems iš geltonoje ar žalioje zonoje esančių valstybių, izoliuotis nereikia. Atvykę iš raudonoje ir pilkoje zonoje esančių valstybių izoliuotis turi tie keliautojai, kurie nėra vakcinuoti viena iš COVID-19 vakcinų pagal visą skiepijimo schemą arba nėra persirgę infekcija.

Tyrimas dėl COVID-19 atvykstant iš bet kurios šalies privalomas visiems keliautojams, išskyrus vaikus iki 16 metų, vakcinuotus pagal visą skiepijimo schemą, persirgusiems ir kitas numatytas išimtis.

Atitinkamos spalvos zonai šalys priskiriamos pagal labiausiai paveiktą šalies regioną Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiamuose žemėlapiuose.

Visos trečiosios šalys priskiriamos pilkai zonai, kadangi duomenys apie jas ECDC žemėlapiuose nėra pateikiami.

Asmenimis, turėjusiais sąlytį, laikomi asmenys ne tik grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, bet ir keliavę per paveiktas šalis 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo ar atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Šaltinis: SAM

2021 06 17 10:10
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt