penktadienis, sausio 21 d.
Karantinas daugelį įmonių išgelbėjo nuo bankroto, ar ateityje gresia bankrotų cunamis?
Arvydas Jockus
Arvydas Jockus
Iš Vilniaus Gedimino pr. po karantino išsikelia finansinių sunkumų patiriančios įmonės – sumažėjus apyvartai jos nepajėgia mokėti už patalpų nuomą.

Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną įmonių bankrotų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę, tačiau pasibaigus pagalbos priemonėms galime neišvengti bankrotų cunamio.  

Bankrotų augimą pristabdė ne tik Seimo priimtas įstatymas dėl koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų nemokumui, nustatęs, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka netaikoma karantino metu ir 3 mėnesius po jo.

Tikėtina, kad įmonėms, susidūrusioms su finansiniais sunkumais, suteiktos mokestinės pagalbos priemonės ir lengvatos kuriam laikui leidžia išsaugoti verslą.

Gerokai mažiau bankrotų pernai ir šiemet inicijavo „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau šiemet VMI teismams teikiamų pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo skaičius vėl auga. „Sodra“ prognozuoja, kad ateityje jos keliamų bankroto bylų skaičius vėl išaugs. Esą labai tikėtina, kad po kelerių metų, įmonės, kurios pasinaudojo valstybės ir kitų kreditorių pagalba,  gali būti nepajėgus įvykdyti visų savo įsipareigojimų.

Ekonomistė Jekaterina Rojaka mano, kad tikrasis problemų mastas išaiškės kitais metais, nes šiemet įmonės dar naudojasi įvairiomis paramos priemonėmis ir kol kas nėra aišku, ar jos pajėgs atsigauti pasibaigus subsidijoms ir išmokoms.

Smarkiai sumažėjo bankrotų 

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, per pandemiją Lietuvos ūkiui patiriant ekonominių sunkumų įmonių bankrotų skaičius smarkiai sumažėjo.

Ik pandemijos Lietuvoje įmonių bankroto procesų skaičius kasmet mažėjo apie 20–30 proc., tačiau po paskelbto karantino 2020 m. kovo mėn. bankrotų mažėjo perpus.

Pirmaisiais pandemijos metais – 2020–aisiais – Lietuvoje buvo pradėti 786 įmonių bankroto procesai arba 51,1 proc. mažiau nei 2019 m., kai bankroto procedūros pradėtos 1608 įmonėms.  

2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo pradėti 157 įmonių bankroto procesai. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, bankrotų skaičius sumažėjo 47,5 proc.  (2020 m. – 299 įmonėms).

2021 m. pirmąjį pusmetį pradėta 362 bankroto procesų, t.y. 26,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. (493). Bankroto procesų daugiausia mažėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir statybos veiklose. 

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktorius Audrius Linartas mano, kad bankrotų mažėjimas sietinas su keletu veiksnių.

2020 m. įsigaliojo Naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuris ribojo kreditorių teises inicijuoti bankroto bylų iškėlimą.

Įstatymas nustatė, kad kreditoriui, inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu. Taigi, karantino metu kreditoriai negalėjo inicijuoti bankroto bylų. Kitąmet padėtis gali iš  esmės pasikeisti.

Be to, taikytos papildomos finansinės krizės valdymo priemonės, kurios leido daliai su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių išvengti nemokumo.

Neprognozuoja drastiško augimo

Vilniaus Gedimino pr. daugelis vitrinų šiuo metu ištuštėjusios, nes įmonės, nesulaukiančios lankytojų, nepajėgia mokėti už patalpų nuomą. Kodėl šis išorinis vaizdas neatsispindi statistikoje?     

Tarnybos vadovas nesiryžo pateikti vienareikšmio atsakymo, tačiau pastebėjo, kad pandemija paveikė skirtingus ūkio sektorius nevienodai. „Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės yra tarp labiau paveiktų arba yra didelės rizikos dėl nemokumo. Daugelis prekybos įmonių persiorientavo į elektroninę erdvę ir pardavimus vykdo internetu, o kavinės ir restoranai prisitaikė gaminti maistą išsinešimui arba tiekia maistą į namus“, – pastebėjo A. Linartas.

Taip pat, pasak jo, Vyriausybės taikytos finansinės pagalbos priemonės sumažino dalies tokių įmonių nemokumo riziką ir todėl matomas vaizdas (tuščios vitrinos) nebūtinai reiškia, jog įmonė jau yra nemoki. „Natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms tokie atvejai statistikoje neatsispindi, nes tai yra su nemokumo rizika susiduriančios įmonės, tačiau nesančios nemokios“, – teigė A. Linartas.

Ar didesnės bankrotų bangos galima tikėtis pasibaigus karantino laikotarpio pagalbos priemonėms?  

„Daugelio šalių ekspertai bando atsakyti į šį klausimą, modeliuodami įvarius scenarijus. Prognozės yra labai atsargios, kadangi be galo daug aplinkybių iš esmės gali pagerinti arba pabloginti situaciją, kaip pavyzdžiui, šalies piliečių vakcinacijos lygis, šalies ūkio struktūra, naujos COVID-19 atmainos, finansinės paramos verslui efektyvumas ir pan. Mes dabartinėje situacijoje manome, kad bankrotų lygis turėtų sugrįžti į vidutinį daugiametį lygį, ir kol kas neprognozuojame drastiško skaičiaus augimo“, – teigė A. Linartas.

VMI pradėjo kelti daugiau bankroto bylų

Per pandemiją itin sumažėjo VMI aktyvumas keliant bankroto procesus. 2020 m. VMI inicijavo 57,1 proc. mažiau įmonių bankrotų nei 2019 m. Šiemet VMI teismams teikiamų pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo vėl daugėja.

VMI įstatymų nustatyta tvarka karantino laikotarpiu – 2020 m. balandžio–gegužės mėn. –neinicijavimo bankroto procedūrų, jos pradėtos birželio mėn., pasibaigus karantinui.

„Tiems mokesčių mokėtojams, kurie patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos paplitimo ir kuriems buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, VMI nemokumo bylų neinicijavo”, – Alfa.lt teigė VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Džiuginta Balčiūnienė.

Pasak jos, 2021 m. VMI teismams teikiamų pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo skaičius vėl didėja. Per 2021 m. sausio–liepos mėn. VMI teismams pateikė 143 pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo.

Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2020 m. teismams buvo pateikta 15 pareiškimų, 2019 m. – 158 pareiškimai. Per tą patį laikotarpį 2021 m. teismams buvo pateikta tik 9,5 proc. mažiau pareiškimų dėl bankroto bylų iškėlimo nei buvo pateikta 2019 m.

Naujausiais šių metų liepos 30 d. duomenimis, mokesčių nepriemoką iš viso turi apie 46,1 tūkst. įmonių, kurių bendra nepriemokos suma – 872,6 mln. eurų. Iš šios sumos 636,7 mln. eurų sudaro apie 20,9 tūkst. įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoka. Iš minėtų 636,7 mln. eurų dėl 427,2 mln. eurų įmonės jau sudarė mokestinės paskolos sutartis (MPS) be palūkanų.

„Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nors ir turi mokestinę nepriemoką, yra nelaikomi skolingi valstybės biudžetui“, – pažymėjo D. Balčiūnienė.

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus šiuo metu įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai.

„Sodros“ prognozė: bankroto bylų daugės

„Sodros“ aktyvumas keliant bankroto bylas buvo dar menkesnis nei VMI. 2020 m. „Sodra“ inicijavo 73,1 proc. mažiau bankrotų nei 2019 m.

„Sodros“ portalui Alfa.lt atsiųstame komentare teigiama, kad 2020 m.  ir 2021 m. Lietuvos verslai susidūrė su finansiniais sunkumais dėl koronaviruso pandemijos ir su ja susijusių veiklos apribojimų.

Tuo pačiu daugelis įmonių pasinaudojo teisės aktų numatyta galimybe supaprastinta tvarka atidėti karantino metu susidariusias socialinio draudimo įmokų skolas arba inicijavo savo atžvilgiu restruktūrizavimo bylas. Tokioms įmonėms skolų „Sodrai“ mokėjimas buvo išdėstytas pagal restruktūrizavimo planus.

„Dėl šių priežasčių žymiai sumažėjo nemokių įmonių skaičius, daugeliui įmonių skolų mokėjimo terminai buvo atidėti, inicijuota ir mažiau bankrotų“, – Alfa.lt aiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič.

Pasak jos, pandemija turėjo įtakos tam tikrų sektorių įmonių padėties blogėjimui. Vis dėlto priimti teisės aktai, numatantys pagalbos priemones nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms, padėjo išvengti daugelio įmonių nemokumo.

„Dėl numatytų pagalbos priemonių daugelio įmonių finansinė padėtis stabilizavosi ir jos išliko mokios. Tačiau šis įmonių finansinės padėties stabilizavimas nereiškia, kad sumažėjo bendra įmonių prievolių suma“, – pastebėjo M. Kozič.

Vis dėlto, jos teigimu, yra tikimybė, kad dalis įmonių gali būti nepajėgios įvykdyti prievoles pagal restruktūrizavimo planus. Tai natūralūs ekonominiai procesai. „Konkretus keliamų bankroto  bylų skaičius priklausys nuo bendros ekonominės situacijos ateityje, taip pat ir nuo pagalbos priemonių su sunkumais susiduriančioms įmonėms“, – mano „Sodros“ atstovė.

Tikroji padėtis paaiškės kitąmet 

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ įmonių veiklos analizės duomenimis, pandemija ir karantinas  didžiausią smūgį kirto kelionių agentūroms – pernai 63 proc. jų patyrė nuostolį. Taip pat nuostolingai dirbo 45 proc. restoranų ir viešbučių, 42 proc. išgaunamosios pramonės įmonių.

Kiti ūkio sektoriai dirba vis pelningiau, o didžiausio pagerėjimo pernai sulaukė prekybos, transporto ir apdirbamosios pramonės įmonės.

„Pandemijos metu viešbučių ir restoranų sektorius patyrė itin daug veiklos ribojimų. Absoliuti dauguma šią veiklą vykdančių įmonių patyrė prastovas, turėjo kreiptis valstybės paramos. Таčiau tikrasis problemų mastas išaiškės tik kitais metais, nes šiemet šią veiklą vykdančios įmonės dar naudojasi įvairiomis paramos priemonėmis ir kol kas nėra aišku, ar jos pajėgs atsigauti pasibaigus subsidijoms ir išmokoms“, – tyrimo rezultatus komentavo „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė J. Rojaka.

Per pandemiją augino pelningumą

Nepaisant pandemijos, dalis sektorių sugebėjo toliau auginti pelningumą.

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, palyginti su 2019 m., pernai nuostolingai veikiančių įmonių dalis mažėjo apdirbamosios pramonės (3,4 proc.), paslaugų (2 proc.), statybų (1,6 proc.) sektoriuose. 

Labiausiai nuostolingų įmonių sumažėjo prekyboje (6 proc.), transporte (4 proc.) ir žemės ūkyje (4 proc.).

J. Rojaka pastebi, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių sugeba organizuoti verslą pelningai. Tam įtakos esą turi tai, kad pasikeitė įstatyminė aplinka, vykdoma griežtesnė nuostolingai veikiančių įmonių veiklos kontrolė, bendrovės kasmet aktyviau naudojasi kredito biuro duomenimis.

„Visa tai daro verslo aplinką sveikesne, prisideda prie pelningų verslo sričių plėtojimo ir mažina galimybes veikti nuostolingiems verslams“, – mano ekonomistė. 

2021 08 04 10:12
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt