trečiadienis, rugpjūčio 12 d.
Išmokos ir subsidijos po karantino: ką svarbu žinoti?
Alfa.lt

COVID-19 krizė privertė valstybę pasirūpinti piliečiais ir teikti jiems išmokas ir subsidijas. Ką svarbiausia žinoti pretenduojantiems į valstybės paramą?

Išmoka bedarbiams

Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka, praneša „Sodra“. Išmoka siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.

200 eurų darbo paieškos išmoka priklauso ir tiems, kurie neatitinka kriterijų nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti, ir tiems, kurie anksčiau gavo nedarbo išmoką, bet baigėsi jos mokėjimo laikotarpis.

Darbo paieškos išmoka nebus mokama tik tiems darbo ieškantiems asmenims, kurie dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, gauna paramą mokymuisi ar darbo vietai steigti.

„Ši papildoma parama yra bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes, dalis. Konkrečiai šia išmoka bus užtikrinamos bent minimalios pajamos tiems, kurie prarado darbą, o naujo susirasti greitai nepavyksta“, – teigiama „Sodros“ puslapyje.

Darbo paieškos išmoka bus mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. pabaigos.

Savarankiškai dirbantiems – parama veiklos keitimui

Savarankiškai dirbantys asmenys gali kreiptis dėl beveik 7 tūkst. eurų subsidijos veiklos keitimui, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Parama gali pasinaudoti visi veiklą keisti norintys savarankiškai dirbantys asmenys, karantino metu gavę 257 eurų per mėnesį išmoką. Jeigu asmuo vis dar nesikreipė dėl išmokos – tai padaryti nevėlu. Kreipusis dabar, jeigu jis atitinka kriterijus, išmoka bus skiriama už visą karantino laikotarpį ir 2 mėnesius po jo“, – teigiama ministerijos pranešime.

Tiesa, norintys gauti paramą turi atitikti reikalavimus. Pirma, savarankiška veikla turėjo būti registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus iki šių metų kovo 16 d., kai paskelbtas karantinas. Antra, ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius neviršija minimalios mėnesinės algos (607 eurai bruto). Trečia, juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Gaunančių 257 eurų išmoką šiuo metu yra apie 78 tūkst.

Gavęs paramą, kuri gali siekti iki 7 tūkst. eurų, asmuo privalės vykdyti šią veiklą bent 12 mėn.

Vienkartinė išmoka – visiems šalies vaikams

Be išmokų senjorams, prezidento siūlymas teikti vienkartines išmokas vaikams gavo pritarimą Seime.

Vienkartinė išmoka susieta su vaiko pinigais. Įprastai jie siekia 60 eurų, bet jeigu vaikas yra neįgalus, iš gausios ar nepasiturinčios šeimos, papildomai jam mokama 40 eurų išmoka. Naujos vienkartinės išmokos dydis priklausys nuo to, kokio dydžio vaiko pinigai gaunami: jeigu 60 eurų, vienkartinė išmoka sieks 120 eurų, o jeigu vaiko pinigai iš viso siekia 100 eurų, vienkartinė išmoka sieks 200 eurų.

Po karantino papildomai skiriamą išmoką vaikui esant sudėtingai finansinei padėčiai šeimoje gauti paprasčiau – iki birželio 30 d. vertinamos ne pastarųjų 12 mėnesių šeimos pajamos, o tik pajamos nuo balandžio – būtent nuo to laikotarpio, kai pajamos galėjo sumažėti dėl karantino įtakos, o nuo liepos 1 d. – vertinamos praėjusių 3 mėnesių pajamos.

Už 60+ amžiaus darbuotojus – subsidijos

Neseniai Seimas priėmė naują įstatymą, reglamentuojantį asmenų, esančių rizikos grupėje, apibrėžimą. Nuo šiol rizikos grupe laikomi senjorai nebe nuo 60, bet nuo 65 metų. Nežiūrint to, subsidijų skyrimo darbdaviams už vyresnio amžiaus darbuotojus tvarka nesikeičia – paramą ir toliau galima gauti už asmenis, kurių amžius – 60+.

„Subsidijų mokėjimas nesikeis, nes būtent priešpensinio amžiaus (60 metų ir vyresni) dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe. Dėl šios priežasties Seime buvo pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui ne tik karantino, bet ir ekstremalios situacijos metu mokėti darbdaviams subsidijas už į prastovas išleistus vyresnio amžiaus darbuotojus“, – teigė SADM atstovė E. Banienė.

Subsidijos dydis galės būti 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto.

Prastovos metu darbuotojui negalima mokėti mažiau nei minimalioji mėnesio alga, jeigu susitarta dėl visos darbo laiko normos.

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau gali prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą–antrą mėnesį – 100 proc., trečią–ketvirtą – 50 proc., penktą–šeštą – 30 proc.

Visais atvejais maksimali riba už subsidijas po prastovų ar ekstremalios situacijos pabaigos – 607 eurų bruto, išskyrus atvejus, jeigu įmonė yra įtraukta į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Tokiu atveju subsidijos lubos gali siekti 1214 eurų bruto.

Subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama. Jeigu pareigos nesilaikoma, tai yra 3 mėnesius nebus išlaikyta bent pusė darbuotojų, už kuriuos mokėtos subsidijos, toks darbdavys 12 mėnesių negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo, pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektuose. Kai vertinamas darbuotojų išlaikymas, neskaičiuojami tie darbuotojai, kurie atleidžiami bandomojo laikotarpio metu, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl svarbių priežasčių, taip pat nustačius darbuotojo kaltę.

Ligos išmokos – kam dar galios, o kam baigsis?

Per tris karantino mėnesius „Sodra“ jau išmokėjo daugiau nei 105 mln. eurų ligos išmokų tėvams, prižiūrintiems vaikus namuose, slaugantiems senjorus, taip pat sergantiems koronaviruso infekcija bei gyventojams, kurie turėjo izoliuotis.

Ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie namuose prižiūrėjo pradinių klasių moksleivius, baigtas birželio 8 d., nepriklausomai nuo to, kada oficialiai jiems baigėsi mokslo metai.

Išmokų mokėjimas prižiūrintiems darželinukus, priešmokyklinukus ir asmenis su negalia iki 21 metų baigiamas birželio 16 d.

Ligos išmokos pasiekia gavėjus per 17 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis.

„Tikėtina, kad dauguma tėvų ir globėjų, turėjusių nedarbingumo pažymėjimus vaikų priežiūrai, išmokas už paskutinius nedarbingumo laikotarpius gaus antroje birželio pusėje, vėliausiai – liepos pradžioje. Tuo atveju, kai bus peržiūrimi anksčiau priimti neigiami sprendimai dėl išmokos skyrimo, pinigai turėtų pasiekti gavėjus iki liepos vidurio“, – aiškinama „Sodros“ puslapyje.

Ir atžalų, lankančių neregistruotus darželius, tėvams

Ligos išmokos bus mokamos visiems, turintiems teisę gauti šią išmoką, už vaikus iki pirmos klasės, nepriklausomai nuo to, kur vaikas buvo ugdomas iki karantino.

Tėvams ir globėjams, kuriems buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau ligos išmoka neskirta arba skirta, tačiau paprašyta ją grąžinti, ligos išmokos bus skirtos atgaline data už visą nedarbingumo laikotarpį, gydytojo nurodytą nedarbingumo pažymėjime.

Vis dėlto išmokos bus skiriamos tik už tuos laikotarpius, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo, išmoka neskiriama.

Nuo karantino pradžios iš viso 80 tūkst. tėvų gavo ligos išmokas už vaikų priežiūrą namuose.

2020 06 18 11:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt