pirmadienis, kovo 1 d.
Karantino padariniai: nusivylimas valdžia gali paskatinti emigraciją
Alfa.lt

Vyriausybė svarsto atlaisvinti karantino sąlygas kai kuriems verslams, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau išdalijo daugiau nei 16 mln. eurų subsidijų. Klausimas, ar tokių veiksmų pakanka nuraminti dėl ateities pergyvenančius žmones.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, žmonės neturi būti laikomi išmaldos prašytojais ir turi sulaukti ne „paramos“, o teisėtos kompensacijos už patirtus nuostolius. Kitaip karantino padariniai jausis ne tik finansine išraiška, bet ir nusivylimu, kuris gali paskatinti naują emigracijos bangą.

Praėjusią savaitę Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė teigė, kad dalis prekybininkų gali pasekti paslaugų teikėjų pavyzdžiu ir imtis šešėlinės veiklos. R. Vainienė pažymėjo, kad taip nesielgtų nei vienas asociacijos narys. Kaip ji teigė portalui Alfa.lt, klausimas „veikti šešėlyje, ar mirti“ yra nesvarstytinas.

Vakar vyriausybei paskelbus planus galbūt leisti dirbti kai kurioms ne maisto prekių parduotuvėms ir kirpykloms, R. Vainienė naujienų agentūrai BNS sakė, kad numatomas 300 kv. metrų plotas atitinka tik labai mažo formato parduotuves. LPĮA vadovė pažymėjo, kad mažo formato maisto prekių parduotuvės paprastai užima apie 500 kv. metrų ir vyriausybė turėtų leisti dirbti didesnį, nei 300 kv. metrų plotą naudojantiems prekybininkams.

LLRI prezidentė E. Leontjeva teigė, kad tokį reiškinį, kaip pasitraukimas į šešėlį galima vertinti tik iš teorinės pusės: „pernelyg griežti ir nepagrįsti reguliavimai dažnai žmonių nepaisomi ir apeinami. Tad jeigu toks reiškinys plistų, tai būtų aiškus signalas valdžios institucijoms – kad žmonės traktuoja ribojimus kaip neadekvačius ir kad realybėje ribojimai jau netenka savo efektyvumo“. Pasak E. Leontjevos, daugiausia tai susiję su netinkamu karantino ribojimų suvokimu.

„Būtent, kad tai nebuvo laikoma nuosavybės teisių suvaržymu, už kurį pagal LR Konstituciją dera teisingai atlyginti. Jeigu žmonėms būtų proporcingai atlyginama – net ir dalis prarastų pajamų, jeigu jie nebūtų laikomi išmaldos prašytojais, manau, nustatytų ribojimų būtų laikomasi“, – teigė LLRI vadovė.

Kalbant apie 16 mln. eurų susbsidijų, E. Leontjeva pažymėjo, kad tai nedidelė suma, atsižvelgiant į tai, kad iš Europos Sąjungos yra gaunami milijardai. Be to, antrojo karantino pirmajame pakete numatyta 150 mln. eurų subsidijų, kurios turi pasiekti įmones ir žmones kuo greičiau. Taip jos duotų daugiausiai naudos ekonomikos palaikymui. Deja, pažymėjo E. Leontjeva, šiuo metu subsidijų skyrimo procesas yra per lėtas.

„16 mln. EUR taip pat nedaug, lyginant su milijardais, kuriuos gauname iš ES. Vėliau valdžia suks galvą, kaip tuos milijardus išdalinti. O dabar užtektų nedidelės jų dalies, kad į visuomenę grįžtų taika, kad žmonės ir įmonės nebūtų finansiškai nustekenami“, – Alfa.lt teigė E. Leontjeva.

Paklausta, kokių veiksmų dabartinėje situacijoje galėtų imtis vyriausybė, LLRI prezidentė atsakė, kad ministrų kabinetas turėtų palaikyti pusiausvyrą tarp epidemiologinių ir ekonominių veiksmų – tai leistų spręsti panašias situacijas ir ateityje.

Ar gali dabartinis karantinas lemti naują emigracijos bangą ateityje? LLRI vadovė priminė, kad dabartinė situacija žmonėms atsilieps ne tik materialiai, bet ir psichologiškai.

„Kadangi neįgyvendintas teisingo atlyginimo už sustabdytą darbą principas, emigracija, deja, galima. Ir ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl nusivylimo valdžia, vėl atsiradusios nesantaikos tarp visuomenės grupių. Emigravę ir į „vidinę emigraciją“ pasitraukę, nusivylę žmonės – tai brangi kaina, kurią sumokame už netinkamą karantino suvaržymų įgyvendinimą“, – teigė E. Leontjeva.

2021 02 09 13:23
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt