pirmadienis, lapkričio 30 d.
Kaip koronavirusas paveikė lietuvių psichinę sveikatą: daugėja pykčio, vėliau ateis liūdesys
Alfa.lt

Lietuvių psichinė sveikata vertinama kaip viena prasčiausių visoje ES, o koronaviruso pandemija, paskui ją sekęs karantinas, kiti suvaržymai ir ekonominiai iššūkiai jos tikrai nepagerino. Tačiau situacija – gan paradoksali: sunkių psichikos sutrikimų turinčių asmenų srautai stacionaruose sumažėjo. Neatmetama, kad tikrieji koronaviruso krizės padariniai psichinei sveikatai pasireikš prasidėjus žiemai.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro (PSC), dar vadinamo Vasaros ligonine, direktorius Martynas Marcinkevičius Alfa.lt sakė, kad koronaviruso pandemija ir ją sekę suvaržymai paveikė visuomenę – psichikos sutrikimų skaičius išaugo. Tačiau sunkių susirgimų, kuriems gydyti ambulatorinės priežiūros nebeužtenka, priešingai – sumažėjo.

„Jeigu kalbant apie ambulatorinius, nerimo sutrikimus visokius, tai tų skambučių daugiau, bet jei kalbėti apie stacionarą, kol kas mes neturime padidėjimų didelių. Buvo net sumažėjimas, nes žmonės mobilizavosi, dėl karantino bijojo.

Faktas, kad žmonių su nerimu, su depresija skaičius tikrai yra išaugęs, tą rodo apklausos. Bet tai nereiškia, kad jie patenka į įstaigas, kaip mūsų, kad jiems reikia rimtos pagalbos“,– sakė M. Marcinkevičius.

Nors sunkių psichikos susirgimų pandemijos akivaizdoje skaičiaus sumažėjimas gali atrodyti paradoksaliai, pasak M. Marcinkevičiaus, tame nieko paradoksalaus nėra – dažniausiai žmonių problemos prasideda nuo lengvų sutrikimų.

Anot PSC vadovo, situacija yra dinamiška – jei pačioje pandemijos pradžioje žmonės bijojo pakliūti į ligonines, baimindamiesi užsikrėsti koronavirusu, dabar ne vienas skuba pasinaudoti teikiama pagalba, kol yra galimybė. „Dabar dienos stacionare skaičius išaugęs, nes žmonės bijo, kad vėl uždarys“, – sakė M. Marcinkevičius.

Tačiau PSC vadovas teigė, kad ateityje situacija gali pasikeisti ir sunkesnių psichikos sutrikimų turinčių asmenų skaičius padaugės.

„Jei ši krizė užsitęs, tada eis išsekimas. Tada jau prasideda rimtesni susirgimai“, – sakė M. Marcinkevičius.

Neigimą keičia pyktis

Psichiatras, privačios Ąžuolyno klinikos vadovas Raimundas Alekna taip pat teigė, kad sunku kalbėti apie išaugusius sunkius psichikos sutrikimus turinčių asmenų skaičius – anot psichiatro, realią situaciją šiuo metu galėtų atskleisti tik pirminę pagalbą teikiančių poliklinikų ir šeimos centrų duomenys.

„Nemanau, kad labai stipriai pacientų daugėjo kol kas. Turėtų daugėti ateityje pagal gedėjimo proceso logiką“, – sakė psichiatras.

Pasak R. Aleknos, psichinių ligų paūmėjimas karantino metu buvo labai menkas. „Tai buvo labai neilgas periodas ir pakankamai stipriai amortizuotas, bent jau kažkokie lūkesčiai sukurti, žmonės laikėsi ant tų lūkesčių“, – sakė Ąžuolyno klinikos vadovas.

Tačiau, anot R. Aleknos, žmonių požiūris į realybę keičiasi – koronaviruso neigimą, ignoravimą išstumia pyktis, o šią emociją vėliau turėtų pakeisti liūdesys.

„Tai, kad dabar filmuoja ligonines, tai rodo, kad žmonės pereina į pykimo fazę. Prieš tai buvo neigimo – ką mes matėme nemažai visuomenėje, kad elgiamasi taip, tarsi to koronaviruso nėra. Dabar ateina pyktis, nes akivaizdu, kad kažkas vis tiek yra.

Praėjus pykčiui, galbūt net su smurtu, ateina liūdesys. Kai jis ateina, tada aš įsivaizduoju, kad bus ne tik psichiatrinių ligoninių lovos perkrautos“, – sakė R. Alekna.

Pasak psichiatro, tikėtina, kad lietuvių psichinė sveikata ženkliai pablogėti gali viduržiemį arba link pavasario, tačiau pagalbos greičiausiai prireiks ne tik dėl psichikos sutrikimų – dažnesni gali būti širdies, kraujagyslių susirgimai, gali paūmėti širdies ritmo sutrikimai, ilgalaikėje perspektyvoje gali padaugėt onkologinių susirgimų.

„Po to ateis susitaikymas, priėmimas to, kas yra, žmonės vėl gyvens savo normalų gyvenimą ir nebelabai prisimins, kas ten buvo“, – sakė R. Alekna.

2020 11 07 13:01
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt