šeštadienis, spalio 1 d.
JAV analitikai: NATO nevykdo pažado ginti Baltijos šalis
Alfa.lt
BNS
NATO pratybos Lietuvoje.

Du žinomi JAV gynybos ekspertai įspėja, kad Aljansas vis dar tik nežymiai didina savo karinį buvimą Latvijoje, Lietuvoje bei Estijoje ir turėtų kuo greičiau imtis rimtų žingsnių.

Apie tai Johnas R. Deni iš JAV kariuomenės karo koledžo Strateginių studijų instituto ir Michaelas O'Hanlonas iš Brookingso instituto rašo savo bendrame komentare autoritetingame JAV dienraštyje „The Wall Street Journal“. Abu ekspertai žinomi ir savo knygomis: M. O'Hanlonas parašė „The Art of War in an Age of Peace: U.S. Grand Strategy and Resolute Restraint“ („Karo menas taikos amžiuje: „JAV didžioji strategija ir ryžtingas susilaikymas“), J. R. Deni – „Coalition of the unWilling and unAble“ („Nenorinčiųjų ir negalinčiųjų koalicija“).

Komentaro autoriai priminė, kad birželio mėnesį Madride vykusiame NATO aukščiausio lygio susitikime buvo sutarta patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą. Tuomet Aljansas pareiškė, kad „dislokuos papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas rytiniame flange“.

„Deja, šis įsipareigojimas nėra toks, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – teigia jie.

Pasak ekspertų, nors retorika Madride buvo įspūdinga, NATO kovinių grupių rytiniame flange galimybės ir pajėgumai tebėra labai riboti. Jos yra per mažos, kad galėtų sulaikyti Rusijos puolimą.

„Užuot padidinusi kiekvieną kovinę grupę iki visos brigados, kurią sudarytų maždaug 4 tūkst. karių, su atitinkama aviacijos parama, NATO dabar ketina pridėti tik po porą šimtų karių kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje“, – rašo autoriai.

Sunkiau ištaisyti klaidingą Rusijos, kaip ribotos grėsmės, suvokimą. Jei NATO žvelgia į ateitį, kaip ir turėtų, ji turi daryti prielaidą, kad Rusijos kariuomenė bent iš dalies atsigaus.

Anot jų, sąjungininkai pasiekė tokį neoptimalų rezultatą dėl trijų priežasčių. Pirma, daugelis Vakaruose Rusijos grėsmę vertina optimistiškai. Rusijos kariuomenė tebėra užimta Ukrainoje ir smarkiai nusilpusi, net jei ten ji ir toliau sėkmingai žengia į priekį. Antra, nors sąjungininkų išlaidos gynybai pasiekė dugną ir pradėjo didėti po 2014 m. Vladimiro Putino invazijos į Krymą, daugeliui sąjungininkų vis dar trūksta pajėgumų ir galimybių skirti daugiau lėšų NATO Rytams. Galiausiai, šiuo metu Baltijos šalyse trūksta infrastruktūros, pavyzdžiui, poligonų, kad būtų galima tinkamai išlaikyti visas brigadas.

„Paskutinę iš šių priežasčių greičiausiai bus lengviausia įveikti, atsižvelgiant į nuolatines kiekvienos iš Baltijos valstybių pastangas padidinti esamą infrastruktūrą, kad ji galėtų išlaikyti daugiau sąjungininkų karių. Panašiai, nuolat didinant sąjungininkų karines išlaidas, netrukus gali būti sukaupta pakankamai pajėgų, kad būtų patenkintas karių buvimo Rytuose reikalavimas, – rašo jie. – Sunkiau ištaisyti klaidingą Rusijos, kaip ribotos grėsmės, suvokimą. Jei NATO žvelgia į ateitį, kaip ir turėtų, ji turi daryti prielaidą, kad Rusijos kariuomenė bent iš dalies atsigaus. Net jei Rusija yra nykstanti valstybė, jos karinė galia neišnyks per vieną naktį. NATO neturi varžytis su Rusija kareivis prieš kareivį hipotetinėse Baltijos šalių mūšio linijose ir neturėtų siekti ginklavimosi varžybų. Tačiau jos jungtinės pajėgos Rytuose bet kuriuo metu neturėtų būti gausesnės nei maždaug 3:1, ir ji turėtų turėti pagrindinius savo kovinės galios blokus ir būti pasirengusi, kai pradės skrieti kulkos.“

Ekspertai ragina NATO pasinaudoti laikotarpiu iki 2023 m. aukščiausio lygio susitikimo Vilniuje, kad trijose Baltijos šalyse sukurtų tokią kovinę galią, kurios pakaktų Rusijos puolimui sulaikyti, kol atvyks pastiprinimas.

„Tai reiškia, kad kiekvienoje šalyje, be Estijos, Latvijos ir Lietuvos pajėgų, turėtų būti po vieną nuolatinę sąjungininkų brigadą ir atitinkama oro pajėgų parama. Būdamos Aljanso kariniu ir strateginiu pagrindu, JAV turėtų pirmą kartą įsteigti nuolatinį karinį kontingentą Baltijos regione. Bendros kovinės galios brigada papildytų tai, ką JAV jau yra dislokavusios Lenkijoje. Europai nereikia didelių karinių pajėgų telkimo. Tačiau NATO įsipareigojimai turėtų būti priešakiniai, kovinio pajėgumo ir ryžtingi“, – apibendrina J. R. Deni ir M. O'Hanlonas.

2022 08 11 16:47
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt