ketvirtadienis, sausio 21 d.
I. Šimonytės komandoje lyčių balanso nėra: Vyriausybės kanceliarijoje – ryški moterų persvara
Margarita Vorobjovaitė

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ne kartą kritikuota už lyčių santykį: užsienio žiniasklaidoje Lietuva buvo įvardyta vienintele šalimi Europoje, neturinčia nė vienos ministrės moters.

Ingridai Šimonytei tapus ministre pirmininke, padėtis gerokai pasikeitė: ministrų kabinete išlaikytas lyčių balansas, o pačios premjerės komandą sudaro vien moterys.

Tačiau ar toks svarstyklių pasisukimas į kitą pusę nediskriminuoja vyrų?

Naująja Vyriausybės kanclere premjerė I. Šimonytė paskyrė savo štabo pernykščiuose prezidento rinkimuose atstovę Giedrę Balčytytę. Ji prieš dešimtmetį buvo tuomet Finansų ministerijai vadovavusios I. Šimonytės patarėja, anksčiau vadovavo ir šios ministerijos viešiesiems ryšiams, taip pat jau yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje, Europos informacijos skyriaus vedėja. Ji taip pat yra dirbusi Pasaulio banke, vystomojo bendradarbiavimo eksperte Užsienio reikalų ministerijoje. Pastaruoju metu ji dirbo Norvegijos teisinių, konsultacinių, ir projektų valdymo įmonėje „Norway Registers Development“ strateginių konsultacijų, valdymo ir tarptautinės plėtros praktinės srities vadove.

Vadovauti premjerės biurui taip pat pasirinkta moteris. Ja tapo buvusi konservatorių frakcijos Seime referentė Ieva Skarelytė. Ministrės pirmininkės biure dar dirbs patarėjos Gabija Kalvelytė-Silienė ir Rūta Šimkevičiūtė bei sekretorė Dalija Medeišienė.

Prie I. Šimonytės komandos prisijungė ir dar viena moteris – buvusi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė nuo šiol dirbs premjerės atstove spaudai.

Vieninteliu vyru naujai suburtoje komandoje tapo buvęs aplinkos viceministras S. Skvernelio Vyriausybėje Dalius Krinickas, jis tapo premjerės patarėju aplinkosaugos, žaliojo kurso, žemės ūkio ir susisiekimo sričių klausimais.

Tokia komandos sudėtis gerokai skiriasi nuo lyčių pasiskirstymo buvusio premjero S. Skvernelio vadovautos Vyriausybės kanceliarijoje – joje darbavosi daugiausia vyrai. Kadenciją baigusios Vyriausybės kancleriu pastaruosius trejus metus buvo Algirdas Stončaitis.

Žvelgti plačiau

Lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad į visą šią situaciją reikėtų pažvelgti plačiau.

„Tokius klausimus paprastai reikia žiūrėti tokiame metakontekste, o jis yra toks, kad jei procentaliai paskaičiuotume, kiek vyrai pas mus buvo atstovaujami sprendimų priėmėjų gretose, manau, kad tokios kanceliarijos suformavimas geriausiu atveju mus priartina prie šiokio tokio balanso“, – įsitikinusi ekspertė.

Pasak M. Jankauskaitės, premjerės komandos sudėtis yra pastebimesnė – vyrų dominavimas joje nesulauktų tiek dėmesio. 

„Kadangi tai yra moterų dominuojanti komanda, mes iš karto labai atkreipiame dėmesį, kad štai, kaip čia atsitiko, jog tiek daug moterų ir mažai vyrų. Nors dažniausiai turime tokią situaciją, kad tose grandyse, kurios yra vykdančiosios, o ne sprendimus priimančios, tai net valstybės tarnyboje mes pastebime, kad ten yra daugiau moterų nei vyrų“, – atkreipė dėmesį ekspertė.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad svarstymai apie lyčių pasiskirstymą politikų komandose signalizuoja apie tai, kad vis dar turime ko siekti lyčių lygybės srityje.

„Kai nustosime užduoti klausimus, ar išlaikome lyčių balansą, ar nukrypstame į vieną ar kitą pusę, tada galėsime sakyti, kad turime visiškai normalią ir sveiką situaciją, nes dabar vis matyti, kaip nuolat tie klausimai kyla, ir tai rodo, kad ta situacija nėra iš esmės sveika. Vis dar pasitaiko tokių „nenormų“, kaip, pavyzdžiui, S. Skvernelio formuotoje Vyriausybėje, kai buvo suprantama, kad negali nebūti kvalifikuotų, kompetentingų žmonių, kurie šiuo atveju priklausytų moteriškai lyčiai“, – akcentavo politologė.

R. Urbonaitės manymu, nereikėtų skubėti su išvadomis, kad naujoji premjerė specialiai stengėsi formuoti moterišką komandą.

„Sakyti, kad I. Šimonytė perlenkė lazdą, neskubėčiau, nes man atrodo, jog ji vargiai žiūri į lyčių klausimą, o tiesiog renkasi žmones, kuriais pasitiki. Taip jau susiklostė, kad, pavyzdžiui, jos štabo vadove buvo asmuo, kuris pasiūlytas į kanclerio poziciją, tačiau čia svarbus pasitikėjimas. Natūralu, kad jos aplinkoje atsirado nemažai žmonių, kurie, taip sutapo, yra tam tikros lyties. Labai abejoju ir norėčiau, kad tikrai to nebūtų, kad ji dar žiūrėtų ir į šitą kriterijų“, – svarstė politikos specialistė.

Priminė apie kvotas

Lyčių pasiskirstymas lyginant praėjusią ir naująją vyriausybes vėl paskatino prisiminti seną klausimą apie galimą kvotų įvedimą tam tikrose institucijose siekiant išlaikyti geresnį balansą.

Lygių galimybių ekspertės M. Jankauskaitės manymu, įsitikinimas, kad kvotos skirtos spręsti moterų problemas, – klaidingas.

„Lietuvoje jau labai seniai kalbama apie tai, kad būtų gerai turėti kvotas. Pas mus yra įsivaizduojama, kad, jei veikia kvotos, jos yra tiktai moterims skirtos. Tarsi tai būtų kažkokios išimtinės priemonės, skirtos moterų situacijai pagerinti. Tačiau iš tiesų kvotos veikia į abi puses. Problema ta, kad mes jų labai bijome“, – situaciją dėstė M. Jankauskaitė.

Jos nuomone, kvotos neturėtų būti siejamos su kompetencija, klaidingai manant, kad dėl jų į tam tikras pareigas būtų įdarbinta nekompetentingų specialistų.

„Kai mes gyvename tokiame patriarchališkame kontekste, visi įsivaizduoja, kad tos kvotos yra tarsi vyrų nenaudai, dėl to jos kelia labai didelį pasipriešinimą. Tačiau kai praktikos keičiasi ir mes matome, kad gali būti suformuotos komandos, kuriose dominuoja moterys ir niekas neaiškina, kad tokios komandos yra nekompetentingos, galbūt tai padės mums į tokias kvotas žvelgti drąsiau“, – mano M. Jankauskaitė.

R. Urbonaitės nuomone, I. Šimonytės suformuotame ministrų kabinete išlaikytas lyčių balansas – teigiama praktika, tačiau lyties kriterijaus apskritai neturėtų būti politikoje buriant komandas ar formuojant vyriausybes.

„Vyriausybėje lyčių balansas išlaikytas labai neblogai. Vėlgi klausimas, ar tai buvo siekiamybė, ar dėl to, kad taip tiesiog susiklostė aplinkybės, nes šiaip jau taip natūraliai ir turėtų būti“, – vertino politologė.

R. Urbonaitės manymu, politikoje svarbiau nei būtinosios kvotos pagal lytis yra kiek kiti aspektai: kompetencija, pasitikėjimas ir vertybiniai klausimai.

„Manau, kad Vyriausybėje yra išlaikyta teigiama atmosfera, kai mes matome, kad moterys irgi randa vietą valdžios struktūrose. Labai būtų sveika, kad lyties kriterijaus apskritai nebūtų kuriant komandas, formuojant vyriausybes ar skiriant ministrus“, – pabrėžė R. Urbonaitė. 

2020 12 18 08:53
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt