penktadienis, spalio 7 d.
Kaip išgyventi energetikos sunkmetį? Siūlo prisiminti koronaviruso pandemijos pamokas
Arvydas Jockus
BNS foto
Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – numatoma atleisti daugiau kaip 4,4 tūkst. asmenų, tai du kartus daugiau nei pernai

Skirtingoms valdžios grandims nesutariant, kaip padėti verslui ateinančią žiemą, darbdavių atstovas perspėja apie pinigų pumpavimo pavojų ir siūlo atidėti mokesčių mokėjimą.

Lietuvoje elektros ir šildymo kainos gyventojams veikiausiai bus kompensuojamos, tačiau verslas baiminasi, kad vien savo jėgomis nesusidoros su būsimais iššūkiais.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija perspėja, kad mažos įmonės rudeniop dėl dešimteriopai išaugusių elektros energijos sąskaitų gali atleisti iki pusės darbuotojų.

Grupinių atleidimų skaičius vidutinėse įmonėse jau yra išaugęs dvigubai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija skaičiuoja, kad 12 vidutinių apdirbamosios pramonės įmonių dėl aukštų energijos kainų jau yra sustabdžiusios ar pristabdžiusios veiklą.

Baiminamasi, kad žiemą ar pavasarį, jei situacija nepasikeis, verslas pradės užsidarinėti ir atleidinėti žmones.

Baiminamasi, kad žiemą ar pavasarį, jei situacija nepasikeis, verslas pradės užsidarinėti ir atleidinėti žmones.

Valdžia ketina verslui pasiūlyti 700 mln. eurų lengvatinių paskolų nuosaviems elektros gamybos šaltiniams įsirengti. Tačiau, net jei verslas pasinaudotų atsiveriančia galimybe, didžioji dalis įmonių elektrą pačios galėtų pasigaminti tik po kelerių metų, kai energetikos krizė jau gali būti pasibaigusi.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas siūlo šią žiemą taikyti per pandemiją pasiteisinusias priemones – atidėti mokesčių mokėjimą, kad įmonės nepritrūktų apyvartinių lėšų ir galėtų išlaikyti darbuotojus.

Pavojus iššvaistyti pinigus

D. Arlauskas perspėja apie pavojų neatsakingai leisti pinigus juos lengva ranka dalijant į kairę ir į dešinę.

„Kaip parodė mūsų išėjimas iš kovido situacijos, o mes gan lengvai išėjome, bet buvo daug pinigų iš sraigtasparnių išmėtyta, todėl turime didelę infliaciją. Kitos šalys naudojo ilgalaikių paskolų, mokesčių atidėjimo, o ne grynųjų pinigų įliejimo į rinką instrumentus, todėl jose ir infliacija yra mažesnė negu Lietuvoje, – Alfa.lt sakė D. Arlauskas. – Jeigu mes nuolat didiname minimalią algą, o ji skatina vidutinio atlyginimo augimą, pumpuojame pinigus į rinką, nepaliekame verslui apyvartinių lėšų, sukeliame didesnę infliaciją, sulaukiame kitų neigiamų pasekmių – branginame darbo jėgą ir mažiname konkurencingumą.“

Kitos šalys naudojo ilgalaikių paskolų, mokesčių atidėjimo, o ne grynųjų pinigų įliejimo į rinką instrumentus, todėl jose ir infliacija yra mažesnė negu Lietuvoje.

Fakto, kad kai kurioms įmonėms rugpjūčio mėn. dešimteriopai išaugo elektros sąskaitos, darbdavių atstovas nesureikšmina. „Svarbu, kiek tas dešimteriopas padidėjimas atsilieps galutinėms kainoms, kokia bus sąnaudų eilutė. Bet kas bus, kai prasidės žiema ir įmonės gaus šildymo sąskaitas, kai reikės išlaikyti higienos normas. Jau dabar valdžia grūmoja: jūs arba užtikrinkite reikiamas klimatines sąlygas darbo vietoje, arba stabdykite gamybą. Šiandien mes iš tikrųjų neturime bendro vaizdo, jį pamatysime, kai ateis šildymo sezonas“, – sakė D. Arlauskas.

Neparengta elektros infrastruktūra

Darbdavių atstovas skeptiškai vertina valdžios iniciatyvas skatinti verslą statytis nuosavus elektros gamybos įrenginius ar sudaryti galimybes įsigyti dalį nuotolinių parkų.

„Gerai, milijardą eurų investuosime, bet ar mes modernizuosime tinklus, kad jie galėtų praleisti tą visą elektrą. Manau, kad mūsų energetikai nėra pasirengę tokių didelių pinigų įsisavinimui. Čia reikalingi visiškai neeiliniai veiksmai. Kažkoks grupinis gamintojas, kuris galėtų elektra aprūpinti konkrečią teritoriją. Esame tarybiniai dar šiuo požiūriu. Jeigu vandeniu galima aprūpinti vietoje išgręžus gręžinį, tai elektros ūkyje tai neišeina. Dar neaišku, kiek viešasis energetikos sektorius yra pasirengęs inovacijoms“, – svarstė D. Arlauskas.

Ragina stebėti kaimynus

D. Arlauskas pirmiausia siūlo įvertinti, kokias pagalbos priemones verslui taiko mūsų artimiausi konkurentai Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir kitos valstybės.

„Girdėjome įvairiausių gandų, kad vokiečiai ir prancūzai užšaldys kainas ir kad jos bus visiems vienodos. Labai svarbu, kad mes būtume bendroje konkurencinėje aplinkoje“, – pabrėžė darbdavių atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad paslaugų sektoriuje energetikos dedamoji sudaro nežymią sąnaudų dalį, bet gamybos įmonėse ji gali siekti 20 proc. ir daugiau.

„Jeigu mes neturėsime paramos instrumentų, o kokie nors vokiečiai turės, mes būsime nekonkurencingi ir mūsų prekės, tai yra eksportas, kuris sudaro apie 60 proc. BVP, negalės konkuruoti ir mes susidursime su gana rimtais iššūkiais“, – perspėjo D. Arlauskas.

Darbdavių atstovo nuomone, viešojoje erdvėje pasigirstantys prieštaringi ministrų, valstybės vadovo bei jo patarėjų pamąstymai apie paramos verslui reikalingumą yra „momentiniai“, nematant regiono ir pasaulio konteksto.

„Mes šiandien neturime informacijos, ar kitos valstybės nenaudos protekcionistinių veiksmų. O pirmiausia reikia tai įvertinti“, – pabrėžė D. Arlauskas.

Remti verslą – per didelė našta

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Jos teigimu, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Prezidentas Gitanas Nausėda, priešingai, ragina Vyriausybę ne tik numatyti energijos kainų kompensacijas gyventojams, bet ir teikti paramą verslui.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pastebėjo, kad valstybė privalo pasimokyti iš savo patirties ir energetinės krizės laikotarpiu remti verslą.

Ekonominių krizių 2009 ir 2020 metų analizė rodo, kad valstybei yra pigiau remti gyventojus ir verslą, nei jų neremti.

„Ekonominių krizių 2009 ir 2020 metų analizė rodo, kad valstybei yra pigiau remti gyventojus ir verslą, nei jų neremti, todėl artimiausią žiemą ir pavasarį gyventojams ir mikroįmonėms reikalingos subsidijos, o verslui – labiau likvidumo priemonės bei investicinės paskatos“, – neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kur buvo aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, teigė prezidentūros atstovas.

Kaip išgyventi šią žiemą

Skubių valdžios sprendimų energetikos sektoriuje pasekmes matysime geriausiu atveju po kelerių metų. Bet kaip išgyventi šią žiemą?

D. Arlauskas mato vienintelį kelią – panaudoti priemones, kurios pasiteisino per koronaviruso pandemiją, tai mokesčių ir „Sodros“ įmokų atidėjimas.

D. Arlauskas mato vienintelį kelią – panaudoti priemones, kurios pasiteisino per koronaviruso pandemiją, tai mokesčių ir „Sodros“ įmokų atidėjimas.

„Valstybė turi skolintis, kad kompensuotų negautas biudžeto pajamas ir galėtų finansuoti viešąsias paslaugas. Kai kurios įmonės iki šiol nėra atsiskaičiusios su „Sodra“ ir Mokesčių inspekcija. Bet tai paprasčiausias variantas, kaip padėti verslui dabar išgyventi nepumpuojant pinigų į rinką, – pabrėžė D. Arlauskas. – Kartu turime neatidėliodami tvarkyti energetinį ūkį.“

Tik pradėjo mokėti skolas

2021 m. daugiau nei 6 tūkst. COVID-19 pandemijos paveiktų įmonių buvo atidėjusios „Sodros“ įmokų mokėjimą. Atidėtoji skola sudarė 124 mln. eurų. Dauguma įmonių suplanavo, kad įsiskolinimą pradės grąžinti po metų – nuo šių metų rugpjūčio, taigi dabar pagal suderintą mokėjimų grafiką turi mokėti atidėtąsias įmokas, taip pat ir einamąsias įmokas.

„Sodra“ jau perspėjo, kad įmonių, kurios nesilaikys įsipareigojimų, sprendimas atidėti skolų sumokėjimą neteks galios ir bus pradėtas skolų išieškojimas.

Pernai, antrojo karantino metu, „Sodra“ teikė pagalbą verslui, kurio veikla Vyriausybės nutarimu buvo apribota ir įmonė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus. VMI sąraše esančios įmonės, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų, galėjo nemokėti įmokų.

Karantinui pasibaigus, jos galėjo pateikti prašymą „Sodrai“ dėl susikaupusių įmokų sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. Įmonėms nebuvo skaičiuojamos palūkanos ir nereikėjo pagrįsti mokumo.

Prieš metus COVID-19 paveiktų įmonių bendra pirmojo ir antrojo karantino skola siekė 153 mln. eurų. Iš jų 124 mln. eurų – atidėta skola.

Iš viso buvo įsiskolinę 21 tūkst. įmonių, atidėtos daugiau nei 6 tūkst. įmonių skolos. Draudėjai prašė sumokėti skolą per maksimalų laiką – 5 metus.

Šiuo metu atidėtoji skola yra sumažėjusi iki 117 mln. eurų. Skolingos 4,2 tūkst. įmonių.

Įsiskolinusios įmonės vis dar gali prašyti sumokėti įmokas dalimis, kai yra įvykdžiusios įsipareigojimus pagal ankstesnius sprendimus dėl skolų sumokėjimo atidėjimo. Vis dėlto dabar reikalaujama pagrįsti mokumą ir yra skaičiuojamos palūkanos.

Mokesčius atidėjo metams

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtraukti verslininkai galėjo iki praėjusių metų rugsėjį pateikti prašymą VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų už mokesčius, kurie susidarė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Mokestinių paskolų įmokas jos galėjo išdėstyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams VMI neskaičiavo delspinigių.

VMI duomenimis, prieš metus mokesčių nepriemoką, kuriai taikytos pagalbos priemonės, turėjo beveik 40,7 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų apie 20,8 tūkst. įmonių ir 19,9 tūkst. gyventojų, vykdančių veiklą.

Įmonių nepriemoka sudarė 626,2 mln. eurų, o gyventojų – 14,8 mln. eurų, bendra nepriemoka buvo 641 mln. eurų. Iš šios sumos dėl 436 mln. eurų mokesčių mokėtojai pernai rugpjūtį buvo sudarę MPS be palūkanų.

Išaugę atleidimai – „nereikšminga problema“

Užimtumo tarnyba pirmadienį pranešė šiemet gavusi 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (kai atleidžiama 10 proc. ir daugiau įmonės darbuotojų). Pagal juos numatoma atleisti daugiau kaip 4,4 tūkst. asmenų. Tai beveik du kartus daugiau nei pernai (2,3 tūkst.).

Tarnybos nuomone, grupinių atleidimų skaičiau augimą lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, kad dažniausiai nurodomos atleidimų priežastys – darbo organizavimo pakeitimai, dėl susitraukusių užsakymų ir mažėjančios veiklos darbuotojų funkcijos tampa perteklinės.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dukart išaugusio grupinių atleidimų skaičiaus nesureikšmina ir teigia nemananti, kad tai yra didelė problema ar kažkokia staigmena.

„Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.

„Viskas yra susiję. Matyt, įmonės irgi dėliojasi savo planus, mato prognozes, lėtėjimą. Tai nėra kažkokia staigmena“, – teigė ministrė.

2022 09 13 17:58
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt