penktadienis, rugsėjo 18 d.
Jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos: utopija ar realybė?
Alfa.lt

Apie jungties tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos statybas kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau labiausiai šios kalbos suaktyvėja artėjant rinkimams. Ar šį kartą, pasibaigus rinkimų maratonui, kalbos apie tunelio arba tilto statybas ir konkrečių veiksmų planą lygiai taip pat nutils?

Manoma, kad jungtis tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos išspręstų ne vieną problemą, tad asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus ėmėsi iniciatyvos ir sukvietė suinteresuotuosius asmenis jau ne į pirmą susitikimą dėl jungties statybų.

Pritarė bendruomenė

Pasak J. Zykaus, jau yra padaryti 9 žingsniai, kurie leidžia judėti statybų link. Iš pradžių, gerokai anksčiau, įvyko pirmasis susitikimas su Klaipėdos miesto bendruomene, kuri neva pritarė jungties statyboms. Tąkart buvo išsiaiškinta, kad tokį poreikį visuomenė mato ir palaiko.

„Kitas žingsnis buvo kreipimasis į Klaipėdos ir Neringos merus bei bendruomenę. Merai pritarė, siuntė savo atstovus į susitikimus, mes jų turėjome ne vieną ir visi vieningai šnekėjome, kad statyti jungtį reikia. Toliau įvyko konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai, ir vėlgi ši idėja nebuvo paneigta. Pandemijos metu turėjome vaizdo konferencijas, kuriose visi sutarėme, kad kalbėtis apie jungties statybas tikrai verta“, - pasakojo J. Zykus.

VIZUALIZACIJA. Pasak projekto rengėjų, tunelio pastatymas ir eksploatavimas kainuotų kur kas mažiau.

Šiuo metu vyksta LR teritorijos bendrojo plano rengimas, tad buvo siekiama, kad jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos būtų užfiksuota pastarojo koncepcijoje. Tačiau rengėjai nurodė, jog ši jungtis tokio masto bendrajam planui yra per smulkus objektas, tad jis turėtų atsispindėti rengiamojo plano sprendiniuose.

„Tai yra labai svarbus momentas. Dokumentą reikia pateikti Aplinkos ministerijai, kad ji nukreiptų jį teritorinio plano rengėjams, o pastarieji įtrauktų į sprendinių sąrašą. Šią iniciatyvą pradėjo asociacija „Metro sąjūdis“ ir keli Seimo nariai, kurie siekia, jog jungčiai būtų suteiktas ypatingos svarbos objekto statusas“, - sakė susirinkimo sekretorius Rimantas Račkauskas.

Sutarti pavyko ne visiems

Siekiant paspartinti jungties įtraukimą į LR teritorijos bendrojo plano sprendinius, susirinkimo metu buvo norima kreiptis į UNESCO komisijos narius, kad šie rekomenduotų jungtį tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos pripažinti svarbiu šaliai ekonominiu ir socialiniu projektu. Organizatoriai iš anksto parengė sąrašą punktų, kokių veiksmų bus siūloma imtis. Tačiau tai patiko ne visiems.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis rašto rengėjams pažėrė kritikos ir kategoriškai atsisakė pasirašyti tokį dokumentą, kuriame yra įtrauktas punktas - „Mažinti Kuršių nerijoje ūkinę veiklą, perkeliant ją į Klaipėdos miesto ir rajono teritoriją.“ „Mes atstovaujame Neringos savivaldybei ir norime pakoreguoti keletą formuluočių. Mažinti Kuršių nerijoje ūkinę veiklą? Jūs nejuokaukite. Mes, kaip savivaldos atstovai, kaip tik esame už tai, kad Neringos mieste būtų vykdoma normali ūkinė veikla, tad po šia formuluote tikrai nesirašysime“, - kritiką žėrė N. Lendraitis.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas taip pat tikino, jog dar pernai išsakė visus argumentus už šios jungties statybą, ir nesvarbu, ar tai būtų tiltas, ar tunelis, Neringos savivaldybė ir gyventojai laikysis savo pozicijos, kad jungtis yra būtinai reikalinga. „Mes esame savivaldos atstovai, kovojame už savo vietinių gyventojų ūkio subjekto teises. Mes norime, kad kurortas klestėtų ištisus metus, tad jungtis mums tikrai yra be galo svarbi“, - sakė N. Lendraitis.

Tiltas ar tunelis?

Planuojant jungties statybas vienas pagrindinių klausimų, kaip vizualiai atrodys jungtis - tai bus tiltas ar tunelis. Inžinieriaus J. Zykaus teigimu, tunelis būtų geresnė alternatyva nei tiltas, nes jis neįeitų į Nacionalinio parko teritoriją, o būtų klojamas tik Klaipėdos miesto teritorijoje. „Jei statytume tiltą, jis turėtų būti pakankamai aukštai, taip pat 100 metrų įeitų tiek į Klaipėdos, tiek į Kuršių nerijos teritoriją, be to, pagal visus dokumentus būtų ir vizualinė tarša.

Tunelis, mano manymu, pastatomas yra kur kas lengviau ir jo eksploatacija yra pigesnė„, - įžvalgomis dalijosi J. Zykus. Neringos savivaldybės tarybos narys Vaidas Venckus tikino, jog diskusijų, ar tai turėtų būti tiltas, ar tunelis, yra tikrai daug, tad kartais net pajuokaujama, jog tai bus teleportacijos įrenginys. „Mums labai svarbu, kad būtų užtikrintas susisiekimas tarp šių dviejų žemynų, nors tai - Lietuvos dalis. Tačiau jaučiamės atskirti. Bet kuriuo paros metu tada mus galėtų aptarnauti greitosios pagalbos, policijos ir priešgaisrinės tarnybos“, - pasakojo V. Venckus.

Pasak J. Zykaus, jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos sumažintų tiek Senosios, tiek Naujosios perkėlos darbo intensyvumą, padidintų laivybos saugumą Klaipėdos uosto akvatorijoje ir sumažintų oro taršą, o pagerėjęs susisiekimas tarp Klaipėdos ir Neringos prisidėtų prie kultūros, infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo. Kalbama, kad klaipėdiečiai ir neringiškiai šia jungtimi džiaugtis galėtų dar tik po kelių ar net keliolikos metų.

2020 08 07 09:22
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt