šeštadienis, balandžio 10 d.
Kaip tikintiesiems švęsti „karantinines“ Velykas?
Alfa.lt

Artėjančios Velykos kelia nemažai klausimų tikintiesiems, nes dalyje Lietuvos bažnyčių tradicinės mišios nevyks. Dėl pandemijos taikomi ir kiti apribojimai. Apie tai, kaip karantino akivaizdoje Velykos atrodys šiemet bei kaip tam yra pasiruošusi Bažnyčia, Rimvydas Paleckis laidoje „Alfa taškas“ kalbėjosi su Kauno arkivyskupijos atstovu spaudai, diakonu fil. lic. Dariumi Chmieliausku.

– Ar galima būtų sakyti, kad Velykos bus tokios kaip pernai, ar bus kažkaip kitaip?

– Ir taip, ir ne. Visada yra kažkas naujo. Principinis skirtumas nuo praėjusių metų Velykų, kurios buvo visiškai uždaros, ir Kalėdų yra tas, kad dabar Bažnyčia stebi, kas vyksta valstybėje, ir pati daugmaž tuo pačiu vadovaujasi.

Vis tik šalyje situacija yra skirtinga. Net ir dabar, pavyzdžiui, Jurbarko dekanate yra apie 60 užsikrėtimų koronavirusine infekcija šimtui tūkstančių gyventojų, o Raseinių dekanate – apie 100. Kaune ir aplink Kauną – apie du šimtai, o Vilniuje – daugiau. Taigi, atsižvelgiame į situaciją.

Sostinėje ir konkrečiose Vilniaus bažnyčiose mišios be žmonių yra švenčiamos jau nuo šio sekmadienio. Kitose savivaldybėse, laikantis visų įmanomų saugumo priemonių, jos vyksta su žmonėms. Turbūt labai panašiai vyks ir per Velykas. Aišku, mes nežinome, kokia bus situacija, bet bus labai operatyviai reaguojama. Pagrindinis skirtumas tas, kad ten, kur faktiškai situacija geresnė, su visu jautrumu ir atidumu sau bei artimiesiems, laikantis visų įmanomų saugumo priemonių, mišios vykdomos su žmonėmis.

Vis dėlto visose bažnyčiose yra prašoma nedaryti tradicinių Velykų ryto procesijų, kurių metu tris ratus einama aplink bažnyčią su Švenčiausiu Sakramentu, su giesmėmis, kai kur su dūdomis. Taigi prašoma to tikrai niekur nedaryti, kad būtų kuo mažiau žmonių sambūrių. Bet dėl kitų pamaldų nuolat sprendžiama pagal vietos situaciją.

– Kaip jūs ribojate žmonių skaičių bažnyčiose? Jeigu ateina daugiau, ką daro tie, kurie netelpa?

– Tai palikta sveikam protui ir vietos situacijai, vietos klebonui su savo bendruomene spręsti. Tai iš esmės yra klausimas didžiosioms parapijoms mieste, nes provincijose nuo senovės dažniausiai bažnyčios yra didelės, o žmonių ateina nedaug. Kas yra ypatinga per ateinančias Velykų šventes, kad daugiausia žmonių būna šeštadienio vakarinėse Velyknakčio pamaldose bei sekmadienio ryto ankstyvosiose mišiose. Bažnyčios žiūri pagal savo situaciją. Jeigu jos žino, kad susirinks daugiau žmonių, tai skelbia, kad per Velyknakčio pamaldas užrakins bažnyčias ir transliuos tik per išorinius garsiakalbius.

Citata:Bažnyčios žiūri pagal savo situaciją. Jeigu jos žino, kad susirinks daugiau žmonių, tai skelbia, kad per Velyknakčio pamaldas užrakins bažnyčias ir transliuos tik per išorinius garsiakalbius.

– Ką jūs pasakytumėte visuomenei, kurios emocinė būklė dėl užsitęsusio karantino dabar yra pakankamai prasta?

– Tam tikra prasme tai yra Bažnyčios valanda, krikščionių valanda, Kristaus valanda, kuris išgyveno kančią, mirtį ir prisikėlimą dėl mūsų tam, kad mus išgelbėtų iš šito ašarų klonio. Karantinas kaip žodis yra labai artimas ir susijęs su tuo laiku, kurį mes išgyvename liturgiškai. Tai yra gavėnios laikas, kuris primena mūsų išbandymų kelią, kurį mums padeda eiti žvilgsnis į Kristų. Jo atėjimas čia. Jo kančia yra ne dėl savęs, ne tam, kad sudarytų Tėvui ar Šventajai dvasiai atrakciją ar malonumą, bet tam, kad mes, kaip žmonės, kaip jo kūriniai, jo mylimi vaikai, būtume išgelbėti. Tam jis ateina, kenčia ir miršta.

Dėl to galima suprasti žmonių troškimą sugrįžti į bažnyčias ir melstis drauge. Vyskupai irgi nuolat išgyvena tam tikrą įtampą tarp bandymų įsiklausyti, ką sako Vyriausybė, o ji kviečia riboti, bet iš kitos pusės ir įkvėpti žmones, kurie yra pavargę. Jeigu mes galime nueiti į parduotuvę nusipirkti duonos, tai mums duonos, kurios mes gauname čia, reikia ne mažiau. Jos mums reikia gal net ir dar daugiau, kad mes galėtume išgyventi ir pakelti dvasines kančias.

Mūsų, kaip krikščionių, liudijimas ir laikysena yra, kad visi skausmai, visos kančios iš tiesų yra neamžinos. Amžina yra pergalė. Amžina yra Kristaus pergalė, kuria jis su mumis dalijasi.

Šis išbandymas, nors ir labai sunkus, mums tam tikra prasme yra geras priminimas, kad mes jį įveikti galime tik būdami drauge. Dėl to mes norime būti kartu per pamaldas, būti kartu su Dievu fiziškai, kūniškai. Norime būti bažnyčiose, mišiose, kad galėtume tai išgyventi.

2021 04 03 14:15
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt