trečiadienis, spalio 20 d.
„Ignitis grupės“ viražai išpurtys vilniečių pinigines: šilumos kainų šuolio buvo galima išvengti
Arvydas Jockus
Alfa.lt
Vilniečiams žemesnių šildymo kainų teks laukti, kol biokurą pradės deginti Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

Kai vilniečiai netrukus gaus gerokai didesnes sąskaitas už šildymą, daugelis puls ieškoti kaltų. Iš tiesų, šildymo kainų šuolio sostinėje buvo galima išvengti, jeigu nebūtų skubotai sustabdyta Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statyba.

Ant „dujų adatos“ sėdinčio Vilniaus gyventojai už šildymą šiemet mokės gerokai daugiau nei Kauno bei daugelio kitų šalies miestų, kuriuose šilumai gaminti naudojamas nepalyginti pigesnis biokuras, gyventojai.

Tuo įsitikinęs ir įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis, atstovaujantis susivienijusiems rangovams, kuriems valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ įmonė Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VJK) liko skolinga daugiau kaip 11 mln. eurų po to, kai pernai rudenį nutraukė sutartį su projekto generaline rangove Lenkijos statybų bendrove „Rafako“.

„Biokuro bloko statybos buvo finišo tiesiojoje ir dabar brangstantis šildymas, jėgainės statybų įšaldymas yra VKJ buvusių vadovų sprendimų pasekmė“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė G. Gribulis. Jis įsitikinęs, kad Vilniaus kogeneracinę jėgainę su biokuro bloku buvo galima baigti ir priduoti pavasarį ar vasarą. Kūrendama biokurą jėgainė būtų galėjusi tiekti pigesnę šilumą vilniečiams jau šį rudenį.

„Šį šildymo sezoną viskas būtų veikę ir vilniečiai būtų turėję pigią šilumą. Tačiau dabar turime 60 proc. aukštesnes šilumos kainas. Už „Ignitis grupės“ įmonės vadovų sprendimus sumokės visi vartotojai“, – apgailestavo G. Gribulis.

Pasak jo, „Rafako“ nėra bankrutavusi, ji restruktūrizuojama ir vykdo veiklą. „Jeigu jie (VKJ buvę vadovai – red.) nebūtų nutraukę sutarties, būtume laiku pastatę jėgainę ir ji dabar veiktų. Tačiau buvo priimtas skubotas sprendimas sutartį su lenkais nutraukti, nebaigus statybų. Tai „Ignitis grupei“ pavaldžios įmonės buvusių vadovų sprendimas“, – sakė G. Gribulis.

Dėl susidariusios situacijos rangovai kaltina „Ignitis grupės“ vadovybę, kuri statybininkų sąskaita esą siekia nesąžiningai pasipelnyti. „Ignitis grupės“ įmonės, stačiusios kogeneracinę jėgainę Vilniuje, skola rangovams gali siekti iki 15 mln. eurų.

Šilumą brangina dujų kainų šuolis

Nesuspėjęs laiku šilumos gamyboje dujas pakeisti biokuru, Vilnius ateinantį sezoną pasitiks aukščiausiomis šildymo kainomis tarp didžiųjų miestų.

Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje vidutiniškai brangs 30 proc., o Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausia kūrenamos dujos, – 60 proc. ar dar daugiau.

Kaune, kur šilumą daugiausia gamina biokuro katilinės, šildymo kaina bus viena mažiausių Lietuvoje, tik 5–10 proc. aukštesnė nei pernai.

Klaipėdoje, kur daugiausia deginamas biokuras ir komunalinės atliekos , kaina augs iki 20 proc.

„Ignitis grupės“ įmonei VKJ nutraukus sutartį su Lenkijos statybų bendrove „Rafako“, laiku nebuvo pastatyta biokuro katilinė, todėl sostinėje šilumai gaminti vis dar deginamos gamtinės dujos – jos sudaro 44 proc. viso kuro.

Tokio biokuro ir dujų santykio nėra nė viename kitame Lietuvos mieste. Biokuras visos šalies, išskyrus sostinę, šilumos gamyboje sudaro apie 75 proc.

Nors per metus beveik ketvirtadaliu pabrango ir biokuras, tai nepalyginama su dujų kainų šuoliu.

Šilumos įmonių mokama gamtinių dujų kaina (įskaitant infrastruktūros mokesčius ir SGD terminalo veiklos sąnaudas) per metus padidėjo beveik 1,8 karto. Prognozuojama, kad dujų kaina toliau kils, todėl tikėtis mažesnių šilumos kainų sostinės gyventojams artimiausiu metu neverta.

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius teigia, kad gamtinių dujų kainoms kylant Vakaruose, jos toliau augs ir Lietuvoje. Jis įspėjo, kad dujų kainų šuolį dabar jaučia pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, o netrukus pajus ir gyventojai. Pasak N. Bikniaus, kol kas nematyti potencialo kainoms sumažėti.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius siūlo vilniečiams laukti, kol biokurą pradės deginti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, o šiemet jiems jau niekas nepadės – greitų sprendimų dėl kylančių kainų tiesiog nėra.

„Vilniui receptas labai paprastas. Reikia atsisakyti dujų šilumos gamyboje. Dujų rinka yra pasaulinė, mes jai jokios įtakos daryti negalime. Suskystintųjų dujų terminalas dėl savo įsipareigojimų tik dar labiau brangina dujas. Tai vienus metus nori nenori vilniečiams teks gyventi su aukštomis šildymo kainomis, priklausyti nuo dujų malonės“, – Alfa.lt sakė V. Lukoševičius.

Gali užtrukti penkerius metus

G. Gribulis neatmeta galimybės, kad žemesnių šildymo kainų vilniečiams gali tekti laukti gerokai ilgiau, gal net penkerius metus.

VKJ rugsėjo viduryje pasirašė sutartį su UAB „Hidroterra“, kuri atliks likusius Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio projektavimo darbus bei suteiks projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

Pagal pasirašytą sutartį projektuotojas turės baigti rengti darbo projektą, detalizuojant statybos darbams vykdyti trūkstamus kogeneracinės jėgainės biokuro dalies sprendinius. Taip pat visu statybos periodu atliks projekto vykdymo priežiūrą. Sutarties vertė sieks kiek daugiau nei 1 mln. eurų be PVM.

Vis dėlto VKJ neatskleidžia, kada planuoja paleisti biokuro katilinę. Įmonės generalinis direktorius Mantas Burokas teigė, kad modernūs šilumos ir žaliosios elektros energijos gamybos pajėgumai „netolimoje ateityje“ leis vilniečiams tiekti daugiau saugios ir konkurencingos energijos.

Be jau pasirašytos sutarties, M. Burokas „artimiausiu metu“ tikisi baigti pirkimų procedūras ir pasirašyti sutartis dėl biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio statybų valdytojo paslaugų bei dėl biokuro kogeneracinės jėgainės pastatų ir statinių rangos darbų.

G. Gribulis teigia, kad VKJ nusavino Lietuvos statybos įmonių medžiagas, kurios buvo suvežtos į statybų aikštelę. Tų medžiagų likimas dabar neaiškus. „Vyks daug teisinių procesų, ir tikėtina, kad jėgainės statybos nebus įgyvendintos per artimiausius trejus, gal net penkerius metus“, – prognozavo rangovų atstovas.

Pasak jo, rangovai tikisi atgauti pinigus už atliktus darbus ir į statybvietę suvežtas, bet nepanaudotas statybos medžiagas.

„Naujam rangovui viską išsiaiškinti, susistyguoti, pratęsti nebaigtus darbus bus didžiulis iššūkis. Kadangi „Ignitis grupės“ įmonė dalyvavo tik kaip valdytoja, jis turi labai daug spragų, nes lenkai suprojektavo jėgainę ir ją su Lietuvos subrangovais statė. Tai kitam rangovui iš naujo suprojektuoti viską gali užtrukti neadekvačiai ilgai. Tai gali būti ir penkeri metai, kai Vilniaus gyventojai mokės už buvusių VKJ vadovų padarytas klaidas“, – sakė Gribulis.

Kreipėsi į teismą

Vilniaus apygardos teismas (VAT) rugpjūčio mėn. nuotoliniu būdu pradėjo nagrinėti bylą, kurioje bendrovė „AXIS Tech“ prašo iš VLJ priteisti 5,2 mln. eurų. Įmonė teigia, kad „Ignitis grupės“ įmonė VKJ nesumokėjo už jėgainėje jos atliktus darbus, statybines medžiagas bei pagamintą įrangą.

Skaičiuojama, kad iš viso VKJ Lietuvos statybų bendrovėms liko nesumokėjusi apie 11 mln. eurų po to, kai 2020 m. spalio 6 d. skubiai nutraukė sutartį su projekto generaline rangove Lenkijos bendrove „Rafako“.

Jėgainės biokuro bloko statybų subrangovai prašė VKJ atsiskaityti už jau atliktus darbus ir tęsti sustabdytas statybas, tačiau „Ignitis grupė“, nors turėjo galimybę, Lietuvos įmonių prašymus ignoravo.

Nutraukusi sutartį su „Rafako“, VKJ iš Lenkijos kompanijos perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą.

Užuot atsiskaičiusi ir susitarusi su subrangovais, VKJ paskelbė naują viešąjį pirkimą. Tikėtina, projekto kaina išaugs dėl pabrangusių statybos medžiagų.

„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius Alfa.lt anksčiau teigė, kad VKJ už visus pagal sutarties sąlygas tinkamai atliktus darbus yra atsiskaičiusi su „Rafako“, kuri būtent ir yra skolinga subrangovams.

Savo ruožtu subrangovai įsitikinę, kad VKJ nėra „Rafako“ sumokėjusi už jų atliktus darbus biokuro jėgainėje ir pristatytas statybines medžiagas.

„Ignitis“ neteisėto praturtėjimo keliu gavo medžiagas, pastatus, katilus, sienas ir visa kita. Mes ginsime savo interesus, nes jėgainė pastatyta mūsų pinigais. Jeigu „Ignitis“ nesumokėjo dalies pinigų, turėtų sumokėti arba „Rafako, arba subrangovams, kurie savo lėšomis statė jėgainę, nes negali būti situacija, kad „Ignitis grupė“ naudojasi turtu, už kurį niekam nesumokėjo. Panašu, kad būtent taip ir yra“, – sakė G. Gribulis.

VKJ atsisako pateikti informaciją apie tokius atsiskaitymus su „Rafako“, motyvuodama konfidencialumu ir šiuo metu vykstančia Stokholmo arbitražo byla.

Neieškojo galimybių atsiskaityti

VKJ, 2020 m. spalio 6 d. skubiai nutraukusi sutartį su projekto generaline rangove „Rafako“, nebandė ieškoti būdų atsiskaityti su rangovais. Penkioms lietuvių įmonėms iš viso liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų. Skolos joms svyruoja nuo 500 tūkst. iki 5 mln. eurų.

Pati VKJ viešai skelbė, jog įmonei „Rafako“ sumokėjo ženkliai mažiau, nei yra atlikta darbų jėgainėje.

Neoficialiais duomenimis, „Rafako“ siūlė VKJ perimti įsipareigojimus ir sutartis su Lietuvos rangovais. Tokią galimybę numato „Rafako“ ir lietuviškų subrangovų sutartys, taip pat teisinė praktika, tačiau VKJ perimti įsipareigojimus atsisakė.

Atsiskaitymo nuo 2020 m. vasaros pradžios nesulaukusios Lietuvos bendrovės praėjusių metų rudenį sustabdė darbus. Memorandumą dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus pasirašė 6 projektavimo, statybos, betonavimo, energijos gamybos įrenginių bendrovės: „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.

Kaip ir prognozavo pinigų už atliktus darbus negavę subrangovai, „Ignitis grupė“ paskelbė naują konkursą jėgainės statyboms.

2021 09 29 09:53
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt