trečiadienis, liepos 6 d.
Kas grėstų lietuviams, kariaujantiems Rusijos pusėje? (Teisiškai nebaudžiama, bet yra kabliukų)
Greta Burlėgaitė
Scanpix
Rusijos karys

Lietuviai, gavę leidimą, gali vykti į frontą padėti Ukrainai kautis su Rusijos okupantais. Ne vienas taip ir elgiasi. Tačiau tikėtina, kad gali atsirasti ir tokių, kurie išvyktų (ar jau išvyko) padėti ne Ukrainos, o Rusijos pajėgoms. Ar tai nebaudžiama, ar Lietuva visgi turi būdų užkirsti tam kelią?

Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra tikina, kad duomenų, jog tokių asmenų yra, šiuo metu neturi. Visgi, jei tokių Lietuvos piliečių atsirastų, prokuratūra turi minčių, kaip juos galėtų nubausti.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė tikino, kad duomenų apie pradėtus tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus, kuriuose būtų baudžiami lietuviai, kovojantys su Rusijos karinėmis pajėgomis, neturi. Iš to galima spėti, jog lietuvių, kariaujančių agresorės pajėgose, greičiausiai nėra.

Visgi reikia atkreipti dėmesį į tai, jog lietuviai, norintys vykti į frontą, privalo gauti leidimą iš Vidaus reikalų ministerijos. Tokiu atveju Lietuva žino, kiek šalies piliečių kariauja Ukrainoje. Tačiau galimybės sužinoti apie asmenis, kurie išvyko be leidimo, beveik nėra.

Kas grėstų už pagalbą karo fronte Rusijai?

Nors Lietuvos teisinėje sistemoje nėra nustatyta, kaip būtų baudžiamas asmuo, dalyvavęs karo veiksmuose kitoje valstybėje, Generalinė prokuratūra žino, kaip tokius asmenis būtų galima nubausti.

„Baudžiamajame kodekse tokio straipsnio kaip dalyvavimas karo veiksmuose kitoje valstybėje nėra, tačiau, priklausomai nuo kitų aplinkybių, atliktų veiksmų, padarytos žalos, pasekmių, asmens tyčios, Lietuvos pilietis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, – Alfa.lt sakė R. Stundienė.

Generalinė prokuratūra nurodė, pagal kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius būtų baudžiamas lietuvis, kariaujantis kare Rusijos pusėje.

Toks asmuo būtų baudžiamas už agresiją, draudžiamą karo ataką, nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Už šias nusikalstamas veikas pagal Lietuvos teisinę sistemą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu nuo dvejų metų iki gyvos galvos. Įkalinimo laikas priklauso nuo nusikaltimo sunkumo bei kitų aplinkybių.

Pavyzdžiui, tas, kas sukėlė agresiją prieš kitą valstybę ar jai vadovavo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Jei yra sunkinančių aplinkybių, pavyzdžiui, asmuo nužudė mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, nėščią moterį, du ar daugiau žmonių ir t. t., baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Valstybės saugumo departamentas Alfa.lt teigė, kad, jų žiniomis, lietuvių, kariaujančių Ukrainoje agresorės pusėje, nėra.

Vasario 24 d. ankstų rytą Rusijos pajėgos pradėjo karą Ukrainoje. Jau tris mėnesius besitęsiantis karas Ukrainoje pareikalavo itin daug civilių aukų, žūsta tiek kovojantys su Rusijos karinėmis pajėgomis, tiek niekuo dėti civiliai, tarp jų ir vaikai.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 08 11:29
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt