pirmadienis, kovo 1 d.
I. Šimonytė pirštinės G. Landsbergiui nemes
Alfa.lt

Nuo galimų karantino apribojimų švelninimo ir vakcinacijos eigos iki dalyvavimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimuose – „Alfa taškas“ interviu su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

– Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga prisiminė, kad jie yra opozicijoje ir pateikė siūlymus dėl kelionių ribojimų, mokyklų, smulkiojo verslo. Kaip jūs reaguojate į tuos pasiūlymus?

– Man atrodo, kad yra keletas dalykų, kurie yra svarbūs šitoje situacijoje. Pirmiausia, Vyriausybei teko pradėti savo darbą nuo gana griežtų apribojimų. Todėl, kad buvusi, kurioje dalyvavo vienas iš kritikų ir kuri buvo formuojama pono R. Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos, nesiryžo, nenorėjo ar nežinau, dėl kokių priežasčių nepriėmė adekvačių apribojimų. Bent jau po Seimo rinkimų reikėjo kažko imtis, kad situacija neišsiplėtotų iki tokios blogos padėties, kai atvejų skaičius „lipo per stogą“, jam iš paskos – mirčių. Ligoninės buvo perkrautos, buvo pradėta ženkliai riboti kitų paslaugų teikimą, didinti lovų skaičių tam, kad būtų galima priimti visus žmones, kuriuos reikia priimti gydyti į ligonines. Turbūt niekam nereikia pasakoti, kokioje situacijoje mums teko įvesti apribojimus.

Dabar panašu, kad padėtis taisosi, ir tai patvirtina daugybė rodiklių: tiek teigiamų testų skaičius, tiek bendra dinamika, tiek ligoninių apkrovimas. Žinoma, galima rodyti išmintį ir sakyti: „Aš tai jau būčiau kitaip tą karantiną vedęs.“ Bet bėda yra ta, kad to karantino niekas ir nevedė, kai reikėjo tai daryti. Dabartinė Vyriausybė tikrai stengiasi naudotis ta patirtimi, kuri buvo įgyta pavasarį, kad neišradinėtume naujų reguliavimų, o pritaikytume tai, kas jau veikia.

Tarkime, verslams taikomi ribojimai yra žinomi, nes šios taisyklės galiojo ir per pirmąją bangą. Kai šiandien aš girdžiu šūkį „laisvė kirpėjams!“, tai su visa pagarba kirpėjoms, su visa simpatija savo kirpėjai, noriu ją kuo greičiau pamatyti. Vis dėlto noriu priminti, kad dabar grožio paslaugos dar net nėra tokiame karantine, kokiame jos buvo prieš tai. Šis karantinas trunka vis dar trumpiau, negu truko pavasarį. O pavasarį turėjome keliasdešimt kartų mažiau atvejų, mirčių, ligoninių apkrovimo, žinoma, tada vyravo didesnis šio viruso neapibrėžtumas, mažai apie jį žinojome. Tačiau pati faktinė situacija tikrai nebuvo tokia bloga, kokia yra dabar, net kai ji ženkliai pagerėjusi lyginant su gruodžio mėnesiu. Aš suprantu opozicijos darbą, bandymus išnaudoti gerėjančią situaciją ir priminti apie save.

Dabartinė Vyriausybė stengsis labai atidžiai spręsti, kada ir kokie laisvinimai gali būti priimti, nes dabar kyla kita rizika – viruso mutacijos. Gali atrodyti, kad situacija suvaldyta, tačiau viskas gali labai greitai pasikeisti, padėtis labai greitai gali vėl tapti nevaldoma. Tada gali atsirasti trečio karantino poreikis, o to labiausiai norėčiau išvengti. Tikiuosi, šiai Vyriausybei pavyks tai padaryti.

– Žiniasklaida praneša, kad grožio paslaugos vis tiek nekontroliuojamai vykdomos, o jeigu tai vyktų kontroliuojamai, galbūt būtų saugiau. Kaip jums atrodo?

– Man atrodo, kad tas, kas nėra linkęs laikytis taisyklių, tai taisyklių ir nesilaikys. Vienaip ar kitaip, jeigu būtų nustatyti reikalavimai, kuriomis sąlygomis esant galima teikti paslaugas, tai nė kiek neabejoju, kad kažkas ir tų sąlygų nesilaikytų, nes tai reiškia mažesnį klientų srautą ir mažesnes pajamas. Tai turbūt amžina diskusija. Visų karantinų metu mes visada kalbame apie tuos žmones, kurie yra linkę taisyklių nesilaikyti, nes tokių visada atsiranda. Bet vis dėlto statistika patvirtina, jog dauguma sumažino savo mobilumą, sumažėjo kontaktų, atitinkamai sumažėjo viruso sklaida ir dabar mes galime pradėti kalbėti apie tai, kokios veiklos ir kokiais etapais galėtų būti atlaisvintos.

Tačiau pagrindinis uždavinys vis tik išlieka tas pats – neįplieksti plataus žmonių fizinio kontakto masinio susibūrimo vietose. Daug skirtingų namų ūkių ir dabar nevalingai tarpusavyje pabendrauja, tarkim, atveždami vaikus į mokyklas ar kitur prasilenkę, todėl ribojimų reikia tam, kad situacija išliktų valdoma, nes, paplitus mutacijai, gali vėl tekti matyti skaičius, kurių nenorėtumėme matyti.

Citata:Diskusijos yra tokios, jog paslaugos, įskaitant ir grožio, kurios yra teikiamos vienam klientui vienu metu, laikantis saugumo reikalavimų, galėtų būti tarp pirmųjų kandidatų. Vėliau – galbūt nedidelės prekybos vietos, kur prekiaujama ne maisto prekėmis.

– Ekstremalių situacijų komisija Vyriausybei siūlo dar mėnesiui pratęsti karantiną. Nuo ko pradėtumėte laisvinti ir kada? Galbūt galėtumėte įvardyti vieną kitą terminą, kada tai galėtų prasidėti?

– Aš manau, kad laisvinimas gali prasidėti vasario pirmoje pusėje. Dar kitą savaitę Ekstremaliųjų situacijų komisija pradės formuluoti konkretesnius pasiūlymus, nuo kokių veiklų ir kokiomis datomis galėtų prasidėti ribojimų mažinimas. Diskusijos yra tokios, jog paslaugos, įskaitant ir grožio, kurios yra teikiamos vienam klientui vienu metu, laikantis saugumo reikalavimų, galėtų būti tarp pirmųjų kandidatų. Vėliau – galbūt nedidelės prekybos vietos, kur prekiaujama ne maisto prekėmis, kurios turi atskirą įėjimą, turi galimybę palaikyti saugų atstumą tarp klientų. Tokiais etapais galėtų būti sudėliotas laisvinimas.

Tačiau pirmiausia mums reikia sulaukti patikimų duomenų, kad ta linkme mes tikrai galime jau eiti todėl, kad situacija, nors ir gerėjanti, vis dar yra labai trapi.

– Tai galėtų būti jau nuo vasario pradžios ar nuo vasario vidurio?

– Tarp vasario pradžios ir vidurio, galėtų būti tarp 8–10 d. Priimdami sprendimus žiūrėsime, nuo kada apribojimai galėtų būti palengvinti ar galbūt išvis panaikinti kažkuriais atvejais.

– Labai svarbi tema yra vakcinavimas. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iki vasaros tikisi, jog bus paskiepyta 70 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau mes žinome, kaip stringa vakcinų siuntos, kokia situacija yra didžiosiose Europos Sąjungos šalyse. Ar realistiškai matote šitą terminą, kurį įvardijo G. Nausėda ir ar tikite, kad tiek žmonių bus paskiepyta iki vasaros?

– Jeigu gausime 4 mln. vienetų vakcinos, tai pasieksime šį tikslą. Bet ar gausime 4 mln. vnt. vienetų? Čia jau kitas klausimas. Techniškai įmanoma paskiepyti tiek žmonių, turint pakankamai vakcinos. Tačiau visų kompanijų, nesvarbu, kurią mes paimtumėme, ar tas, kurios jau tiekia savo vakcinas, ar tos, kurios dar laukia patvirtinimo artimiausiu metu, kaip „AstraZeneca“, pradžia, deja, nėra tokia sklandi, kokia ji atrodė praėjusių metų pabaigoje ar netgi šių metų pradžioje. Visiškai neseniai buvo kilusi įtampa dėl „Pfizer“ vakcinų tiekimo, kai netikėtai sužinojome, kad tas kiekis, kuris ir taip labai mažas, planuojamas mažinti dar perpus.

Baltijos ir Šiaurės šalys labai griežtai ir greitai sureagavo, dėl to buvo kilęs triukšmas Briuselyje ir netiekimo laikotarpis sumažėjo iki vienos savaitės.

Dabar labai panaši situacija yra su „AstraZeneca“, planuojami tiekimo mažinimai yra dar ženklesni. O šios kompanijos vakcina yra gera tuo, kad jos logistika yra daug paprastesnė, jai nereikia ultražemos gabenimo temperatūros, pagaminta vakcina neprivalo būti per kelias valandas išskiepyta, su šia vakcina lengviau pasiekti didelį mastą. Dabar vyksta Europos Komisijos susitikimai su gamintojais, kur tariamasi, kaip praktiškai palengvinti vakcinavimo procesą. Labai gaila, kad kol kas mes apie tiekimą girdime daug blogesnes žinias, negu kad girdime optimizmo apie tai, kiek žmonių turėtų būti paskiepyta iki konkrečių datų.

– Ar Lietuva svarsto pati, be Europos Sąjungos, pirkti papildomus kiekius vakcinų?

– Lietuva negali to daryti, nes ji pažeistų Europos Sąjungos valstybių pasirašytą susitarimą. Taip pat dėl praktinių sumetimų nelabai yra prasmės tai daryti todėl, kad ES turi didelę sutartį. Nebent Lietuva mokėtų šimtą kartų didesnę kainą už dozę, o tokiai šaliai kaip Lietuva tai tikrai nepavyktų.

– Minėjote koronaviruso atmainą B117, kuri nustatyta Didžiojoje Britanijoje. Lietuvos mokslininkai siūlo tirti viruso genomą, kad mes irgi būtumėme „šalia viruso“, o galbūt jį ir aplenktumėme. Kokia situacija šitoje srityje?

– Turėjome susitikimą, kuriame dalyvavo ir mūsų abiejų didžiųjų universitetų – Vilniaus ir Kauno – sveikatos mokslų universiteto ir klinikų ekspertai, mokslininkai, dirbantys Vakarų universitetuose, bioinformatikai. Manau, kad turime principinę schemą, pagal kurią galėtumėme sekimą pradėti daryti. Tai yra kelių dienų klausimas, kada Vyriausybė priims sprendimus, kurie reikalingi tam, kad procesas prasidėtų.

Tačiau egzistuoja du etapai: pirmame reikia aiškios, geros diagnostikos, apie kurią kalba dabar Vyriausybė, jos reikia skubiai, kad galėtumėme matyti ir fiksuoti atmainas Lietuvoje. O kitas – rimtesni moksliniai tyrimai ir infrastruktūra, to pasiruošimui ir įgyvendinimui jau reikia daugiau laiko. Mes skiriame du etapus – dabar greitą, kuris yra reikalingas dabartinės situacijos valdymui, ir vėlesnį, kurį vystys mūsų biopotencialas.

– Lietuvos mokslininkai taip pat sukūrė antikūnų testą. Jis buvo rodomas aną savaitę per televiziją, ten nuskambėjo informacija, kad užtruks, kol visa tai bus aprobuota, patvirtinta. Kaip jums atrodo, ar tai neturėtų vykti greičiau?

– Išties laboratoriniams tyrimams, naujoms metodikoms, vakcinoms taikomi aukšti validavimo standartai, kurių turi būti laikomasi. Šių kūrinių naudojimas turi praktinių pasekmių žmonių sveikatai ir gyvybei. Tikrai manau, kad vis atsirandantys nauji metodai yra svarbūs ir naudingi. Džiaugiuosi, kad mūsų mokslininkai taip pat siūlo savo sprendimus. Gerai, kad arsenalas, kuris yra reikalingas situacijai valdyti, plečiasi. Prieš metus mes teturėjome tiktai PGR testus, kurių labai trūko, dabar jau ir testų pasirinkimas didesnis. Mokslas per trumpą laiką padarė labai daug, kad situaciją valdyti būtų lengviau.

– Gal galite pasakyti, kada vaistinėse mes galėsime nusipirkti greitųjų testų, kurie nustato, ar žmogus užsikrėtęs, ar ne?

– Ir dabar privatūs subjektai, kai kurios kompanijos perka greituosius testus ir jais testuoja savo darbuotojus. Tai nėra nei nelegalu, nei neleistina, tiktai klausimas, kiek iš mūsų išties mokėtų paimti tepinėlį savarankiškai ir pasidaryti tą testą tinkamai, kad tikrai atsakymas būtų neklaidinantis. Nežinau, kiek iš to naudos būtų. Valstybė dabar yra pirkimų procese, kuriems pasibaigus būtų leista apsirūpinti greitaisiais testais, prevenciniais ir diagnostiniais tikslais. Manau, kad nuo vasario pabaigos prieiga prie šių testų bus labai plati.

Citata:Taigi šiuos žmones vertinu kaip turinčius milžinišką patirtį ir tikrai galinčius savo valstybei padaryti pakankamai daug, net dirbant ne Vyriausybėje. Tačiau prezidento požiūrio vieno ar kito konkretaus asmens atžvilgiu nenorėčiau vertinti.

– Kita tema – užsienio politika. Aleksejus Navalnas turbūt akivaizdžiai dominuoja ir pasaulio, ir Lietuvos žiniasklaidoje. Akivaizdu, kad sankcijos, kurios dabar taikomos Rusijai, neveikia taip, kaip galėtų veikti. Kaip jums atrodo, kodėl Europos Sąjunga nesiima ryžtingų žingsnių Kremliaus režimo atžvilgiu?

– Yra įvairių nuomonių toje pačioje Europos Sąjungoje. Yra žmonių, kurie mano, kad reikia kalbėtis, kol visi nuo kalbėjimo nukris nuo kojų ir dėl kažko susikalbės. Aš truputėlį abejoju šita nuostata, turint mintyje, kad jau daug buvo kalbamasi, jau daug buvo pritaikyta minkštų priemonių, ir nepanašu, kad kas nors nors klausytų, o tai yra pavojinga. Laikysena, turint mintyje, kad Kremliaus režimas daro viską, kad kompromituotų Europos Sąjungos idėją, man nėra suprantama. Kodėl Europos Sąjunga režimo atžvilgiu elgiasi per švelniai? Čia nėra didelė paslaptis.

Mūsų laikysena tiek Baltarusijos režimo atžvilgiu, tiek Kremliaus atžvilgiu yra viena aštresnių Europos Sąjungoje, tuos klausimus mes tikrai keliame. Gabrielius Landsbergis, išvykęs į Užsienio reikalų tarybą, apie tai diskutavo. Puikiai žinoma, kad sankcijos turi būti priimamos vienbalsiai ir labai dažnai atsiranda įvairių atskirų skaičiavimų. Manau, kad tų atskirų skaičiavimų turėjimas pavojingas pačiai Europos Sąjungos idėjai, nes Kremlius daug investuoja į tai, kad žlugdytų ES kaip neva žuvusiąją liberaliąją demokratiją.

– Mes dažnai kalbame apie tai, kad turime vertinti Lietuvoje užaugintus specialistus, valstybės tarnautojus. Kokia jūsų pozicija dėl prezidento G. Nausėdos požiūrio į buvusius ministrus Raimundą Karoblį ir Liną Linkevičių? Jie dabar palikti ant atsarginių suolelio. Prezidentas savo poziciją paaiškino, o kokia jūsų pozicija šių žmonių atžvilgiu?

– Juos abu pažįstu pakankamai ilgą laiką, vertinu kaip labai profesionalius diplomatus. Su L. Linkevičiumi buvo momentų, kai nuostatos išsiskirdavo. Tačiau mūsų frakcijos kartu su ministru po Baltarusijos įvykių labai daug kartu padarė, kad galėtumėme pagelbėti Baltarusijos pilietinei visuomenei. Taigi šiuos žmones vertinu kaip turinčius milžinišką patirtį ir tikrai galinčius savo valstybei padaryti pakankamai daug, net dirbant ne Vyriausybėje. Tačiau prezidento požiūrio vieno ar kito konkretaus asmens atžvilgiu nenorėčiau vertinti.

– Aš suprantu, kad jūs elgtumėtės kitaip – skirtumėte šituos asmenis į Briuselio ambasadą arba į Jungtines Valstijas. Šiuo atveju turbūt L. Linkevičių?

– Labai lengva būtų pasakyti, ką daryti, kai daryti nereikia. Ten, kur aš dabar esu, puikiai žinoma, kad yra konsensuso dalykas tarp prezidento, Vyriausybės ir Užsienio reikalų komiteto. Buvusius ministrus aš seniai pažįstu, vertinu juos kaip patyrusius ir labai profesionalius diplomatus, tačiau bet kurioje formacijoje vis vien reikėtų trijų šalių sutarimo.

– Jūs atvedėte vieną didžiausių politinių partijų, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, į pergalę, bet nesate šitos partijos narė. O gal jau tapote?

– Netapau. Kaip ir anksčiau, taip ir toliau sakau tą patį, kad tai yra mano asmeninis klausimas. Jei norėsiu, vieną gražią dieną parašysiu prašymą ir mane priims. Bet to nepadariau, nes man, kaip iki šiol, nebuvo poreikio, kad dabar pat turiu nueiti ir tai padaryti. Šiuo metu yra labai daug darbo, kitų klausimų, kurie atrodo gerokai svarbesni nei tai, ar aš priklausau kokiam nors partijos skyriui, ar ne.

– Artėja partijos pirmininko rinkimai. G. Landsbergis nekalba, ar jis vėl kandidatuos. Ar gali būti, kad jūs tapsite kandidate ir galbūt partijos pirmininke?

– Į šį klausimą labai paprasta atsakyti – tikrai ne. Aš manau, kad G. Landsbergis yra puikus partijos pirmininkas. Tikrai tikiuosi, kad jis kandidatuos, ir raginčiau jį tai daryti, bet aš pati tikrai nekandidatuosiu partijos pirmininko rinkimuose.

2021 01 31 19:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt