pirmadienis, sausio 25 d.
Iš daugiau kaip pusės gyventojų per karantiną atimta galimybė spręsti savo turto klausimus
Alfa.lt

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų karantino metu negali spręsti su savo turtu susijusių klausimų, nes įstatymas atima galimybę daugiabučių bendro turto valdymo, remonto ar kitus klausimus spręsti nuotoliniu būdu.

„Eurostat“ duomenimis, daugiabučiuose gyvena 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Norėdami priimti su būsto priežiūra ar kitais svarbiais klausimais susijusius sprendimus, daugiabučių gyventojai šiuo metu turi tiesiogiai organizuoti susirinkimus ar balsavimus, nors karantino metu tai draudžiama.

Kai įstatymas nenumato kitos galimybės, kai kurios savivaldybės nepaiso šių draudimų ir skatina gyventojus nevengti fizinio kontakto bendriems sprendimams priimti.

Antai Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo metu organizuoja administratorių rinkimus mažiausiai 40 sostinės daugiabučių. Alfa.lt žinomi faktai, kai sostinės savivaldybė, jau šalyje paskelbus karantiną, reikalavo iš bendrijų pirmininkų iki nurodytos datos apklausti daugiabučių gyventojus savivaldybės administracijos pateiktais klausimais bei pateikti jų balsavimo protokolus.

Vyriausybė ir medikai primygtinai prašo ir rekomenduoja karantino metu vengti fizinių kontaktų.

Lietuvoje yra draudžiami daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Valdžia ragina užtikrinti kuo mažesnį socialinių kontaktų skaičių, kai susitinkama fiziškai. Rekomenduojama iki susitikimo 2 savaites arba mažiausiai 10 dienų izoliuotis, ypač jeigu teks susitikti su asmenimis, turinčiais didesnę riziką sunkiai susirgti COVID-19 liga.

Tačiau dabartinius daugiabučių namų valdymo klausimus reglamentuojantys teisės aktai neatitinka naujų realijų, todėl gyventojams priimti svarbius sprendimus šiuo metu nėra galimybės.

Pavyzdžiui, tam, kad būtų pritarta remonto darbams daugiabutyje, reikia gauti daugumos gyventojų pritarimą. Dabartinė tvarka reglamentuoja, kad gyventojai turėtų užpildyti balsavimo biuletenius. Taigi, fizinio kontakto šiuo atveju išvengti sunku. Taip pat ir visuotinis daugiabučio namo bendrijos savininkų susirinkimas turėtų būti organizuojamas tiesiogiai.

Dabartinis reglamentavimas numato, kad pranešimai gyventojams teikiami interneto svetainėje ir skelbimų lentose. Pavyzdžiui, pranešimai apie planuojamus susirinkimus kabinami skelbimų lentose, metami į pašto dėžutes.

Galiojantys teisės aktai nustato, kad tik savivaldybės gali organizuoti elektroninius balsavimus, tačiau galimybės elektroninį balsavimą rengti bendrojo naudojimo objektų valdytojams nėra.

Ekspertų nuomone, šios ir kitos daugiabučių valdymą reglamentuojančios nuostatos yra pasenusios ir neatitinka padėties, kuri susidarė dėl pandemijos. Bet ir „normaliu“ metu šios nuostatos atrodo atgyvenusios, nes nemažai daugiabučių butų savininkų gyvena užsienyje ir savo sprendimus dėl namo valdymo būtų linkę pateikti nuotoliniu būdu.

Per pirmąjį karantiną „sutvarkė“ notarus

Pirmojo karantino pavasarį metu tuometis premjeras Saulius Skvernelis, atsižvelgdamas į situaciją, susidariusią dėl COVID-19 epidemijos Lietuvoje, paprašė Teisingumo ministerijos ypatingos skubos tvarka įvertinti galiojančias Notariato įstatymo nuostatas bei parengti ir pateikti Vyriausybei šio ir kitų įstatymų pakeitimus. Ministerijai taip pat pasiūlyta imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintos saugios notarų biurų veiklos sąlygos karantino laikotarpiu.

Tokios pataisos buvo parengtos, dalis notariatų vykdomų funkcijų perduotos valstybės įmonei „Registrų centras“, taip pat įteisintas didžiosios dalies notarinių paslaugų teikimas nuotoliniu būdu.

Iki tol Lietuvos įstatymai numatė, kad notariniai veiksmai su retomis išimtimis atliekami notaro biure. Todėl šalyje paskelbus karantiną ir teisingumo ministrui pačių notarų prašymu uždraudus atlikti notarinius veiksmus, nebuvo sudaromos pirkimo ir pardavimo, nuomos, verslo ir kitos sutartys. Tai labai apsunkino verslą bei gyventojus ir taip nelengvu laikotarpiu.

Dabartinės Vyriausybės programoje yra nuostata apie skaitmeninimo svarbą daugiabučių namų valdyme. Kita vertus, šiandieninės technologijos (tai ypač aktualu šios pandemijos metu) padeda vykdyti apklausas, balsavimus, organizuoti susitikimus ir susirinkimus nuotoliniu būdu. Ekspertų nuomone, tereikia įteisinti elektroninių priemonių naudojimą daugiabučių namų bendrijų veikloje.

Notarai netvirtina surinktų balsavimo biuletenių

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka atkreipė dėmesį, kad daugiabučiuose gyvena 60 proc. šalies gyventojų ir jie negali spręsti su jų valdomo namo priežiūra susijusių klausimų.

„Kai nuotolinis balsavimas name nėra įteisintas, žmogus neturi galimybės spręsti, ką jam daryti ir kaip jam tvarkyti nuosavą turtą“, – Alfa.lt sakė G. Komka.

Jis atkreipė dėmesį, kad kartą per metus daugiabutyje turi vykti visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Negana to, norint daryti didesnį remontą ar priimti sprendimus dėl valdymo (išsirinkti ar keisti valdybos narius), taip pat turėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas.

„Žmogus turi eiti fiziškai dalyvauti susirinkime, kad būtų priimami sprendimai. Tai problema, nes elektroninis balsavimas nėra įteisintas, todėl šiuo metu priimti sprendimų neįmanoma“, – pastebėjo daugiabučių gyventojų teisių gynėjas.

G. Komka sakė, kad dėl to kartais žmonės yra priklausomi nuo daugiabučio savininkų bendrijos pirmininko malonės. Ir jeigu pirmininkas nesąžiningas, jo kontroliuoti dabar neįmanoma.

Elektroninio balsavimo poreikis, G. Komkos nuomone, neišnyks ir pasibaigus pandemijai. „Susidūriau, kai bandėme keliuose namuose steigti bendriją. Namai dideli, žmonės nesusirenka (fiziškai turi jie tai atlikti). Įstatymas nepasako, ar žmogus gali, ar negali balsuoti raštu iš anksto. Mes iš kiekvieno savininko surinkome raštu pasirašytus balsavimo biuletenius. Ir notarai netvirtino, nes įstatymas nenumato tokios galimybės steigti bendriją“, – teigė G. Komka. 

Nesupranta, kodėl negali valdyti savo turto

Panaši situacija, pasak jo, ir dėl elektroninio balsavimo, kai žmonės tyčia ar netyčia yra nušalinami nuo sprendimo priėmimo.

„Kai kuriais atvejais, jeigu bendrijos įstatuose numatyta, kad galima balsuoti iš anksto raštu, vis tiek žmogui reikia eiti pas pirmininką ar valdybos narį, atnešti balsavimo biuletenį. Bendrijos turi patvirtinti tuos biuletenius, kad vienas butas nebalsuotų 15 kartų. Bet kuriuo atveju reikia eiti, nešti, mesti į pašto dėžutę ar siųsti paštu. Daugėja kontaktų ir nereikalingo vaikščiojimo“, – pastebėjo G. Komka.

Jis mano, kad toks reikalų sprendimas daugiabučiuose yra visiškai atgyvenęs: „Juk visi tvarkome elektroninę bankininkystę, nuotoliniu būdu deklaruojame pajamas, prisijungiame prie elektroninės valdžios sistemų, VMI, užsisakome verslo pažymėjimus ir kitas pažymas, apmokame sąskaitas. Kodėl žmogus negali nuotoliniu būdu valdyti savo turto?“

Atviras kelias piktnaudžiauti per karantiną

Daugiausia problemų, jo nuomone, kelia Daugiabučių bendrijų įstatymas – esą jis kiauras kaip rėtis. „Jį bandė taisyti buvęs Seimo narys Lauras Stacevičius ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika (ačiū Dievui, kad jis nebe ministras). Jie protegavo kažką nežinia kodėl. Teikdamas pastabas tam projektui kėliau klausimą dėl išankstinio balsavimo, kad įstatymas numatytų būdą steigti bendriją žmogui nedalyvaujant fiziškai, taip pat ir priimant sprendimus, susijusius su namų ūkiu“, – sakė jis.

Įstatymo netobulumas, jo nuomone, labai kerta per kišenę, nors žmonės gal to ir nesupranta. Esą jeigu pirmininkas sąžiningas, viskas gerai. Kitu atveju neišvengsi piktnaudžiavimo.

G. Komka pasakojo, kad vienoje Vilniaus bendrijoje Karoliniškėse pirmininkas už laiptinės durų fasado nudažymą sumokėjo 350 Eur. „Už pusdienį darbo 350 eurų. Galėčiau mesti visus darbus ir tik dažyti, ir 7 tūkst. eurų per mėnesį tikrai turėčiau. Šiuo atveju sprendimus priima pirmininkas ir jis nėra kontroliuojamas. Kadangi gyventojai dabar negali susirinkti ar įgaliotiniai jų apklausti, atviras kelias nesąžiningo pirmininko piktnaudžiavimui“, – sakė G. Komka.

Pasak jo, jeigu gyventojai renka pirmininką ar valdybą, turi būti pakabinamas skelbimas lentoje ir pranešimas įdedamas į kiekvieno buto pašto dėžutę. Jeigu savininkai informuojami dėl remonto, užtenka pakabinti skelbimą lentoje. „Pirmininkas pakabino, kas nors nuplėšė. Arba žmonės sėdi namie ir neina iš buto. Informacija jų nepasiekia. Remontas atliekamas, bet žmonės nieko apie tai nežino, tenka tik susimokėti“, – aiškino G. Komka.

Daugiabučių namų gyventojų teisių gynėjas kaip pavyzdį rodo Estiją, kuri esą dideliais žingsniais tolsta nuo Lietuvos. Pasak G. Komkos, Estijoje gyventojas įsigijęs butą iš karto tampa daugiabučio namo savininkų bendrijos nariu, jam nereikia stoti į bendriją, kad valdytų savo turtą.

G. Komka iš naujo, jauno, išsilavinusio aplinkos ministro tikisi pažangių ir protingų sprendimų. „Teko su juo bendrauti svarstant įstatymo projektą, kurį bandė prastumti L. Stacevičius ir K. Mažeika. Man pasirodė, kad naujasis ministras turi teisingą požiūrį“, – mano G. Komka.

Skaitmeninių įrankių – daugybė, reikia jais naudotis

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas mano, kad Lietuvoje pakanka skaitmeninių įrankių, tačiau žmonės jais nesinaudoja.

„Yra elektroninis parašas. Visus dokumentus ir balsavimo biuletenius galėtų žmonės pasirašyti elektroniniu parašu. Bet popieriniai šiuo metu yra tie biuleteniai“, – juokėsi IT specialistas.

M. Ubartas siūlo vadovautis protingumo kriterijumi. Jo nuomone, tikrai turi būti teisės aktais numatyta galimybė daugelį reikalų tvarkyti nuotoliniu būdu. „Koks yra tikslas? Tikslas yra išreikšti savo nuomonę balsavimo biuleteniu. Jeigu tai nėra slaptas balsavimas. Manau, turime labai daug apribojimų. Jeigu skaitytume ne įstatymo dvasią, o paraidžiui, mes praktiškai nieko negalėtume gyvenime daryti, – šypsojosi „Infobalt“ vadovas. – Manau, turėtume keisti kultūrą. Suvokti, kad viskas leidžiama, kas nedraudžiama. Pas mus, deja, dažnai traktuojama, kad viskas draudžiama, kas nėra leidžiama.“

M. Ubarto nuomone, nėra skirtumo, kaip daugiabučio namo buto savininkas pareikš savo valią – pasirašydamas popierinį biuletenį ar padėdamas parašą ant elektroninio dokumento. Jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra valios pareiškimas, o ne to pareiškimo būdas.

Saugiausias, patikimiausias ir laiką taupantis būdas

„Infobalt“ vadovas mano, kad šiuo atveju reikia imtis priemonių kaip per pirmą karantiną, kai notarai buvo priversti teikti paslaugas nuotoliniu būdu. „Mums, gyventojams, reikia išmokti reikšti savo valią autorizuotai elektroninėje erdvėje. Autorizuotis tikrai galime, niekas nėra kol kas padirbęs nė vieno elektroninio parašo. Nėra parašas nulaužtas ar nesaugus. Tai aš šioje vietoje siūlyčiau pradėti tą parašą vartoti“, – sakė M. Ubartas.

Jis priminė, kad Seimas nesugebėjo rinktis į nuotolinius posėdžius, kol nepasikeitė Statuto. IT specialistas tik stebisi, kad tautos atstovybė, turėjusi rodyti pavyzdį, buvo kone paskutinė valstybės įstaiga, įteisinusi darbą nuotoliniu būdu.

„Šiuo atveju, manau, irgi reikėtų sutvarkyti teisinę bazę ir patiems daugiabučių savininkams imtis iniciatyvos ir forminti sprendimus elektroniniu būdu. Gyventojai pinigus tvarko neidami į banką. Kodėl jie negalėtų balsuoti neidami į susirinkimą“, – svarstė pašnekovas.

M. Ubartas teigė, kad „Infobalt“ planuoja atlikti visos šalies teisinės bazės analizę ir „surasti“, kur mūsų teisinėje sistemoje yra uždrausta naudotis elektroniniais įrankiais.

Šių įrankių naudojimas, IT specialisto nuomone, ne tik patogus, bet ir taupo laiką. „Mes viską galime padaryti – uždirbti pinigus, išleisti pinigus, net sveikatą už pinigus galime pasitvarkyti, bet laiko už pinigus nenusipirksi, – šypsojosi M. Ubartas. – Tai tie archajiniai būdai, kuriuos vis dar naudojame kai kuriais atvejais, kiša koją mums kaip visuomenei, kuri nori būti laiminga, turtinga ir ilgai gyventi.“       

Aplinkos ministerija kurs internetinę platformą daugiabučiams

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigiamai atsakė į klausimą, ar Aplinkos ministerija linkusi reaguoti į susidariusią padėtį ir inicijuoti skaitmeninių priemonių naudojimą daugiabučių namų gyventojams balsuojant namo valdymo ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, leisti savininkams dalyvauti susirinkimuose, prie kurių jie galėtų prisijungti nuotoliniu būdu naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis per susirinkimo organizatoriaus pateiktą nuorodą, o šiuo būdu vykstantys susirinkimai ir juose priimti sprendimai būtų laikomi teisėti.

„Taip, daugiabučių bendrijoms reikėtų skaitmeninių balsavimo priemonių. Artimiausiais metais ministerijoje sukursime internetinę platformą, per kurią sprendimus galės priimti visi 40 tūkst. Lietuvos daugiabučių. Joje atsispindės visa namo gyventojų sprendimų istorija, išlaidų ataskaitos. Sistema užtikrins išlaidų ir sprendimų priėmimo skaidrumą“, – Alfa.lt sakė S. Gentvilas.

Aplinkos ministras sutiko, kad gyventojai turėtų galimybę patys rinktis, kaip yra informuojami, – interneto svetainėje ir skelbimų lentose.

„Galėtų ir turėtų patys spręsti. Kol kas dėl tokio formato turi susitarti pačios bendrijos. Karantino sąlygomis jos galėtų priimti sprendimus elektroninėmis priemonėmis, jeigu tokia galimybė būtų numatyta bendrijos įstatuose ir toks sprendimų priėmimas nepažeistų bendrijos narių ar butų ir kitų patalpų savininkų teisių, teisėtų interesų, asmens duomenų apsaugos reglamentavimo. Bendrijos turėtų užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimą protokoluodamos ir juos pagrįsdamos“, – teigė ministras.

Inicijuos įstatymo pataisą Seimo pavasario sesijoje

S. Gentvilas sutiko, kad reikėtų keisti dabartinį reglamentavimą, nustatantį, kad tik savivaldybės, o ne bendrojo naudojimo objektų valdytojai, gali organizuoti elektroninius balsavimus.

„Be abejo, reikėtų, – sakė S. Gentvilas. – Tai nėra sudėtinga – reikėtų pakeisti Daugiabučių bendrijų įstatymą. Tuomet daugiabučio kaimynai nuotoliniu būdu patys galės priimti sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, valdymo, narių rinkimo, reorganizavimo, likvidavimo. Tokią pataisą savo iniciatyva užregistruosiu pavasarinėje Seimo sesijoje.“

Ministras pripažino, kad nuotolinių paslaugų teikimo daugiabučių namų gyventojams įteisinimas, skatinantis plačiau naudoti skaitmenines technologijas, yra siekiamybė, atitinkanti ne tik gyventojų lūkesčius, bet ir atsispindinti darbą pradėjusios Vyriausybės programoje.

„Per ateinančius metus daugiabučių gyventojai ne tik turės skaitmeninę savo namų priežiūros platformą, o neišeidami iš namų galbūt rinks ir valdžią – ministrų kabinetas ketina įdiegti e. balsavimo sistemą rinkimuose“, – žadėjo S. Gentvilas.

Kol e. valstybės sprendimai pakeliui, aplinkos ministras karantino metu kvietė gyventojus saugotis, vengti susirinkimų ir bendrijų klausimus fiziškai spręsti pasibaigus Vyriausybės paskelbtiems ribojimams.   

2020 12 21 08:33
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt