penktadienis, liepos 30 d.
Karšta kėdė vėl laisva: kas gali tapti aštuntuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu?
Saulius Ramoška
FIBA
Darius Maskoliūnas

Po nesėkmingo bandymo nuvesti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į Tokijo olimpines žaidynes vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas paskelbė baigiantis savo darbą rinktinėje. Joje jis buvo pusantrų metų – nuo 2019-ųjų lapkričio 12-osios iki 2021-ųjų liepos 4-osios.

„Meluočiau sakydamas, kad nesijaudinu. Jau ne pirmą kartą pataikau ant tų karštų kėdžių. Kur patekau – žinau. Suprantu atsakomybę, suprantu, kas manęs laukia, ir stengsimės padaryti viską, kad viskas būtų gerai“, – taip kalbėjo D. Maskoliūnas, kai 2019 m. rudenį buvo patvirtintas nacionalinės rinktinės treneriu.

Tuomet jis nenutuokė, kad debiutas rinktinės vyriausiojo trenerio poste apkars. Jau per pirmas Europos čempionato atrankos turnyro rungtynes jo auklėtiniai 65:86 pralaimėjo Belgijai, o per trečią grupės susitikimą 76:80 nusileista ir Danijai.

D. Maskoliūno žodžius apie pasitraukimą iš rinktinės galėjome išgirsti ir gerokai anksčiau – šių metų vasario 22-osios vakarą. Tuomet Lietuva tik po įtemptos kovos 77:76 nugalėjo Daniją ir, išvengusi fiasko, vis dėlto pateko į 2022 m. Europos čempionato finalinį etapą. Tąsyk D. Maskoliūno mundurą išgelbėjo Mantas Kalnietis, likus žaisti 5 sek. blokavęs danų žaidėjo metimą.

Po šių įvykių D. Maskoliūno laukė antras svarbus žingsnis – nuvesti rinktinę į Tokijo žaidynes. Kaune surengtame olimpiniame atrankos turnyre lietuviai sėkmingai įveikė visus etapus ir nukeliavo iki finalo, kuriame, kaip jau rašėme, neatsilaikė prie Lukos Dončičiaus traukiamą Slovėnijos rinktinę. Slovėnija laimėjo 96:85 ir pelnė bilietą į Tokijo žaidynes. O Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo olimpiadoje neturės savo krepšininkų.

Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę į pergales Europos čempionatuose, pasaulio pirmenybėse ir olimpinėse žaidynėse yra vedę septyni treneriai: Vladas Garastas (1992–1996 m.), Jonas Kazlauskas (1997–2001 ir 2013–2016 m.), Antanas Sireika (2003–2006 m.), Ramūnas Butautas (2007–2009 m.), Kęstutis Kemzūra (2010–2012 m.), Dainius Adomaitis (2017–2019 m.) ir D. Maskoliūnas (2019–2021 m.).

Būsimojo trenerio lauks 2022 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, rengiamas keturiose valstybėse – Čekijoje, Gruzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Lietuviai B grupėje varžysis su Vokietijos, Vengrijos, Slovėnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos ekipomis.

Reikia manyti, kad naujajam rinktinės treneriui Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir toliau paliks galioti vieną sąlygą – jis neturi dirbti Eurolygos klube.

Tokiu būdu iš galimų kandidatų sąrašo automatiškai išbraukiamas antrą sezoną Ispanijos čempionei „Barcelonai“ vadovausiantis Šarūnas Jasikevičius.

Kazys Maksvytis

Rusijos klube „Parma“ dirbantis 44 metų specialistas buvo įvardijamas vienu pagrindinių kandidatų 2019 m. pakeisti D. Adomaitį. Su K. Maksvyčiu aptarti galimybes treniruoti Lietuvos rinktinę tuomet buvo susitikę LKF prezidentas Arvydas Sabonis ir generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Strategas tąkart neslėpė sulaukęs pasiūlymo treniruoti rinktinę ir šį pasiūlymą rimtai svarstęs. Jis teigė, jog tai jam yra gera proga, nes rinktinėje yra daug žaidėjų, kuriuos pats treniravo jaunimo rinktinėse.

Su 1992 m. gimimo kartos krepšininkais K. Maksvytis laimėjo Europos 16-mečių, 18-mečių ir 20-mečių čempionatus bei  pasaulio 19-mečių pirmenybes.

Tačiau Permės klubas neleido K. Maksvyčiui treniruoti nacionalinės komandos. Klubo „Parma“ vadovai šį sprendimą aiškino taip: treneris turi orientuotis į Permės ekipos pasirodymą Vieningoje lygoje.

Pastaruosius dvejus metus Permės komandoje dirbęs K. Maksvytis ketina pratęsti sutartį su šiuo Rusijos klubu. Tereikės tik sužinoti, kokia šįkart bus Rusijos klubo pozicija dėl lietuvio darbo rinktinėje.

Kęstutis Kemzūra

Prieš dešimtmetį rinktinei vadovavęs K. Kemzūra 2010-aisiais nustebino pasaulį, su jauna rinktine planetos pirmenybėse iškovodamas bronzos medalius.

Prieš tapdamas Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu, jis treniravo Latvijos nacionalinę komandą, o 2016–2017 m. buvo Austrijos rinktinės vyriausiasis treneris.

Praėjusį sezoną K. Kemzūra treniravo Turkijos čempionate debiutavusį Izmiro „Petkim Spor“ klubą, kuris užėmė 13 vietą.

Ar taps K. Kemzūra antruoju po J. Kazlausko, kuris dukart stojo prie rinktinės vairo?

Rimas Kurtinaitis

2019 m. ieškant pamainos D. Adomaičiui į rinktinės trenerio kėdę negalėjo pretenduoti Maskvos srities „Chimki“ komandą, kuri varžėsi Eurolygoje, treniravęs Rimas Kurtinaitis.

Šįkart situacija kita: įpusėjus 2020–2021 m. sezonui dėl prastų rezultatų 61 metų R. Kurtinaitis buvo priverstas atsisveikinti su „Chimki“, o vasarą šio klubo dėl finansinių skolų nebeliko krepšinio žemėlapyje.

2016 m., kai J. Kazlauskas pasitraukė iš rinktinės, tarp galimų kandidatų mirgėjo ir R. Kurtinaičio pavardė. Vėliau paaiškėjo, kad rinktinės vairą perims D. Adomaitis, o R. Kurtinaitis atskleidė, jog su juo LKF vadovai nebuvo susisiekę.

R. Kurtinaičio galimybės tapti rinktinės strategu vertinamos menkai, mat jis visada sako tai, ką galvoja, be to, ne kartą yra pažėręs kritikos LKF vadovams dėl jų sprendimų.

Donaldas Kairys

Iš Šilutės kilęs Donaldas Kairys žino, ką reiškia dirbti rinktinėje, – 2006–2010 m. jis darbavosi nacionalinės ekipos trenerių štabe.

Save jis yra išbandęs ir kitu amplua: 2019 m. tapo jaunimo (iki 20 metų ) rinktinės treneriu.

Su 44 metų specialistu buvo siejamos didelės viltys 2020-ųjų vasarą, kai jis buvo pristatytas kaip Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris. Tačiau sostinėje jo karjera buvo trumputė: šių metų sausio 16-ąją, kai „Rytas“ neįveikė Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinalio etapo, klubas atsisveikino su šiuo specialistu.

Antanas Sireika

2019-ųjų lapkričio 12 d. rinktinės trenerį rinkęs LKF vykdomasis komitetas turėjo du kandidatus – A. Sabonio pasiūlytą D. Maskoliūną ir Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidento Vydo Gedvilo siūlomą Antaną Sireiką.

65 metų A. Sireika yra vienintelis, kuriam pavyko 2003 m. su rinktine tapti Europos čempionu. Tačiau po to jo rinktinė 2004 m. Atėnų žaidynėse liko be medalio, prizininke ji netapo ir 2005-ųjų žemyno pirmenybėse Serbijoje ir Juodkalnijoje, o savo postą A. Sireika paliko po pasaulio čempionato Japonijoje, kur auklėtiniai užėmė 7 vietą.

Į rinktinės trenerio kėdę 2019-aisiais siūlytas ilgametis „Šiaulių“ krepšinio komandos strategas tąkart sakė neatsisakantis galimybės vėl dirbti su rinktine, nors puikiai žinantis, ko sulauktų, jei rinktinei nepasisektų: „Purvo nebijau, esu pripratęs prie kritikos, nors ji dažnai būna nepelnyta. Tačiau akmens užantyje nesinešioju ir bloga esu linkęs pamiršti.“

2021 07 06 15:01
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt