pirmadienis, rugsėjo 21 d.
Izraelio rabinų teismas „uždraudė“ žydų organizacijoms pritarti Vilniaus kongresų centro projektui
Alfa.lt

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos buvusių senųjų žydų kapinių teritorijoje projekto įgyvendinimo istorijoje – naujas posūkis.

Izraelio rabinų teimas nurodė, jog Lietuvos Vyriausybės, Turto banko ir Vilniaus miesto savivaldybės pasatangos kapinėse pastatyti tarptautinį konferencijų ir kongresų centrą pažeidžia žydų ir tarptautinę teisę, todėl žydų organizacijų dalyvavimas projekte yra neteisėtas.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams projekto sprendiniams praėjusių metų pabaigoje pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Teismo nutartyje minimos Londono ir Vilniaus žydų organizacijos

Užsienio žiniakslaida rašo, kad Izraelio rabinų teismo sprendimu, tolesnis žydų partnerių dalyvavimas būsimojo Vilniaus kongresų ir konferencijų centro projekte yra neteisėtas, todėl šio projekto teisinis statusas pakibs ant plauko.

Portalas BriefingWire.com praneša, kad Izraelio rabinų teismas rugpjūčio mėn. pabaigoje priėmė nutartį, kuria uždraudė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetui (būstinė Londone, – red.) ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky dalyvauti plėtojant koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijo projektą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijoje.

„Šis nutarimas yra smūgis prieštaringai vertinamo konferencijų centro atgaivinimo iniciatoriams, siekiantiems, kad projektui pritartų žydų organizacijos“, – teigia portalas.

BriefingWire.com paaiškina, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto „kūrėjai“ yra Lietuvos Vyriausybė, Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Izraelio teismo sprendimas faktiškai užkerta kelią visoms šalims (taip pat ir komandos nariams žydams) dalyvauti projekte, nes plėtotojų pastangos kapinėse pastatyti tarptautinį konferencijų centrą pažeidžia žydų ir tarptautinę teisę“, – nurodo portalas.

Remiantis rabinų teismo nutartimi, tolesnis žydų partnerių dalyvavimas projekte esą yra neteisėtas, todėl neva tampa nebeaiškus projekto teisinis statusas.

BriefingWire.com pranešime, kurį persispausdino ir kitos žiniasklaidos priemonės JAV, tvirtinama, kad be žydų organizacijų pritarimo projektas negali būti įgyvendinamas. Šiai išvadai pagrįsti portalas cituoja nenurodomą Lietuvos įstatymą: „Bet kurie statybos ar rekonstrukcijos darbai kapų teritorijoje ar buferinėje zonoje turi būti kruopščiai įvertinti ir griežtai kontroliuojami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo nuostatas ir specialiuosius kapinių apsaugos reikalavimus.“

„Atrodo, kad net bet kurio žydų tautybės asmens bendradarbiavimas su plėtotojais šiuo atveju nepadėtų, nes Lietuvos įstatymai įpareigoja koncertų ir sporto rūmų plėtotojus laikytis visų žydų įstatymų ir specialiųjų reikalavimų“, – rašo portalas.

Kartu pranešama, kad prieštaringai vertinamą konferencijų centro plėtrą griežtai pasmerkė tarptautinė žydų bendruomenė, pasaulio politikai ir kelių konfesijų dvasiniai lyderiai.

BriefingWire.com nurodo, kad sprendimą, draudžiantį žydų organizacijoms dalyvauti Vilniaus konresų centro projekte, priėmė „labai gerbiamas“ rabino Nissimo Korrelitzo Aukščiausiasis teismas. Paaiškinama, kad tai yra rabinų teismas Bnei Brako mieste.

Interneto enciklopedija „Wikipedia“ nurodo, kad Bebe Berakas (Bnei Brakas) yra miestas vidurio Izraelyje, į rytus nuo Tel Avivo, prie Viduržemio jūros.

Minimas nuo Biblijos laikų, dabartinis miestas įkurtas 1924 m., yra ortodoksiškojo judaizmo centras. Dauguma iš 180 tūkst. gyventojų laikosi griežtų žydų įstatymų ir judaizmo tradicijų. Mieste, be kitko, įsteiga Panevėžio ješiva, o vienas iš žymių miesto gyventojų buvo Lietuvos žydų kilmės rabinas, visuomenės veikėjas Elazaras Shachas (1899-2001).

F. Kukliansky rimtai nevertina „religinio teismo“ nurtarties

„Kadangi tai teisiniai klausimai, nenorėčiau skubotai atsakyti“, – pranešimą apie Izraelio rabinų teismo nutartį Alfa.lt komentavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky.

Pasak jos, reikia išsiaiškinti, kokia yra šio religinio teismo jurisdikcija, kas teikė ieškinį, kas davė parodymus. O galbūt iš viso ši informacija – melagiena. Esą neaišku, ar ieškinį padavęs asmuo turi kokį nors teisėtą interesą, kiek jis susijęs su asmenimis, kurie buvo palaidoti Vilniaus senosiose Šnipiškių žydų kapinėse.

„Iš spaudos skelbiamo sprendimo nieko nematome, be to, jis nėra įsiteisėjęs Lietuvoje. Gavau informaciją tik iš jūsų (Afla.lt, – red.). Užsienio valstybių teismo sprendimai turi būti patvirtini Lietuvoje, jeigu nėra sutarties su šalių, kurioje priimamas teismo sprendimas. Be to, tai nėra bendros kompetencijos teismo sprendimas. Tai konfesinis teismas, o toks teismas turi savo jurisdikcijos ir galiojimo ribas – ką jie gali, ko negali spręsti“, – komentavo Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

F. Kukliansky mano, kad bent jai teismo sprendimas neturi juridinės galio. „Man jie nieko negali uždrausti“, – tvirtino ji.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė abejoja, ar galėtų šiuo atveju sprendimus jos atžvilgiu skelbti kitos valstybės teismas, kuris net nekvietė jos į teismą ir jos neišklausė.

F. Kukliansky įtariai vertina ir tai, kad sprendimą priėmė rabino teismas. „Gali būti, kad esu nepraktikuojantis (judaizmo religijos, – red.) žmogus“, – pastebėjo ji.

Į Alfa.lt klausimą, ar gali Izraelio miesto rabinų teismas uždrausti viso pasaulio žydų organizacijoms dalyvauti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekte, F. Kukliansky atsakė: „Tai ir yra keista. Aš labai gerai prisimenu, kad vienu metu Lietuvos ambasada Izraelyje (tuo metu ambasadorė buvo dabartinė prezidento Gitanos Nausėdos vyriausoji patarėja Asta Skaisgirytė-Liauškienė), kreipėsi į Izraelio religijos ministeriją, kad apibrėžtų religinių teismų jurisdikciją. Buvo gautas oficialus atsakymas, kuriame aiškiai pasakyta, kokius sprendimus gali priimti konfesinis teismas. Ir kiek to konfesinio teismo sprendimai galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje. Labai abejoju, ar konfesinis teismas gali priimti sprendimą dėl žydų bendruomenės dalyvavimo viename ar kitame projekte.“

F.Kukliansky, be kitko, pabrėžė, kad Lietuvos žydų bendruomenė yra asociacija ir nėra žydų religinės bendruomenės dalis. „Asociacija veikia visiškai kitais principais. Turbūt Izraelio konfesinis teismas negali reguliuoti Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo“, – svarstė pirmininkė. 

Vadovaujasi Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto nurodymais

F. Kukliansky pabrėžė, kad Lietuvos žydų bendruomenė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekte nedalyvauja nei kaip statytoja, nei kaip griovėja. „Mes nei statome, nei griauname. Mes vadovaujamės Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto nurodymais. Šitas komitetas yra pripažintas Europos Sąjungoje ir veikia Europos Sąjungoje, o ne kurioje nors kitoje valstybėje“, – sakė ji.

Pasak F. Kukliansky, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas mano, kad jam prižiūrtint galima būtų Vilniaus koncertų ir sporto rūmus rekonstruoti. Kadangi visi projekto techniniai sprendiniai dėl palaikų buvo vietos yra suderinti su šiuo komitetu.

Alfa.lt primena, kad 2019 m. gruodį valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius.

Techninio projekto sprendiniai buvo parengti vadovaujantis Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos zonos paveldosaugos sąlygomis, patvirtintomis 2009 m. protokolu, pasirašytu tarp Vyriausybės ir Lietuvos žydų bendruomenės, ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kitiems kultūriniams renginiams projektiniams pasiūlymams.

Jiems 2016 m. pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas.

„Šis projektas yra esminis, kuris padės sustabdyti gyvenamosios statybos ir bet kokių statinių plėtrą kapinių teritorijoje, papildant 2009 m. susitarimą. Dar daugiau – tai užtikrins kapinių apsaugą ir padės išvengti bet kokios grėsmės kapinėms ar jų išniekinimui ateityje“, – po pasirašmo ceremonijos teigė rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius. Jis komiteto ir Rabinų tarybos vardu reiškė padėką visiems, prisidėjusiems prie šio susitarimo pasiekimo.

F. Kukliansky tuomet teigė, kad Lietuvos žydų bendruomenė dirba išvien su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, konsultuojasi visais klausimais. „Mūsų tikslas yra nedrumsti mirusiųjų sielų ramybės ir parodyti jiems deramą pagarbą. Jeigu neišliko antkapiniai paminklai, ten palaidotų žydų atmintis turi būti įamžinta oriai. Buvusios kapinės turėtų tapti tai primenančia miesto dalimi. Įamžinimas turi atitikti judaizmo reikalavimus ir kanonus. Neabejoju, kad to mes ir pasieksime“, – sakė ji.

Susitarimu buvo susiderinti esminiai rekonstrukcijos projekto sprendiniai, architektūriniai, konstrukcijų, komunikacijų, žemės sklypo ir darbų organizavimo planai. Taip pat įtvirtinta, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai dalyvaus projekto įgyvendinime, taip užtikrinant žydų atminimo ir kultūrinio paveldo išsaugojimą.

Skelbs rangovo ir operatoriaus konkursus

Turto bankas šių metų pradžoje planavo paskelbti būsimo Konferencijų ir kongresų centro, kuris iškils vietoj Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, rangovo bei operatoriaus konkursu, bei parengti techninį projektą.

Skelbta, jog atsirinktas operatorius valdys centrą ir užtikrins nenutrūkstamą veiklą jame. Planuota, kad Vilniaus kongresų centras veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pripažintas kultūros paveldo objektu, todėl jis rekonstruojamas, neprarandant jo saugotinų kultūrinių savybių.

Techninį projektą įgyvendina konkursą laimėjęs konsorciumas, susidedantis iš bendrovių „Archimenai“, „Projektavimo ir restauravimo institutas“, „Vilniaus architektūros studija“ ir Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos.

2015 m. Turto bankas, įgyvendindamas projektą, valstybės nuosavybėn iš Šiaulių banko už 5,6 mln. eurų įsigijo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų kompleksą, esantį Vilniuje, Rinktinės g. 1, ir šiuo metu jį valdo patikėjimo teise.

Turto bankas 2016 m. jau buvo skelbęs rūmų rekonstrukcijos konkursą, kurį nutraukė tais pačiais metais, o 2017 m. pradžioje nutraukė derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

2017 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad vienas Turto banko pirkimo komisijos narių tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. Tarnyba atliko kratas bendrovėje, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kubilius buvo sulaikytas, vėliau įmonei pateikti įtarimai.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. nurodė Turto bankui iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė, – ji siekė 27,79 mln. eurų.

2018 m. pabaigoje Finansų ministerija padidino projekto biudžetą – dabar jis siekia iki 29 mln. eurų (su PVM).

Vyriausybė rūmų atnaujinimą yra pripažinusi valstybei svarbiu projektu.

Pritarė jungtinei veiklos sutarčiai

Šių metų liepos 8 d. Vilniaus miesto taryba pritarė savivaldybės administracijos ir Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės dalyvavimui įgyvendinant Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą.

„Planuojama, kad šioje vietoje stovintys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai“, – teigta savivaldybės pranešime.

Turto bankas rengiasi iki 2023 m. rekonstruoti bei išplėsti 1971-aisiais pastatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, o savivaldybė tuo metu pasirengusi apsaugoti ir įamžinti šio pastato prieigose esantį objektą – valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą.

Tvarkant kapinių teritoriją numatyta įrengti pėsčiųjų takus, žydinčias vejas, atnaujinti dangas, mažosios architektūros elementus, teritorijos apšvietimą, įrengti teritorijos laistymą, taip pat atlikti kitus būtinus teritorijos sutvarkymo darbus – atnaujinti esamas atramines sienas, laiptus, įrengti informacinius ženklus apie vietos istoriją. Visi suplanuoti darbai buvusių kapinių vietos teritorijoje ir apsaugos zonoje yra suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Sutarta, kad ši rekonstrukcija padėtų ir apsaugoti, ir pritaikyti pažinimui bei naudojimui Vilniaus kongresų centro prieigas.

„Kapinių teritorija bus tvarkoma laikantis pagarbumo ir ramybės principo bei itin griežto apsaugos režimo. Žydų kapinių teritorijoje negalimi kasimo darbai, tad naujos takų dangos, pieva ir gėlynai bus įrengti ant esamų betoninių plokščių užpylus grunto“, – aiškino projektą Tarybai pristačiusi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Dėl tų pačių priežasčių šioje teritorijoje nebus sodinami nauji medžiai – bus išsaugomi esami. Pėsčiųjų takai ir pandusai bus irgi įrengiami ant esamų betoninių plokščių.

Naujieji partneriai, kartu sudėjus, tvarkys beveik 4 ha ploto teritoriją, kurioje stovi ir senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Preliminari visos buvusių kapinių teritorijos aplinkos tvarkymo darbų kaina yra 3,4 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybės dalis preliminarioje projekto vertėje yra apie 2,35 mln. eurų, Turto banko – apie 1 mln. eurų.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas bus išplėstas nuo 15,6 tūkst. iki 18 tūkst. kv. m ir pritaikytas Vilniaus kongresų centro veiklai. Bus perplanuojamos patalpos, pritaikant jas konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams. Čia bus įrengta iki 10 įvairaus dydžio konferencijų salių, didžiausia kongresų salė – 2400 vietų, kultūriniuose renginiuose bus galimos iki 4000 vietų.

Preliminarus viso projekto įgyvendinimo terminas – 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

„Sprendžia santuokų ir skyrybų klausimus“

Parengus straipsnį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky el. paštu pranešė turinti oficialų raštą iš Lietuvos Respubikos ambasados Izraelyje. 

„Jame rašoma, kad Izraelio rabinatų teismų direkcija informuoja, kad Izraelio Vyriausiasis rabinatas nėra susijęs su jurisdikcija, o Izraelio rabinatų teismai yra įgalioti vykdyti teismo procedūras, susijusias su žydų tautybės asmenų santuoka ir skyrybomis Izraelyje. Jie taip pat sprendžia klausimus, susijusiussu turto dalybomis, alimentų mokėjimu ir palikimais“, – teigė F. Kukliansky. 

2020 09 09 08:09
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt