pirmadienis, gegužės 10 d.
Karantino išvargintiems senjorams vienatvė baisesnė už pačią pandemiją
Alfa.lt

Lietuvoje gyvena daugiau nei 550 tūkst. senjorų, o tai – apie 20 proc. šalies gyventojų. Pandemija ir su ja susiję ribojimai bene skaudžiausiai palietė šią visuomenės grupę. Senjorai skundžiasi aiškios informacijos stygiumi, dėl įstaigų uždarymo sutrikdytu gyvenimo ritmu, bet labiausiai – neturėjimu galimybės gyvai bendrauti net tarpusavyje.

Balandžio 9 d. įvyko nuotolinis prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su kai kurių senjorus vienijančių organizacijų atstovais. Vieni Alfa.lt kalbinti organizacijų atstovai dėkojo prezidentui už išskirtinį dėmesį, o kiti piktinosi, kad jų organizacijos nebuvo pakviestos į susitikimą. Pagrindinė renginio tema – senjorų skiepijimo spartinimas. Tačiau šis procesas priklauso ne tik nuo pagyvenusių žmonių noro ir aktyvumo – daug jų, net ir norėdami, neturi galimybės pasiskiepyti, o kai kurie ir baiminasi, nes esą trūksta suprantamai pateikiamos informacijos.

Trūksta informacijos

Beveik 60 tūkst. senjorų vienijančios Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) prezidentė Grasilda Makaravičienė portalui Alfa.lt teigė, kad prezidento iniciatyva maloniai nustebino, nes tokio dėmesio senjorai nebuvo sulaukę nė iš vieno buvusio šalies vadovo. „Pragyvenau ne vieną prezidentą, bet nė vienas iki šiol neparodė mums tokio dėmesio, nepaklausė, kaip gyvename, ar turime ką valgyti“, – sakė G. Makaravičienė.

LPŽA vadovė tikino, kad dauguma asociacijos narių nori skiepytis, tačiau baiminasi dėl galimo šalutinio poveikio. Informacijos šiuo klausimu trūksta. Senjorai, kurie dėl senyvo amžiaus dažniausiai skundžiasi įvairiomis ligomis, labai pasigenda galimybės iš šeimos gydytojo sužinoti, kokį poveikį jų sveikatai padarys skiepas, ar nekils alerginė reakcija. Daugybė senjorų yra vieniši žmonės ir bijo, kad, pasireiškus šalutiniam poveikiui, nesulauktų pagalbos. Šiuo atžvilgiu, pasak G. Makaravičienės, senjorai pasigenda paramos ne tik iš medikų, bet ir žiniasklaidos.

Vilniaus miesto „Bočių“ bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė portalui Alfa.lt taip pat teigė, kad su pandemija susijusios senjorų baimės kyla dėl informacijos trūkumo. Prezidentas klausė, kodėl senjorai vangiai skiepijasi. Vieni – dėl sveikatos problemų, susijusių su alergija arba lėtinėmis ligomis, kiti bijo šalutinio poveikio ir tikisi pergyventi pandemiją“, – sakė V. Tūrienė. Ji pabrėžė, kad prievartos dėl skiepijimo būti negali – senjorai turi turėti pasirinkimą. Galiausiai senjorai pastebi ir tai, kad politikų pavyzdys jų neįkvepia – dar nepasiskiepijo nei pusė Seimo narių. Neįkvepia ir gražiai skambančios, bet neinformatyvios skiepijimo propagavimo kampanijos.

Anot bendrijos vadovės, senjorus gąsdina tai, kaip grėsmingai informaciją apie pandemiją pateikia žiniasklaida. „Visuomeninis transliuotojas kasdien skelbia, kiek žmonių mirė. Žmones neramina neigiamas informacinis fonas – žiniasklaida galėtų jiems pateikti daugiau teigiamos informacijos, juk šimtai žmonių tą pačią dieną ne tik suserga, bet ir pasveiksta. Žmonės įbauginti, uždaryti namuose ir jiems reikia informacinės paramos, kad ir mankštos pratimų, rodomų per televiziją. Kartu su kitomis senjorų organizacijomis kreipėmės į LRT, prašydami specialios laidos pagyvenusiems žmonėms, bet reakcijos nesulaukėme“, – teigė V. Tūrienė.

Sunkiausia – gyvenantiems provincijoje

Didžiuosiuose miestuose gyvenantys senjorai rečiau skundžiasi skiepijimo sąlygomis. Jie turi neblogas galimybes susisiekti su medikais, išsitirti. Pasak LŽPA vadovės, sunkiausia yra rajonuose gyvenantiems senjorams – atokiau nuo rajono centro gyvenantys žmonės neturi galimybių lengvai pasiekti gydymo įstaigas, o kai kurie nepajėgia patys pasiekti net artimiausios autobuso stotelės, iki kurios neretai reikia žingsniuoti keletą kilometrų. Todėl senjorai labai tikisi, kad bus organizuotos mobilios medikų brigados, galinčios aplankyti labiausiai izoliuotus žmones.

Problema ne tik dėl skiepų ir kitų sveikatos apsaugos paslaugų. Daugybė provincijoje gyvenančių senjorų skundžiasi, kad uždarytos valstybinės įstaigos ir pratusiems gyvai tvarkytis dokumentus senjorams labai nelengva pakeisti įprastą jiems tvarką. Senjorų gyvenimo nepalengvina ir tai, kad rajonuose nuolat mažėja bankomatų skaičius.

Labiausiai slegia izoliacija

Kokia bebūtų grėsminga pandemija, labiausiai senjorai skundžiasi vienatve. „Žinoma, kad baisiausia senjorams yra vienatvė. Turime numatę daugybę renginių. Labiausiai laukiame, kad mus išleistų į laisvę“, – sakė V. Tūrienė.

„Baisiausia žmonėms yra tai, kad jie negali susitikti, gyvai pasikalbėti. Daug mūsų žmonių susirgo depresija“, – sakė G. Makaravičienė. Neretai žmonės nemoka naudotis informacinėmis technologijomis, o net ir mokantiems ne taip paprasta nusipirkti kompiuterį arba kas mėnesį mokėti už interneto paslaugas.

Pagalbos senjorams organizacijos „Sidabrinė linija“ vadovas Marius Čiuželis portalui Alfa.lt teigė, kad per pandemijos metus senjorų nusiskundimai kuo toliau, tuo labiau siejasi su izoliacija ir vienatve. „Pirmojo karantino metu žmonės labiausiai nerimavo dėl fizinio apsirūpinimo: kaip gauti maisto ir vaistų, kaip pasiimti pensiją. Antrojo karantino metu į pirmą planą išėjo emocinės problemos. Žmonės tiesiog fiziškai nebetveria izoliacijos, grubiai tariant, jiems stogas važiuoja“, – sakė pagalbos linijos vadovas.

Pastebima, kad izoliacija kankina ne tik emociškai, bet ir grynai techniškai. Kaip minėjo ir kiti pašnekovai, „Sidabrinė linija“ taip pat pastebi, kad priverstinis perėjimas prie nuotolinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms yra labai sudėtingas, ir „Sidabrinė linija“ keliems tūkstančiams senjorų tapo tarpininku, siekiančiu išaiškinti klausimus nuo biurokratinių procedūrų iki buitinės technikos įsigijimo.

Pasak M. Čiuželio, kol kas bene didžiausias pasiekimas šiuo klausimu nacionaliniu mastu buvo tai, kad visos pagalbos organizacijos suvienijo jėgas bendrai kampanijai ir senjorams buvo sukurta galimybė visais rūpimais klausimais kreiptis vienu telefono numeriu. Visgi, prasidėjus skiepijimo vajui, informacinė parama senjorams valstybės mastu yra nepakankama, ir bent jau nacionalinis transliuotojas galėtų skirti daugiau dėmesio senjorams, kurių daugumai būtent visuomeninis transliuotojas yra pagrindinis informacijos šaltinis.

Įteiks prezidentui „notą“

Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų asociacijos (48 universitetai su 14 tūkst. klausytojų) vadovė, Medardo Čioboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė su pasididžiavimu pasakojo, kad ši organizacija vienija aktyvius, optimizmu trykštančius senjorus, nesibaiminančius jokių iššūkių ir naujovių. 

„Mes nedejuojame, ir man sunku klausytis, kai tai daro kiti. Mes galime patys prezidentui padėti, užuot vien verkšlenę“, – sakė Z. Žebrauskienė. Ji apgailestavo, kad organizacijos atstovai nebuvo pakviesti į susitikimą su prezidentu, ir ketina dėl to pareikšti prezidentūrai protestą. „Esame labai įsižeidę, kad likome už borto, ir teiksime prezidentui notą“, – juokdamasi pareiškė Z. Žebrauskienė.

Nepaisydami karantino ir kitų ribojimų, trečiojo amžiaus universitetai nelėtina veiklos tempo. Asociacijos nariai aptarė planą, kaip skatinti valstybės institucijas remti aktyvius senjorus, nes kol kas dauguma valdžios ketinimų esą tik „popieriniai“.

Tuo pat metu trečiojo amžiaus universitetai deda maksimalias pastangas į skaitmeninį klausytojų švietimą, kad karantinas nesutrukdytų užsiėmimams. Naudojamos įvairios nuotolinio bendravimo platformos: „Zoom“, „Google groups“ ir „Microsoft teams“, tai įgalina tęsti aktyvią veiklą, kuri sujungia įvairios tematikos paskaitas, mankštas, jogos užsiėmimus ir net linijinius šokius. Kartą per savaitę skaitomos paskaitos apie COVID-19, vakcinaciją ir kitas senjorus dažnai kamuojančias ligas. Jose nuolat dalyvauja autoritetingi medikai.

Pasak Z. Žebrauskienės, šių paskaitų poveikis senjorams akivaizdus – dauguma vakcinos nebijo ir nori skiepytis. Deja, skiepijimo mechanizmas valstybėje neleido universitetui organizuotai įvykdyti klausytojų skiepijimą.

Nors trečiojo amžiaus universitetų klausytojai yra gana raštingi technologiniu požiūriu, jų didžiausias troškimas toks pat – kuo greičiau ištrūkti iš izoliacijos ir vėl bendrauti gyvai.

M. Čioboto universitetas dėjo dideles pastangas į tai – apsirūpino visomis įmanomomis apsisaugojimo priemonėmis, pritaikė patalpas gyviems užsiėmimams, tačiau atnaujinti atvirų užsiėmimų vis dar negalima. „Esame numatę daug sveikatingumo renginių ir labai tikimės, kad nuo gegužės jie jau bus leidžiami. Bet kuriuo atveju mūsų žmonės vis tiek nusiteikę optimistiškai ir nepraranda linksmos nuotaikos. Mes norime būti naudingi“, – sakė Z. Žebrauskienė.

2021 04 13 12:18
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt