ketvirtadienis, vasario 25 d.
Homoseksualių porų santuokų ir įvaikinimo įteisinimui visuomenė dar nepribrendo
Alfa.lt

Apie planus keisti kai kuriuos įstatymus, problemas jaunimo lytinio švietimo srityje, savo santykį su sūnumi ir bendravimą su Petru Gražuliu – interviu su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, Laisvės partijos nariu Tomu Vytautu Raškevičiumi.

– Kas yra „homoseksualumo propaganda“, žiūrint į šios dienos realijas?

– Lietuvoje nuo 2009 m. galiojo Nepilnamečių apsaugos nuo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Tai yra geras teisės aktas, kuriame yra nurodoma informacija, kuri gali daryti neigiamą ir žalingą poveikį nepilnamečiams. Bet tame įstatyme yra vienas probleminis straipsnis – 4 straipsnio antros dalies 16 punktas, kuris iš esmės yra ir suformuluotas pozicionuojant taip, kad bet kokia pozityvi informacija, kurioje kalbama apie LGBT bendruomenę, apie tos bendruomenės narių kuriamus šeiminius santykius, esą yra žalinga nepilnamečiams. Man atrodo, kad ši įstatymo nuostata yra diskriminacinio pobūdžio.

Geroji dalis yra ta, kad ši įstatymo nuostata yra mirusi teisės norma, nes pastarąjį kartą buvo pritaikyta 2014 m. cenzūruojant pasakų knygą „Gintarinė širdis“. Dabar situacija dėl šios konkrečios knygos yra nukeliavusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, vyksta pareiškėjos dialogas su Vyriausybe. Tačiau žinant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir bylas, sprendimus, kuriuos Strasbūro teismas yra priėmęs prieš Rusijos Federaciją, kurioje taip pat galioja toks įstatyminis reguliavimas, esu 99 proc. įsitikinęs, kad Lietuva tą bylą pralaimės. Manau, kad turėsime labai stiprų impulsą diskutuoti apie tos konkrečios įstatyminės nuostatos pakeitimą.

Dar kartą akcentuosiu, kodėl, mano manymu, ši nuostata yra žalinga: LGBT žmonės netampa homoseksualiais, kai jiems sueina aštuoniolika metų. Dažniausiai jausmai yra identifikuojami paauglystės laikotarpiu. Man atrodo labai svarbu, kad tiek homoseksualūs jauni žmonės, tiek ir kiti jų bendraamžiai gautų kokybišką, mokslu paremtą informaciją apie mūsų visuomenėje egzistuojančią įvairovę. Jeigu jauni žmonės galėtų tokią informaciją gauti iš pedagogų ar nevyriausybinių organizacijų atstovų, kurie galėtų ją kvalifikuotai teikti, tuomet mūsų visuomenėje nepakantumas tai socialinei grupei būtų daug mažesnis.

– Užsiminėte apie bylą – ar jūs lauksite jos pabaigos ir tada teiksite pataisas, ar nelauksite bylos pabaigos ir vis tiek teiksite pataisas?

– Dabar tarptautinio bylinėjimosi kontekste yra įvykęs pozicijų apsikeitimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir pareiškėjos. Žinant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendimas gali užtrukti nuo vienų iki pusantrų metų. Iš tikrųjų mes dar nesame priėmę politinio sprendimo, ar tai darysime tik sulaukę teismo sprendimo, ar inicijuosime dialogą anksčiau, bet manau, kad pribręs laikas ir tinkamas politinis klimatas apie tą temą diskutuoti iš esmės.

Citata:Manau, kad emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymas švietimo procese tikrai prisidėtų prie savižudybių mažinimo rizikos.

– Galbūt jau turite to straipsnio redakciją, kaip jį keisite, formuluosite?

– Manau, kad straipsnį reikia performuluoti taip, kad jis nebūtų nukreiptas prieš vienos socialinės grupės atstovus, šiuo atveju – prieš LGBT arba homoseksualius asmenis. Mūsų visuomenėje reikia puoselėti pagarbą šeimos institutui, šeimų įvairovei užtikrinant, kad visos šeimos, gyvenančios ir kuriančios savo laimę Lietuvoje, būtų gerbiamos ir nebūtų skleidžiama melaginga ar neteisinga informacija apie įvairias šeimas.

– O kokia dabar, jūsų akimis žiūrint, skleidžiama melaginga informacija apie homoseksualias šeimas?

– Ši diskusija mūsų visuomenėje apskritai yra šiek tiek įelektrinta. Kartais ji įgauna ir neapykantos raiškos formą. Tačiau šioje vietoje kalbu apie konkrečią įstatymo nuostatą, nors ir paminėjau, kad ji yra mirusi, t. y. valstybės institucijos jos aktyviai netaiko ir nesiekia cenzūruoti su LGBT susijusios viešosios informacijos. Na, bet įvairios visuomenės grupės kartais manipuliuoja ta įstatymo nuostata, siekdamos riboti LGBT bendruomenės saviraiškos laisvę.

Pavyzdžiui, kiekvienais metais, kai vyksta „Baltic Pride“ eitynės, mes turime diskusiją, ar toks renginys turėtų vykti. Tuomet radikaliai nusiteikę oponentai visą laiką traukia tą įstatymo nuostatą. Taip pat yra įvairių dokumentinio pobūdžio laidų, kurios yra rodomos per mūsų televiziją, o oponentai kartais bando jas apriboti, cenzūruoti jų sklaidą, remdamiesi ta įstatymo nuostata. Man atrodo, reikia priimti principinį sprendimą ir tą nuostatą teisiškai suformuluoti taip, kad būtų galima išvengti bet kokių manipuliacijų.

– Kalbėjote ir apie mokyklas bei mokytojus, kurie turėtų kalbėti apie šeimų įvairovę. Man prieš metus teko bendrauti su Vladimiru Simonko, tuomet jis irgi išskyrė didelį mokytojų ir direktorių pasipriešinimą mokyklose skleisti informaciją apie šeimų lygybę. Ar matote kokius nors pokyčius per tą laiką?

– Kai kalbame apie žmogaus teisių ir lytiškumo ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, mes tikrai neturime apsiriboti ties LGBT arba seksualinės įvairovės tema. Turime kalbėti apskritai apie lytinio švietimo ir lytinio ugdymo problematiką. Nepaisant to, kad ministerijos lygmeniu yra parengta pakankamai kokybiška programa, ko moksleiviai turėtų būti mokomi, trūksta pedagogų arba specialistų, kurie kokybiškai, nekompleksuodami galėtų tomis temomis diskutuoti, jas dėstyti, jauniems žmonėms perteikti mokslu grįstą informaciją. Tai yra pagrindinis iššūkis, kalbant apie lytinį švietimą ir ugdymą.

Reikia didinti pedagogų kompetenciją, kad jie galėtų atsakyti į jauniems žmonėms kylančius klausimus ir dėstytų tokį lytinį ugdymą, kuris iš tiesų atlieptų jaunų žmonių poreikius. Reikia, kad jaunuoliai informaciją gautų iš kompetentingų specialistų, o ne paprasčiausiai jos ieškotų internete.

Citata: Reikia didinti pedagogų kompetenciją, kad jie galėtų atsakyti į jauniems žmonėms kylančius klausimus ir dėstytų tokį lytinį ugdymą, kuris iš tiesų atlieptų jaunų žmonių poreikius.

– Kiek matote tokių specialistų, turint omenyje visą Lietuvos mastelį? Kiek procentų yra tokių žmonių, kurie galėtų šiomis temomis labai aiškiai artikuliuoti?

– Taip, iš tikrųjų tokių specialistų trūksta. Labai norėtųsi, kad ministerija šioje srityje imtųsi lyderystės. Galbūt didžiuosiuose miestuose yra platesnė specialistų pasiūla. Žinau praktiką, kad kai kuriose mokyklose šią temą dėstyti yra kviečiami nevyriausybinių organizacijų ekspertai, nes pedagogai nesijaučia turintys tinkamą kompetenciją. Tuomet toks scenarijus yra tikrai sveikintinas ir geras. Atkreipėte dėmesį į aktualią problemą – regionus. Išties regionuose specialistų ir ekspertų pasirinkimas gali būti mažesnis, todėl reikalingas koordinavimas nacionaliniu lygmeniu, kad kokybiškas lytinis ugdymas būtų prieinamas visiems moksleiviams, ne tik tiems, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose.

– Visgi Švietimo ministerija yra konservatorių teritorija, o konservatyvias pažiūras žinote. Kiek matote perspektyvos jūsų idėjoms, turint omenyje, kad tai yra konservatorių veiklos laukas?

– Žiūrėčiau į šią temą per jaunų žmonių gerovės prizmę. Lietuvoje turime labai liūdną statistiką: Lietuva tarp išsivysčiusių šalių pirmauja pagal jaunų žmonių, 15–19 metų, savižudybių skaičių, ir, man atrodo, bent jau dalis tos statistikos yra susiję su tuo, kad švietimo ir ugdymo sistemoje mes nesugebame priimti jauno žmogaus kitoniškumo, bandome įsprausti į įvairius rėmus.

Manau, kad emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymas švietimo procese tikrai prisidėtų prie savižudybių mažinimo rizikos. Ir man atrodo, čia visiškai nesvarbu, ar liberalai kuruotų Švietimo ir mokslo ministeriją, ar tai darytų konservatoriai. Manau, kad mus visus sieja bendras tikslas – apsaugoti jaunus žmones, gyvenančius Lietuvoje. Taip pat manau, kad šioje kadencijoje sugebėsime šia tema turėti konstruktyvų dialogą.

– Ar turite pagrindo sakyti, kad būtent taip ir bus?

– Taip, šiuo metu su koalicijos partneriais labai aktyviai diskutuojame spręsdami vieną įsisenėjusių žmogaus teisių problemų – partnerystės instituto sureguliavimą Lietuvoje tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties poroms. Diskusiją, kuri vyksta šiuo metu, galėčiau apibūdinti tik vienu žodžiu – konstruktyvi. Yra ieškoma kompromiso, yra derinamos tokios įstatymo formuluotės, kurios potencialiai sulauktų didžiausio palaikymo tiek tarp koalicijai priklausančių partnerių, tiek tarp kitų politinių frakcijų parlamente.

Akivaizdu, kad dabar esame kitokios politinės kultūros etape, palyginus su tuo, kas vyko praėjusioje Seimo kadencijoje, kai Lietuvos žmonės buvo skaldomi, bauginami ir tokiu būdu buvo vengiama spręsti socialiai jautrus klausimus. Mes renkamės kitą dialogo ir kompromiso kelią ir, manau, kad taikant būtent tokią taktiką mums pavyks pasiekti sprendimus.

Citata:Mano sūnus auga dviejų moterų šeimoje. Kaip yra, taip ir bus, o aš ir toliau bendrausiu su savo vaiku ir atliksiu tėvystės vaidmenį ir pareigas.

– Paminėjote partnerystę – tai irgi buvo viena jūsų rinkimų programos dalių. Kaip suprantu, pavasario Seimo sesijoje turėtų būti svarstomas ir partnerystės įstatymas, naujos jo formuluotės. Gal jau turite savo versiją? Kokios formuluotės sieksite?

– Pataisos jau yra parengtos, dabar jos yra derinamos koalicijos formatu. Rinksimės panašų variantą, koks buvo siūlytas 2017 m., praėjusioje kadencijoje, bet tuomet nebuvo priimtas. Dar kartą paminėsiu, kad tai bus partnerystės institutas, siūlomas ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir skirtingų lyčių poroms.

Remiantis statistika, šiuo metu kas ketvirtas naujagimis Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, kad labai daug ir heteroseksualių porų gyvena ne santuokoje ir tai turėtų būti pagrindinis mūsų tikslas – apsaugoti įvairių Lietuvoje gyvenančių šeimų teisėtus lūkesčius ir interesus, nepaisant to, kokią šeimos teisinio pripažinimo formą pasirinktų.

– Vaikų klausimas šitame kontekste?

– Teikiamas partnerystės institutas jokiu būdu nereglamentuos įsivaikinimo klausimo, nes mes manome, kad šis klausimas Lietuvos visuomenėje dar yra tikrai per ankstyvas. Dėl to reikalinga diskusija ir aiškūs kriterijai, kaip mes galime tą klausimą spręsti ir reguliuoti. Bet vėlgi partnerystės institutas suteiks galimybę sudaryti partnerystę ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių poroms.

Mes partnerystės institutui taikysime labai panašius kriterijus, pavyzdžiui, dėl tėvystės, motinystės pripažinimo, kaip ir santuokoje, tik tuo atveju, jeigu partnerystėje yra skirtingų lyčių asmenys.

– Jei įstatymas bus priimtas, kaip jūs siekiate, ar mes išvysime homoseksualias poras viešai besituokiančias santuokų rūmuose, bažnyčiose?

– Santuokos institutas Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra rezervuotas išimtinai skirtingų lyčių asmenims. Tam, kad mes galėtumėme kalbėti apie santuokos lygybę Lietuvoje, reikėtų keisti Konstituciją. Šitame etape tikrai neplanuojame to daryti. Na, o kalbant apie partnerystės registravimą, tai bus civilinės būklės aktas, registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje. Jei žmonės norės švęsti savo gražią sukaktį ar dieną, jie tikrai galės pasirinkti jiems priimtiną formą.

– Tomai, jūs pats turite vaiką, esate apie tai viešai kalbėjęs. Kas jūsų atveju pasikeis po to, kai bus pakeistas įstatymas?

– Mano konkrečiu atveju tikriausiai niekas nesikeis, nes mano sūnus auga dviejų moterų šeimoje. Kaip yra, taip ir bus, o aš ir toliau bendrausiu su savo vaiku ir atliksiu tėvystės vaidmenį ir pareigas, kurias atlieku ir šiandien.

– Tačiau yra visokių buitinių situacijų, turtinių dalykų, juk ir dėl to keičiamas šitas įstatymas, kad pagaliau civilizuotai būtų sutvarkyti santykiai, kurie de facto jau seniai egzistuoja. Čia kažkas keisis?

– Taip, vienas pagrindinių partnerystės reguliavimo objektų yra turtinių santykių tarp partnerių sureguliavimas siūlomu įstatymo projektu. Mes iš tikrųjų dedame aiškų akcentą ant registruotos partnerystės instituto. Tai reiškia, kad partneryste bus galima pasinaudoti prieš trečiuosius asmenis tik ją užregistravus arba išviešinus, bet taip pat išlaikysime de facto partnerystės institutą, kuris neprivers žmonių būti laikomais partneriais prieš jų valią, jeigu jie pasirinks jos neregistruoti. Jis įforminamas tik tam, kad tuo atveju, jeigu partnerystė nutrūks, žmonės išsiskirs ir turės vienas kitam kažkokių turtinių pretenzijų, jie teisminiu keliu galės įrodyti partnerystės faktą, kad gyveno kartu. Tada teismas, dalydamas jų bendrai užgyventą turtą, galės priimti atitinkamus sprendimus.

– Jūsų pavyzdžiu kalbant – jūsų sūnus nėra jūsų šeimos narys, aš taip suprantu?

– Siūlyčiau nesuvesti siūlomo teisinio reguliavimo su kažkokių individualių situacijų sprendimu. Mano sūnus visų pirmiausia gyvena dviejų moterų, tai yra tos pačios lyties, šeimoje, o aš esu vaiko tėvas. Tai aš savo šeimyninį santykį apibrėžiu savo ryšyje su savo sūnumi. Bet taip pat mano sūnus gyvena ir kitoje tos pačios lyties poroje.

– Ryškėja P. Gražulio iniciatyva, jau surinkta 300 tūkst. parašų – tiek žmonių pasirašė peticiją, kad jūs būtumėte pašalintas iš Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovo. Kaip vertinate šitą atvejį?

– Šį atvejį realiai vertinu kaip tam tikros visuomenės grupės saviraiškos ir žodžio laisvės pasireiškimą, ir tie žmonės tikrai turi tokią teisę reikšti savo nuomonę ir išsakyti savo poziciją.

Kita vertus, aš savo deklaruojamas idėjas ir vertybes labai aiškiai deklaravau rinkimų kampanijos metu, nieko nuo nieko nenuslėpiau. Turėjau aiškius prioritetus, sulaukiau rinkėjų palaikymo. Na, ir atsižvelgdamas į tai ketinu tęsti savo darbą Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigose.

– Ar su P. Gražuliu susidūręs Seime pasisveikinate, ar praeinate lyg jo nematydamas?

– Aš sveikinuosi su visais kolegomis Seime, be išimties.

– O jis su jumis sveikinasi?

– Tikriausiai jo reikia paklausti.

– Pats to nejaučiate, nematote, negirdite?

– Ne, aš labiau koncentruojuosi ne į kažkokius asmeninius santykius su pavieniais politikais ar Seimo nariais, bet į politinius prioritetus, dėl kurių aš ir buvau išrinktas. Man svarbiausia atrodo ne asmeniškumai, o idėjos ir darbai.

2021 02 15 10:09
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt