ketvirtadienis, sausio 27 d.
Kaip turėtų būti suvaldyti Lietuvos vidaus bei užsienio politikos nesutarimai?
Alfa.lt
BNS foto
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda

Apie Lietuvos vidaus bei užsienio politikos nesutarimus laidoje „Alfa taškas“ Rimvydas Paleckis kalbėjosi su „Avia Solutions Group“ valdybos nariu, buvusiu užsienio reikalų ministru, buvusiu Europos Sąjungos ambasadoriumi Maskvoje bei Afganistane bei buvusiu kandidatu į prezidentus Vygaudu Ušacku.

– Gitanas Nausėda kalba, kad dabar galbūt jau reikėtų keisti Taivano atstovybės pavadinimą, o Gabrielius Landsbergis sako, kad viskas buvo derinta su prezidentu. Kaip jūs matote šitą situaciją?

– Na, aš visų pirmą sveikinu už tai, kad vyksta diskusija apie užsienio politiką. Ji vyksta pas mus viduje, tarp atskirų politikų, tarp politinių veikėjų, apžvalgininkų. Iš tikrųjų po trisdešimties metų Lietuvos nepriklausomybės, matyt, reikalinga išsamesnė diskusija, kurios metu išryškėtų, kas yra tie Lietuvos nacionaliniai interesai, kuriuos Lietuvos valstybė turėtų stumti, ginti, siekti vardan aukščiausios vertybės?

O aukščiausia vertybė Lietuvoje yra žmogus, Lietuvos pilietis, tai ir jo gerovę, ir saugumas. Užsienio politikos pareiga užtikrinti Lietuvos žmonių gerovę ir saugumą, todėl ši diskusija yra sveikintina.

– Jeigu svarbiausia yra Lietuvos žmogus, kodėl nesusitaria prezidentas su G. Landsbergiu?

– Aš politikoje nedalyvauju, todėl man sunku tai vertinti. Aš tik norėčiau palinkėti, kad siekiant išgryninti, kas yra tie Lietuvos nacionaliniai interesai, jose turi atspindėti visapusiška gama tų interesų. Tai yra Lietuvos ekonominiai interesai, saugumo interesai, politiniai, kultūriniai interesai, ir tai sudaro Lietuvos nacionalinių interesų pamatus.

– Dalia Grybauskaitė, tų pačių konservatorių remiama, ne kartą laimėjo rinkimus ir važiavo į Kiniją su didele verslo delegacija. Premjeras Butkevičius ne kartą važiavo į Kiniją ir skatino verslą investuoti į Kiniją, o dabar viskas pasikeičia, kodėl?

– Atliepiant verslo susirūpinimą ir interesus, tai yra tiek užsienio saugumo politikoje, tiek ekonominės politikos interesų raiškoje labai svarbu yra nuoseklumas. Vėlgi akcentuosiu, jog mes gyvename šiuo metu tikrai labai tarpusavyje susijusiame, kompleksiškame, besikeičiančiame pasaulyje, kuris išlieka trapus dėl įvairiausių aplinkosauginių klausimų, ar tai būtų dėl geopolitinių ar ekonominių priežasčių.

Mes turime įvertinti tą realybę, jog negyvename nei Šaltojo karo sąlygomis, negyvename taip kaip buvo prie Sovietų Sąjungos. Kalbant apie ekonominius interesus, ypatingai susijusius su Kinija, reikėtų pripažinti, kad Kinija yra globali integruota pasaulio žaidėja. Joje investuoja visi: ir amerikiečiai, ir vokiečiai, ir prancūzai ir net lietuviai.

Kinija šiuo metu yra pasaulio fabrikas, 70 proc. gamybos tiesiogiai arba ne, bet ateina iš Kinijos.

– Bet Lietuvos masteliais, kaip mums yra sakoma, Kinija nėra labai didelis prekybos fabrikas.

– Na, žinot, pusantro milijardo prekybos apimtis, tai yra pakankamai didelis fabrikas, bent jau Lietuvai. Kinija gamina ir jeigu netiesiogiai, tai per tarpininkus, per Vokietijos gamintojus ar tiekėjus, per Prancūzijos, Švedijos tiekėjus į Lietuvą.

Jeigu mes staiga patirtumėme tokį šoką, kad staiga Kinija nukirstų tiekimą į Lietuvą, tai mes galėtumėme patirti milijardinius nuostolius.

– Ambasada, jau tai ir daro. Daro per vokiečių firmą „Continental“ firma, kuri yra investavus Lietuvoje. Ji sako, kad jeigu jūs gaminsite Lietuvoje, tai mes nevartosime jūsų kartu su Lietuva pagamintų detalių, kiek tai rimta?

– Aš manau, kad tai yra rimta. Mūsų įmonė patiria panašius sunkumus Kinijoje. „Avia Solutions Group“ yra investavusi kaip Kipro įmonė, investavusi virš 50 mln. dolerių bendrose įmonėse su Kinijos partneriais, ir mes susiduriame su sunkumais.

– O kodėl jūs susiduriate, jeigu jūs Kipro įmonėje?

– Net jeigu mūsų įmonė yra Kipre registruota, kitos įmonės yra įregistruotos Lietuvoje. Pavyzdžiui, mes esam sutarę su JAV „Boeing“ gamintojų šiais ir kitais metais konvertuoti 10 keleivinių lėktuvų į krovininius lėktuvus Kinijoje. Būtent amerikiečiai yra investavę į tris didžiausias konvertavimo įmones Kinijoje, kur tie lėktuvai yra konvertuojami iš keleivinių į krovininius lėktuvus.

Būsime priversti dabar registruoti savo lėktuvus nebe Lietuvoje, bet kitose Europos Sąjungos šalyse ir mokėti mokesčius kitose šalyse.

Jūs minėjote užsienio politikos nuoseklumą, yra jis Lietuvoje?

– Aš manau, kad jis buvo ilgą laiką, kas buvo susiję su Lietuvos integracija, Europos Sąjunga ir NATO. Šiuo metu mums reikia pripažinti tuos naujus globalius procesus, kurie, kaip aš minėjau, pasireiškia tarpusavio priklausomybe, nepriklausomai nuo to, koks politinis režimas yra.

Kinija ir Amerika kalbasi, Kinija ir Europos Sąjunga bendradarbiauja, nors ir yra skirtingos vertybinės sistemos bei politiniai režimai. Norėčiau palinkėti Lietuvos vadovams pripažinti tas aktualijas ir tarpusavio priklausomybę.

– Valdantieji sako, kad Amerikos garantijos auga. Galimas Amerikos nuolatinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje tampa labai realus. Jie tikina, kad Amerika mums padeda atverti ir kitas rinkas ir viskas tuoj stos į savo vietas. Ką jūs apie tai manote?

– Aš sveikinčiau kuo daugiau nuolatinio Amerikos buvimo Lietuvoje, tame tarpe ir kariuomenės, manau, kad jeigu amerikiečiai priims sprendimus ir artimiausiu metu jie paskelbs savo naują karinę doktriną, tada pamatysime kur eina pinigai ir kur eina karinė strategija, tenkinant Amerikos nacionalinius interesus. Jeigu amerikiečiai dislokuos savo pajėgas Lietuvoje, manau, tai būtų kaip atgrasos faktorius Rusijai.

Aš tik sakau savo nuomonę, kuri pagrįsta ilgalaikiu Amerikos politikos ir užsienio politikos supratimu. Jeigu Lietuva gali padidinti savo saugumą amerikiečių kariuomenės dislokavimo Lietuvos teritorijoje, tai yra kaip atgrasos faktorius Rusijai, o ne kaip padėka Taivano ar Kinijos politikai.

– O Taivano ambasados pavadinimas, kiek jis svarbus?

– Mes prieš trisdešimt metų sutarėme tapti Europos Sąjungos, NATO nare ir privalome suprasti, kad 2,8 mln. gyventojų valstybė nebus geopolitine žaidėja, jeigu mes veiksime vienišai ir išsišokančiai.

Mes galime turėti įtakos tada, kai mes esam Europos Sąjungos dalis, kai mes sprendimus priimame ne vienišai, o kartu su 27 Europos Sąjungos valstijomis ar kartu su NATO.

– Kokia dabar būtų išeitis?

– Už politinius sprendimus mokesčių mokėtojai moka atlyginimus prezidentams, ministrams, klerkams ir biurokratams. Tai yra jų pareiga surasti elegantišką sprendimą, kuris atitiktų Lietuvos nacionalinius interesus, žmonių lūkesčius, kuriant saugumą ir gerovę ir plečiant galimybes Lietuvos verslui uždirbti ir patenkinti mūsų poreikius.

– Iš jūsų patirties tai, kad prezidentas ir užsienio reikalų ministras kalba skirtingom kalbom, skirtingą žinutę siunčia, kokį tai signalą duoda tiems patiems amerikiečiams ir kinams?

– Tai siunčia nesolidu, nebrandu ir lengvabūdiška supratimą apie tai, ką reiškia Lietuvos nacionaliniai interesai. Kai aš pats buvau užsienio ministras, kai kuriais klausimais mūsų nuomonės nesutapo su prezidente, ir aš supratau, kad pagal Konstituciją prezidentas formuoja užsienio reikalų politiką. Aš palikau savo postą.

2022 01 08 14:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt