trečiadienis, gruodžio 2 d.
Kas jie – į Seimą išrinkti 48 parlamento naujokai?
Alfa.lt

Lietuvos rinkėjai išrinko 141 Seimo narį. Daugiau nei trečdalis jų – naujokai parlamente, dalis – didžiojoje politikoje. Alfa.lt pasidomėjo 49 naujų tautos išrinktųjų biografijomis.

Daugiausia mandatų rinkimuose – 50 – laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į Seimą deleguos ir daugiausia naujokų. Dalis jų – jau žinomi politikai, tačiau yra ir naujų veidų.

Mindaugas Lingė – 38 metų buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais – vienmandatėje apygardoje įveikė Laisvės partijos kandidatę Morganą Danielę, surinkęs 53 proc. balsų. 

2007 m. baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą socialinio darbo magistro studijas. 13 metų dirbo D. Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus patarėju vidaus politikos klausimais. Konsultavo TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais. 

2019–2020 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

„Nepriklausau visažinių politikų kategorijai, todėl sprendimų ieškosiu argumentuose ir konsultuodamasis su specialistais; nepriklausau daug žadančiųjų kategorijai, todėl rizikuoju nepataikyti į madingos politikos standartą; mėgstu būti komandoje, bet dėl įsitikinimų nesibaiminu atsidurti prieš srovę“, – kandidato anketoje save pristatė M. Lingė.

Jurgita Šiugždinienė (48 m.) Kauno Šilainių apygardoje surinko 55 proc. rinkėjų balsų, įveikusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovę Jurgitą Valalytę.

J. Šiugždinienė – Kauno technologijų universiteto (KTU) socialinių mokslų daktarė, Kauno miesto tarybos narė. Partijos sprendimu išrinkta Kauno miesto konservatorių lydere. J. Šiugždinienė šių metų kovą liko antra Kauno miesto mero rinkimuose, pralaimėjusi Visvaldui Matijošaičiui.

2008–2020 m. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė. 2013–2015 m. šio fakulteto dekanė. 2015–2017 m. KTU prorektorė studijoms. 2017–2018 m. laikinai vadovavo KTU, kai iš rektoriaus pareigų atsistatydino Petras Baršauskas. Universitetui liepą rektoriumi išrinkus Eugenijų Valatką, J. Šiugždinienė grįžo į universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės pareigas. 2018–2020 m. TS-LKD sekretoriato strateginės grupės vadovė. Nuo 2019 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.

Arvydas Pocius (63 m.) – aukšto rango Lietuvos karininkas, buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas (2009–2014 m.). 2014–2019 m. Lietuvos ambasadorius Rumunijoje. Dimisijos generolas leitenantas. Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras.

Vienmandatėje Danės apygardoje surinko 50,3 proc. balsų, įveikęs Liberalų sąjūdžio kandidatą Saulių Budiną.

Nuo 2019 m. TS-LKD narys, o nuo 2020 m. – TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Politikos mokslų magistras (VU TSPMI), strateginio lygmens karininkas (JAV Sausumos pajėgų karo koledžas Karlisle), generalinio štabo karininkas (Bundesvero vadovavimo akademija Hamburge, Vokietija), dėstytojas treneris (Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas).

1991 m. gruodžio 30 d. tapo Lietuvos kariuomenės majoru, 1993 m. – pulkininku leitenantu, 1997 m. – pulkininku. 2004 m. prezidentas Valdas Adamkus suteikė brigados generolo laipsnį. 2009 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė generolo majoro laipsnį, 2011 m. – generolo leitenanto.

Audrius Petrošius – 32 metų Klaipėdos miesto tarybos narys. 2019 m. pabaigoje prisijungė prie TS-LKD. Iki tol buvo Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandos nariu, savivaldos rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“.

Į Seimą išrinktas vienmandatėje Baltijos apygardoje antrajame rinkimų rate, surinkęs 51 proc. balsų.

A. Petrošius Klaipėdos universitete įgijo politikos mokslų bakalaurą, o Vilniaus universitete – teisės magistro laipsnį. Nuo 2009 m. vadovavo įvairioms viešojo transporto sektoriaus įmonėms, rūpinosi keleivių vežimo klausimais, yra vadovavęs UAB „Kautra“ Klaipėdos filialui. 2020 m. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovas.

Andrius Vyšniauskas – 32 metų TS-LKD politinės kampanijos vadovas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys.

Turi politikos mokslų bakalauro (VDU) ir lyginamosios politikos magistro (VU TSPMI) išsilavinimą. 2011–2012 m. dirbo ministro pirmininko patarėju jaunimo politikai ir ryšiams su visuomene. 2012–2018 m. dirbo Seimo opozicijos lyderio komandoje ir patarinėjo jam ekonomikos, socialinės, regionų politiko ir komunikacijos klausimais.

Seimo mandatą A. Vyšniauskas iškovojo antrajame rinkimų ture įveikęs LVŽS atstovą, buvusį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Dainių Gaižauską.

Kandidatuodamas vienmandatėje apygardoje, A. Vyšniauskas akcentavo, kad Marijampolės balsas nacionaliniuose reikaluose negirdimas, o krašto žmonės – prastai atstovaujami. Padėtį jis žada pradėti keisti įvesdamas tvarką Marijampolės ligoninėje, kuri, pasak jo, yra sveikatos apsaugos neveiksnumo mieste ašis. 

Mindaugas Skritulskas (45 m.) – ilgametis Palangos savivaldybės tarybos narys. 2003–2006 m. Palangos m. vicemeras; 2007–2011 m. ir nuo 2015 m. iki dabar yra Palangos m. savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas; nuo 2009 m. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2006 m. UAB „Palangos Agila“ direktorius, UAB „Pajūrio alka“ komercijos direktorius. Nuo 2011 m. iki 2018 m. Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius.

Nuo 2004 iki 2006 m. Europos kurortų sąjungos (ESPA) valdybos narys, Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas. 2015–2019 m. įmonių UAB „Palangos komunalinis ūkis“, UAB „Palangos vandenys“ ir VšĮ „Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Mėguvos apygardoje M. Skritulskas surinko 55,88 proc. balsų ir laimėjo mandatą, įveikęs LVŽS kandidatą. 

M. Skritulsko biografijoje yra keista istorija, kai 2015 m., jam vadovaujant Klaipėdos darbo biržai, bendrovė „Socialiniai sprendimai“ už 700 tūkst. eurų įsigijo metalo laužo. Verslininkai, įdarbinę neįgaliuosius, pareikalavo padengti pusę šios sumos – 376,8 tūkst. eurų. Dar kompensacija priklausė už kiekvieną darbo vietą ir dar 50 proc. atlyginimų padengimas.

M. Skritulskas, įtaręs neskaidrų pirkimą, tuomet bandė teisybės ieškoti ir FNTT, ir pas ministrą Liną Kukuraitį, tačiau nieko nepešė ir iš Darbo biržos vadovų pasitraukė. 

Antanas Čepononis (60 m.) – Radviliškio meras, pedagogas, Lietuvos ir Radviliškio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo pedagogo bakalaurą, vėliau, šiam tapus Lietuvos edukologijos universitetu, – edukologijos magistrą.

A. Čepononis vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje surinko 50,23 proc. balsų, nugalėjęs LVŽS kandidatą.

Pernai kovą tiesioginiuose mero rinkimuose A. Čepononis perrinktas Radviliškio rajono vadovu.

Žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ užsipuolė A. Čepononį, kartu su kitais į Seimą kandidatuojančiais merais, pareiškęs, kad pergalės atveju turės būti pakartotinai surengti mero rinkimai, kurie mokesčių mokėtojams atsieis 400 tūkst. eurų.

„Jeigu jie laimi rinkimus, per šešis mėnesius turi būti surengti nauji mero rinkimai, kurie kainuos mažiausiai 400 000 eurų ir kuriuos kažkodėl turėsime padengti mes visi. Demokratijos kaina, sakysit? Bet jeigu tu prieš metus norėjai tapti meru, žadėjai žmonėms, koks tu būsi geras ir nepakartojamas ir tapai, kodėl dėl tavo naujo įgeidžio keliauti į Seimą turime susimokėti mes?“ – savo paskyroje rašė A. Tapinas.

Pats A. Čepononis nesijaučia išduodantis rinkėjų pasitikėjimą, jis teigia, kad bet kuriuo atveju ši kadencija jam paskutinė vietos savivaldoje, todėl ir apsisprendė dalyvauti parlamento rinkimuose.

Kristijonas Bartoševičius (33 m.) – visuomenininkas, mokytojas, kultūros veikėjas. TS-LKD partijai nepriklausantis būsimas Seimo narys rinkimus laimėjo daugiamandatės sąraše. Plačiai žinomas tapo įkūnijęs „Dviračio žinių“ personažą „Mėslitos“ direktorių Saulių Pošką.

2019–2020 m. K. Bartoševičius buvo Kauno Jono Jablonskio gimnazijos ekonomikos mokytojas. 2018–2020 m. Kauno technologijos universiteto gimnazijos ekonomikos mokytojas. 2015–2020 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos radijo laidos vedėjas. 2012–2020 m. berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius. 2011–2020 m. „Vilniaus džiazo klubo“ vadybininkas.

„Ketverius metus Lietuvoje tvyrojo draudimų, ribojimų ir reguliavimų tvarka. Ketverius metus parlamento „lyderiai“ bandė vis labiau kontroliuoti laisvų Lietuvos piliečių veiksmus. Man toks dabartinės valdžios požiūris į Lietuvos žmones yra nepriimtinas. Savo pavyzdžiu noriu skatinti žmones imtis iniciatyvos, atsakomybės ir lyderystės prisidėti prie tvirtesnės Lietuvos, identifikuojant mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pastarąsias tobulinti, o gerąsias auginant puoselėti“, – savo apsisprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose portalui LRT.lt aiškino K. Bartoševičius.

Jonas Gudauskas (50 m.) – ilgametis Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys. 2007–2009 m. Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojas. 2009–2011 m. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius. 2011–2019 m. Šilalės rajono savivaldybės meras. 

2019–2020 m. TS-LKD vykdomasis sekretorius. Jo iškeltą kandidatūrą partijos taryba patvirtino bendru sutarimu.

„Nuo 1993 m. esu šioje bendruomenėje. Priimu tas pareigas kaip iššūkį ir sau. Ačiū labai už pasitikėjimą“, – partijos tarybai sakė išrinktas naujasis partijos sekretorius J. Gudauskas.

Turi viešojo administravimo specialisto (KTU) ir ekonomisto (Žemės ūkio universitetas) išsilavinimą. 

Matas Maldeikis (40 m.) – politikės Aušros Maldeikienės ir buvusio europarlamentaro ekonomisto Eugenijaus Maldeikio sūnus nusprendė pasukti tėvų pėdomis ir kartu su TS-LKD dalyvavo šių metų Seimo rinkimuose. Buvęs Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (ES), Seimo opozicijos lyderio G. Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas M. Maldeikis pateko į parlamentą – iš paskutinės 141 vietos sąraše rinkėjai jį iškėlė į 21-ąją.

M. Maldeikis įgijo politikos mokslų bakalauro išsilavinimą (Vytauto Didžiojo universitetas), vadybos ir verslo administravimo magistrą (VU Tarptautinio verslo mokykla).

Liuda Pociūnienė (62 m.) – Lietuvos žurnalistė, vertėja, visuomenės veikėja. Mįslingai žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno našlė ilgus metus ieškojo teisybės įvairiose instancijose, siekdama, kad jos vyro žūties byla būtų nuodugniai ištirta. V. Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Breste. Prokuratūra teigia, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Ginčas tarp našlės ir VSD vyksta nuo 2010 m. L. Pociūnienė siekia, kad būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp V. Pociūno žūties ir jo, kaip Lietuvos saugumo pareigūno, tarnybos.

L. Pociūnienė nuo 1988 m. dalyvavo leidžiant „Sąjūdžio žinias“. Iki 1992 m. radijo stoties „Radiocentras“ komentatorė. 1992–1996 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja. 1996–1997 m. televizijos TV3 prodiuserė, laidos „Detektorius“ vedėja (kartu su Rimvydu Valatka). Nuo 1997 m. Lietuvos televizijos „Naujienų“ direktorė. Nuo 1999 m. iki 2019 m. kartu su režisieriumi Petru Savickiu kūrė istorinės publicistikos laidą „Laiko ženklai“.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė. Straipsnių kultūros, istorijos ir aktualijų temomis spaudoje ir portaluose autorė.

Arūnas Valinskas (31 m.) – TV laidų vedėjo sūnus Arūnas Valinskas jaunesnysis neatsispyrė pagundai įsitraukti į politiką ir dalyvavo šių metų Seimo rinkimuose. Tiesa, A. Valinskas jaunesnysis savo politinę karjerą pradėjo kiek anksčiau, jis 2018–2020 m. dirbo konservatoriaus Mykolo Majausko padėjėju Seime, nuo 2019 m. yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Jaunasis politikas Seimo rinkimų ture šoktelėjo iš 39-osios sąrašo vietos į 20-ąją. Pats A. Valinskas viename iš porinkiminių interviu sakė įtariantis, kad ne visi rinkėjų balsai buvo skirti jam.

„Jeigu kai kurie politologai galvoja, kad rinkėjai supainiojo „Laisvę ir teisingumą“ su Laisvės partija, tai, manau, mane irgi su kai kuo supainiojo“, – apie sąsajas su pramogų pasaulio veidu, tėvu A. Valinsku, kalbėjo būsimas Seimo narys.

Biografijoje politikas nurodo, kad yra racionalios, teisės viršenybe, pareiga, žmogaus orumu bei supratingumu grįstos krypties šalininkas, siekiantis atsverti Lietuvoje vis labiau įsigalinčią šališkumo, kraštutinumų ir nesiskaitymo politinę kultūrą.

Valdas Rakutis (63 m. ) – karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius, visuomenės ir skautų veikėjas. 

1996–2017 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorius, docentas, prorektorius. 2015–2020 m. Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas. 2016–2020 m. VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius. 2017–2020 m. Klaipėdos universiteto profesorius. Nuo 2020 m. rugsėjo – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRT) konsultacinės žinovų komisijos narys. 

Jurgita Sėjonienė (39 m.) – gydytoja radiologė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja. Į Seimą taip pat pateko pagal TS-LKD daugiamandadės sąrašą. 2010–2020 m. dirbo „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologe, 2010–2020 m. yra VU ligoninės Santaros klinikų, Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytoja radiologė. 2013–2017 m. UAB „Kardiolita“ gydytoja radiologė. 

Linas Slušnys (52 m.) – vaikų ir paauglių psichiatras.

1999–2005 m. Respublikinės universitetinės ligoninės vaiko raidos centro direktorius. 2005–2007 m. Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovas. 2002–2008 Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas. 2004 m. tarptautinio Baltijos jūros regiono šalių tyrimo „Paauglių požiūris į seksualumą ir seksualinę prievartą“ Lietuvos tyrimo vadovas.

2008–2020 m. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vaikų ir paauglių psichiatras. Keturių knygų bendraautorius ir konsultantas.

Įgijo vadybos ir ekonomikos magistro (ISM), taip pat vaikų ir paauglių psichiatro (VU Medicinos fakultetas) išsilavinimą. 

Dalia Asanavičiūtė (45 m.) – ilgametė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė. Kandidatavo į Seimą pirmąjį kartą suformuotoje Pasaulio lietuvių apygardoje, tačiau antrajame ture nusileido Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei. Į Seimą išrinkta per TS-LKD daugiamandatės apygardos sąrašą, nors partijai nepriklauso.

D. Asanavičiūtė gimė 1975 m. pedagogų šeimoje. 1993 m. baigė dabartinę Vilniaus Žirmūnų gimnaziją. Vilniaus Gedimino technikos universitete  įgijo verslo vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2004 m. dirba vadovaujantį darbą, nuo 2013 m. Jungtinėje Karalystėje. Augina du vaikus.

„Šiuolaikinė Lietuva yra globalus reiškinys, neturintis griežtai apibrėžtų ekonominių ir socialinių rėmų. Esame globali, įvairialypė bendruomenė, išsidėsčiusi visuose apgyvendintuose žemynuose. Mūsų bendruomenė praturtina Lietuvą visame pasaulyje gyvenančiais, bet būtent mūsų šalį garsinančiais nuostabiais mokslininkais, verslininkais, medikais, menininkais ir kitų specialybių žmonėmis, kuriais didžiuojamės. Visgi iki šiol dėmesio pasaulio lietuvių diasporai stokojome, ypač iš centrinės valdžios“, – savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose motyvavo D. Asanavičiūtė. 

Laisvės partija į Seimą atsiveda 10 naujokų. 

Morgana Danielė (32 m.) 

32 metų Morgana Danielė prisistato narkotikų politikos eksperte. Tarp prioritetų ji vardija psichikos sveikatos paslaugų gerinimą, narkotikų politikos reformą, veiksmingą lytinį švietimą, efektyvias socialines paslaugas, sekso paslaugų sureguliavimą ir šalies baudžiamosios sistemos reformą.

Laisvės partijos narė biografijoje pabrėžia turinti nemažai patirties, kurios įgijo dirbdama sveikatos apsaugos paslaugų ir narkotikų politikos klausimais Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionuose, Jungtinėse Tautose būdama Pilietinės visuomenės tarybos narkotikų klausimais atstovė jaunimui. Taip pat M. Danielė yra nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Jauna banga“ įkūrėja. Iki rinkimų darbavosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Metodinio vadovavimo skyriaus vedėja.

Taip pat biografijoje nurodo, kad vienas jos pomėgių – pagalba pažeidžiamiausiems žmonėms ir gyvūnams.

Tomas Vytautas Raskevičius (31 m.) 

Profesionaliu gėjumi prisistatantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Vytautas Raskevičius specializuojasi LGBT žmogaus teisių srityse. Nuo 2018 m. yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vadovas.

Prioritetais jis laiko lyčių lygybę, LGBT teises, nelietuviškų asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose, baudžiamosios atsakomybės už kanapių laikymą panaikinimą, žmogaus teisių ugdymą mokyklose, viešų vietų ir pastatų pritaikymą neįgaliesiems, specialių poreikių vaikų atskyrimo panaikinimą, homoseksualų santuokas Stambulo konvencijos ratifikavimą, lankstesnę vaiko priežiūros išmokų politiką.

„Esu ne tik profesionalus gėjus, bet ir gėjus mėgėjas. LGBT ir žmogaus teisių atstovavimas buvo tapęs mano profesija. Ta frazė natūraliai išsivystė, aš pamačiau, kad žmonės į ją reaguoja, atkreipia dėmesį, pastaruoju metu ji yra plačiai linksniuojama, tai yra tai, kas aš esu. Profesionalumas yra tuo atžvilgiu, kad žmogaus teisės yra ne tik mano aistra, bet ir profesija“, – profesionalaus gėjaus etiketę LRT eteryje yra aiškinęs P. V. Raskevičius.

Vytautas Mitalas (31 m.) 

Ketvirtas sąraše 31 metų Vytautas Mitalas, kaip ir A. Armonaitė, baigė TSPMI politikos mokslų bakalauro ir viešosios politikos analizės magistro studijas. 2015 m. išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Šiuo metu yra sostinės vicemeras. Jis kuruoja švietimą, miesto plėtrą, ūkį, socialinius klausimus, kultūros projektus „Vilnius 700“ bei Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektą.

Prieš tai V. Mitalas dirbo Lietuvos laisvosios rinkos instituto politikos ekspertu, praėjusioje kadencijoje (2015–2019 m.) buvo Vilniaus miesto Tarybos narys ir Kultūros, mokslo ir sporto komiteto pirmininkas.

V. Mitalas taip pat buvo Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininkas, nacionalinės Jaunimo reikalų tarybos narys, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ valdybos narys. Dirbo Liberalų sąjūdžio sekretoriate ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertu.

V. Mitalas prioritetais įvardija švietimą, mokytojų tobulėjimą, mokyklų pertvarką stambinant jas regionuose, pagalbą smulkiajam verslui, bent 3 proc. BVP skyrimą moksliniams tyrimams ir žinių ekonomikos tikslams, kokybišką miestų plėtrą.

Monka Ošmianskienė (41 m.) 

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, Laisvės partijos frakcijos seniūnė, dirba Socialinių reikalų komitete. Specializuojasi žmonių su negalia problemų sprendime. 41 metų M. Ošmianskienė turi programuotojos išsilavinimą, Vilniaus universitete baigė bakalauro ir magistro informatikos studijas.

Prioritetais įvardija žmonių su negalia padėties šalyje gerinimą, atvirų duomenų politikos įgyvendinimą šalies mastu, senjorų gerovės ir užimtumo užtikrinimą, gyvūnų gerovę, pašalpų sistemos transformaciją, palaikymą individualia veikla užsiimantiems asmenims.

Diskusijos apie lygias negalią turinčių žmonių galimybes dalyvauti rinkimuose ir pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis vėl kilo prieš pat rinkimus, kai vežimėliu judanti Laisvės partijos kandidatė į Seimą M. Ošmianskienė negalėjo dalyvauti debatuose. Priežastis – pastatas, kuriame vyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuoti debatai, nebuvo pritaikytas neįgaliesiems. VRK išplatino ne itin korektišką pranešimą, kuriame išreikštas apgailestavimas ir pasiūlyta laidą perfilmuoti.

Pati kandidatė pareiškė, kad VRK turinti ne apgailestauti, kad ji negalėjo patekti į debatus, o prisiimti atsakomybę. Politikė pabrėžė būtinybę spręsti sistemines problemas. „Negalime rinkimų debatuose diskutuoti socialinės atskirties ir žmogaus teisių tema ignoruodami esamą situaciją“, – pabrėžė M. Ošmianskienė.

Evelina Dobrovolska (32 m.) 

Dar viena Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Evelina Dobrovolska 2011–2020 m. dirbo advokato padėjėja advokatės kontoroje.

Biografijoje nurodo, kad nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje, specializuojasi originalios asmenvardžių rašybos, lyties keitimo, neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos bylose.

2019 m. laimėjo Švedijos ambasados Lietuvoje įsteigtą apdovanojimą už reikšmingą indėlį į Žmogaus teisių situacijos gerinimą Lietuvoje.

Teisės specialybę įgijo 2011 m. Mykolo Romerio universitete, tais pačiais metais prisijungė prie Lietuvos advokatūros narių kaip advokato padėjėja.

Prioritetais įvardina žmogaus teisių užtikrinimą Lietuvoje, bendruomenių įgalinimą ir verslo skatinimą, perteklinės teisinės atsakomybės atsisakymą, gamtos apsaugą, tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje išplėtimą

Artūras Žukauskas (63 m.) 

Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius, habilituotas fizikos mokslų daktaras Artūras Žukauskas vyriausias Laisvės partijos pirmojo dešimtuko narys – jam 64 metai.

2002–2012 m. A. Žukauskas buvo Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktorius. 2013–2015 m. puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. 2015–2020 m. Vilniaus universiteto rektorius.

Biografijoje nurodo, kad yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 274 mokslinių straipsnių, 2 knygų, 7 tarptautinių patentų autorius, parengė 11 mokslo daktarų.

Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2002 m.), Lietuvos mokslų akademijos vardine Povilo Brazdžiūno premija (2007m.), IEEE Donaldo G. Finko premija (2007 m.), Nacionaline mokslo pažangos premija (2008 m.), Švedijos Karališkuoju Šiaurinės žvaigždės komandoro ordinu (2015 m.).

„Daug mūsų aukštojo mokslo ir apskritai švietimo problemų slypi mūsų politinėse nuostatose ir reikia jas keisti. Manau, kad galėčiau pasitarnauti švietimo ir mokslo pažangai Lietuvai“, – BNS sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose komentavo rektorius.

A. Žukauskas teigė pasirinkęs Laisvės partiją, nes ši atitinka jo politines pažiūras, akcentuodama „individą – atsakingą, išsilavinusį, kuris gali kurti aukštą vertę Lietuvai“.

Kasparas Adomaitis  (37 m.) – jau antrą kadenciją renkamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Dirba tarptautinėje bendrovėje miestų ekonomikos analitiku. Sostinės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.

Nurodo turintis verslo vadybos ir ekonomikos bakalauro, psichologijos magistro, lyginamosios politikos magistro išsilavinimą. Yra Šaulių sąjungos narys.

2011–2020 m. dirbo miestų statistikos ir ekonomikos analitiku organizacijoje „Euromonitor international“.

Prioritetais laiko lyderystę bioekonomikoje, aplinkosaugos skaitmenizavimą, gamtai draugiškiems produktams palankios mokesčių politikos įgyvendinimą.

„Būtent aplinkosauga ir yra mano svarbiausi prioritetai – užterštų teritorijų išvalymas, geresnis aplinkosaugos ir ekonominių programų koordinavimas tarp energetikos, ūkio ir aplinkos ministerijų, mokestinės sistemos peržiūrėjimas mažinant darbo mokesčius, bet užtikrinant didesnius mokesčius taršiems produktams“, – biografijoje skelbia K. Adomaitis. 

Ieva Pakarklytė (31 m.) Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo Politikos mokslų bakalauro ir Viešosios politikos analizės magistro laipsnius. Buvusi Lietuvos liberalaus jaunimo susivienijimo pirmininkė. Nuo 2015 m. dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komandoje. Yra mero komandos vadovė. 2012-2015 m. dirbo Seimo nario R. Šimašiaus padėjėja.

Domisi lyčių lygybės, miestų konkurencingumo, ekonomikos ir inovacijų sritimis. Yra Laisvės partijos Seimo rinkimų programos koordinatorė.

Tarp prioritetų įvardina lyčių lygybę, sidabrinės ekonomikos stiprinimą, valstybės elektroninių paslaugų prieinamumo skatinimą, dvigubos pilietybės išlaikymo galimybę. 

Marius Matijošaitis (28 m.) politologas, visuomenininkas, vadybininkas, vertėjas, barmenas. Į Seimą: išrinktas vienmandatėje Savanorių apygardoje antrajame rinkimų rate.

2011 m. laimėjo „Euroscola"" konkursą ir atstovavo Lietuvos delegaciją Europos Parlamente, Strasbūre. Buvo strateginio projekto „Lietuva 2030" savanoris.

2012-2014 m. dirbo barmenu - padavėju Thistle Aberdeen oro uosto viešbutyje ir 2014-2017 m. Grosvenor Casino Aberdeen lošimo namuose.

2014 m. tapo asociacijos „Jaunimas, kuriantis Lietuvą" narys. 2016 m. Aberdyno universitete įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

2016-2017 m. dirbo laisvai samdomu sinchroninio vertimo vertėju Škotijos teismuose per Global Connects biurą. Nuo 2017 iki 2020 m. UAB „Vytauto paslaugos"" ėjo logistikos vadybininko pareigas. Nuo 2020 m. UAB Hoptransa ėjo transporto vadybininko pareigas.

2019 m. prisidėjo prie Laisvės partijos iniciatyvos ir tapo steigėju. Buvo išrinktas Kauno miesto skyriaus valdybos nariu.

Silva Lengvinienė (60 m.) – Socialinių mokslų daktarė, Elektrėnų savivaldybės tarybos narė.

1991-2000 buvo Elektrėnų pradinės mokyklos direktorė. 2000-2007 m. Elektrėnų savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja. 2007-2020 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė.

Biografijoje nurodo, kad veiklos sritis – švietimo vadyba. 2016 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Vyresnio amžiaus asmenų mokymasis, siekiant išlikti darbo rinkoje“.

Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, išorinio vertinimo ekspertė, MTP programos konsultantė ir tyrėja, BMT programos konsultantė ir tyrėja.

Įkūrė Elektrėnų pedagogų metodinį centrą Elektrėnų pradinėje mokykloje.

Yra paskelbusi mokslinių straipsnių vyresnio amžiaus asmenų išlikimo darbo rinkoje tematika. Elektrėnų m. sav. Tarybos narė, Ūkio ir Kontrolės komitetų narė,

Laisvės partijos pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacija (LIPRĮA) valdybos narė.

Apdovanota LR švietimo ir mokslo ministro padėka (2006). Įteiktas Metų žmogaus apdovanojimas – Geriausias darbdavys (2014). Pelnė Metų žmogaus apdovanojimą už pavyzdingą darbą tarnyboje (2016).

Lietuvos valstičių ir žaliųjų sąjungos gretos pasipildė 7 naujokais Seime 

Linas Kukuraitis (42 m.) – Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2016-2020 kadencijoje. 2005–2016 m. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius.

Biografijoje nurodo, kad turi 10 metų jaunimo veiklos patirtį, iš jų 6 metai tarptautinės jaunimo veiklos; yra sukaupęs 26 metų bendruomenės veiklos patirtį Vilniaus Pal.J.Matulaičio parapijoje. Nurodo, kad yra praktikuojantis katalikas.

Kadencijos metu ne kartą pateko nemalonėn dėl abejotinų savireklamos apraiškų. 2018 m. L. Kukuraičio valdomos ministerijos spaudos tarnyba išplatino nuotrauką kurioje ministras nusifotografavęs ant tėvų nužudyto Matuko kapo. 4 metų Matuko nužudymo istorija sukrėtė visą šalį, tad „ministro žodis“ platinamas su nuotrauka ant žuvusio vaiko kapo per jo mirties metines, sukėlė visuomenės pasipiktinimą. SADM išplatintame „Ministro žodyje“ L. Kukuraitis kalbėjo apie Matuko, kurį, kaip įtariama, nužudė jo mama ir jos sugyventinis, tragediją. Kilus skandalui, L. Kukuraitis puolė atsiprašinėti, o jo patarėja viešiesiems ryšiams Gabija Vitkevičiūtė pasitraukė iš pareigų.

Etikos sargams užkliuvo ir SADM resursais parengtas ir interviu su L. Kukuraičio motina. Tokį sprendimą VTEK priėmė išnagrinėję žurnalistės Eglės Samoškaitės kreipimąsi. Jame teigta, jog ministrui pavaldi politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja parengė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių skyrius žiniasklaidai išplatino interviu su ministro mama ir sutuoktine. Kiek vėliau E. Samoškaitė pati ėmė dirbti ministro patarėja viešiesiems ryšiams. 

Algirdas Stončaitis (58 m.) – ilgametis Sauliaus Skvernelio bendražygis, 2018 metais poste pakeitė buvusią vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę. Prieš užimdamas šias pareigas A. Stončaitis vadovavo VRM kanceliarijai. Šį postą jis užėmė 2015 metų sausį – netrukus po to, kai vidaus reikalų ministru tapo S. Skvernelis. Dar anksčiau A. Stončaitis dirbo policijos generalinio komisaro S. Skvernelio pavaduotoju.

Karjerą A. Stončaitis pradėjo 1983 metų gegužę – tuo metu jis dirbo Plungės rajono vidaus reikalų skyriuje milicininku. Po ketverių metų baigė sovietų VRM Minsko aukštąją mokyklą. Iš karto po to, 1987-1990 metais, jis dirbo tuometinėje sovietinės Lietuvos kriminalinėje milicijoje, o 1990-1992 metais – Kriminalinės policijos valdyboje.

Kurį laiką padirbėjęs Pasienio policijos departamente Vidaus tyrimų inspekcijos viršininku, 1995-aisiais jis perėjo į Kelių policijos rinktinę, o 1997 metais buvo paskirtas Pasienio policijos departamento vyriausiojo pasienio policijos komisaro pavaduotoju – Štabo viršininku.

2001-ųjų vasarį policijos generaliniu komisaru tapęs Vytautas Grigaravičius vos po kelių mėnesių pasikvietė A. Stončaitį patarėju. 2008 metais, buvo paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Tuo pačiu metu generalinio komisaro pavaduotoju tapo ir S. Skvernelis, prieš tai vadovavęs Policijos eismo priežiūros tarnybai.

Giedrius Surplys (38) – premjero patarėjas, buvęs VRM viceministras. Jis tapo pirmuoju pirmuoju žemės ūkio ministru po nepriklausomybės atkūrimo, iki šio posto niekaip nedalyvavęs žemės ūkio reikaluose. G. Surplys prie Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos prisijungė 2015 metais, tačiau jam ši partija nebuvo pirmoji. Jis anksčiau buvo Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijos narys.

Iki 2017 metų pradžios, kai tapo vidaus reikalų viceministru, naujai išrinktas Seimo narys yra dirbęs prezidentės D. Grybauskaitės kalbų rašytoju, užsienio reikalų ministro V. Ušacko patarėju, Lietuvos karo akademijos dėstytoju.

Vidaus reikalų ministerijoje G. Surplys buvo atsakingas už regionų plėtrą, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą, asmens dokumentų išrašymą ir migraciją. Jis su „valstiečiais“ kandidatavo į Seimą 2016 metų rinkimuose, 11 metų dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu viešoje įstaigoje Jungtinis techninis sekretoriatas.

Formuojant naują Seimo daugumą ir Vyriausybę, LVŽS perdavė atsakomybę už Žemės ūkio ministeriją kitai partijai, G. Surplys neteko posto ir netrukus perėjo dirbti į S. Skvernelio komandoje vietoje iš jos pasitraukusio Skirmanto Malinausko.

G. Surplys turi kelis aukštuosius išsilavinimus: Vilniaus universitete įgijo Politikos mokslų bakalauro laipsnį, ten pat – Europos studijų magistro, diplomatijos magistras (Birmingemo universitetas, Jungtinė Karalystė).

Lukas Savickas (30 m.) – buvęs ß. Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais, vėliau –Vyriausybės pirmasis vicekancleris. Šias pareigas jis užėmė po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda atmetė jo kandidatūrą į Ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Šiuo metu turi specialiojo liudytojo statusą FNTT atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo.

L. Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Po studijų į Lietuvą grįžęs L. Savickas dirbo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu. L. Savickas yra vienas iš „Kurk LT alumni tinklo“ steigėjų, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ ir kitų visuomeninių iniciatyvų narys.

2019 m. jis su valstiečių sąrašu buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau šiai partijai nepriklauso.

Laima Nagienė (63 m.) buvusi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė. 3020 liepą atleista iš pareigų spaltu balsavimų, pareiškus politinį nepasitikėjimą – politikams kilo įtarimų dėl galimo išlaidavimo suvaldant ekstremalią situaciją dėl koronaviruso pandemijos.

Į Seimą L. Nagienė Išrinkta vienmandatėje Mažeikių apygardoje antrajame rinkimų rate, tačiau LVŽS partijai nepriklauso.

1978 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, matematikos mokytoja, 2005 m. baigė viešąjį administravimą Kauno technologijos universitete. 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė. Mažeikių raj. Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininkė. 

Ligita Girskienė (40) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ pirmininkė, Jaunimo klubo „Ekipa“ steigėja.

1998-2002 m. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete baigė Lietuvių kalbos ir režisūros bakalauro studijas.

2003-2004 m. gyveno ir mokėsi Linšiopinge, Švedijoje. 2004-2006 m. Klaipėdos universitete baigė Švietimo įstaigų vadybos magistro studijas. 2014-2015 m. Mykolo Romerio universitete baigė teisės studijas.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos skiriamos Česlovo Kudabos premijos laureatė. 

Deividas Labanavičius (36 m.) 2019-2020 m. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas. 2017-2019 m. Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Juozo Rimkaus padėjėjas-sekretorius.

Prieš pasukdamas į politiką, 8 metus dirbo vieno Panevėžyje veikiančio banko Klientų aptarnavimo padalinyje.

Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ savanoris, LVŽS Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas.

D. Labanavičius KTU baigė verslo administravimo bakalauro ir vadybos magistro studijas. 

Lietuvos socialdemokratų partija šiuose rinkimuose pasirodė bene prasčiausiai per visą nepriklausomybės istoriją. Į Seimą su LSDP išrinkti 6 naujokai. 

Linas Jonauskas (41 m.) – Lietuvos aplinkosaugininkas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos garbės pirmininkas, buvęs Aplinkos viceministras. LSDP atsakingasis sekretorius.

1998–2000 m. mokytojavo Mažeikiuose. 2000–2004 m. dirbo LR Seimo nario padėjėju-sekretoriumi. 2007 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigė socialinę pedagogiką. 2007 m. paskirtas LR ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėju. Vėliau dirbo LR Seime, 2012 gruodžio mėn. paskirtas į Aplinkos ministerijos viceministro pareigas. 2018 metais L. Jonauskas tapo BTV televizijos realybės dokumentikos laidos „Visi už vieną“ vedėju.

Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, L. Jonauskas ėmė reikalauti iš stiprinti šalies aplinkosaugininkų darbą, ir iš esmės reformuoti „sisteminės korupcijos apraizgytą, pastaruosius tris metus žlugdytą aplinkosaugos sistemą“. 

Vilija Targamadzė  – lietuvių edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė. 2002–2020 m. VU Filosofijos fakulteto profesorė, 2014–2020 m. LRT tarybos narė.

1981–1990 dėstė Vilniaus lengvosios pramonės technikume, 1990–2000 ir nuo 2006 dėsto Lietuvos edukologijos universitete, 1992–2000 – ir Kauno technologijos universitete, buvo Administravimo fakulteto prodekanė, 2000–2002 – dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 2002–2006 – Klaipėdos universitete taip pat buvo plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorė, nuo 2002 dėsto Vilniaus universitete; profesorė.

Biografijoje nurodo, kad yra per 100 mokslinių straipsnių ir 5 monografijų (2 su bendraautoriais) autorė, jungtinės edukologijos doktorantūros komiteto narė.

Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: švietimo vadyba, socialinė atskirtis, didaktika, socialinis darbas, švietimo organizacijų elgsena.

Taip pat yra Lietuvos ir užsienio mokslinių žurnalų redkolegijų narė, 2013–2018 m. buvo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, 2017 m. Švietimo ateities forumo prezidentė.

Eugenijus Sabutis (45 m.) 1998 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, filosofijos bakalauras. 1998- 2001 m. – Vytauto Didžiojo universitetą, teisės magistras.

2001-2007 m. dirbo AB „Achema" personalo vadybininku, 2007-2011 m. – UAB „Projektų centras"

Personalo ir administravimo skyriaus viršininku, 2011-2015 m. kovo mėn. – VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriumi.

Nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. – Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. – Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas. Nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. – Jonavos rajono savivaldybės meras. Nuo 2019 m. balandžio mėn. – Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas.

Vidmantas Kanopa (64 m.) Rokiškio rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. Žemės ūkio inžinierius mechanikas. 1985 m. Lietuvos žemės ūkio elektrifikacijos mechanizacijos tyrimo instituto neakivaizdinėje aspirantūroje apgynė disertaciją, suteiktas technikos mokslų daktaro vardas. 2001–2003 m. studijavo Tarptautinėje aukštojoje vadybos mokykloje, vadybos magistras.

2001-2003 m. AB „Anykščių vynas“ generalinis direktorius. 2011-2013 m. Rokiškio rajono savivaldybės meras, postą paliko dėl viceministro pareigų Žemės ūkio ministerijoje, tačiau ir jose neužsibuvo: vos po kelių mėnesių dėl šeiminių aplinkybių postą paliko ir grįžo į Rokiškį.

2009-2011 m. ir 2012-2019 m. UAB „Daivida“ (ši firma valdo „Rokiškio mėsinės“ prekės ženklą) generalinis direktorius. 2019-2020 m. UAB „Daivida“ valdybos pirmininkas. 2019-2020 m. UAB „Rokiškio mėsinė“ direktorius.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys ir Panevėžio Rotary klubo narys.

Kęstutis Vilkauskas (51 m.) Trakų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Savivaldybės tarybos narys. Rinkimuose į Seimą jis įveikė dabartinė Trakų rajono merę Editą Rudelienę.

1993 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, rusų kalbos ir literatūros, psichologijos mokytojas, 2003 m. baigė Lietuvos teisės universitetą, Valstybinio valdymo ir teisės fakultetą, teisės mokslų magistras.

Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų seniūnijos seniūno pavaduotojas, nuo 2002 m. seniūnas, 2009 m. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas. 2016 m. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.

Kurį laiką buvo Žaliųjų judėjimo dalyviu, nuo 1996 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos Trakų rajono skyriaus narys, nuo 2009 m. skyriaus pirmininkas.

2007 m. ir 2011 m. (mandato atsisakė) Trakų rajono savivaldybės tarybos narys.

Tomas Bičiūnas (42 m.) Į Seimą socialdemokratas pateko laimėdamas Kėdainių vienmandatėje apygardoje. Čia su juo varžėsi Seimo narys Darius Kaminskas. Už T. Bičiūną balsavo – 55,20%, už D. Kaminską – 41,84%

42 metų T. Bičiūnas 2019–2020 m. dirbo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu, buvo Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas.

2011-2020 m. Kėdainių šviesiosios gimnazijos geografijos mokytojas. 2000-2020 m. Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos geografijos mokytojas. 2019-2020 m. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys. 2017-2020 m. Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos Kėdainių skyriaus pirmininkas.

Viešojo administravimo magistras (MRU), geografijos mokytojas (Vilniaus pedagoginis universitetas) 

Darbo partija šiemet nustebino laimėtų mandatų skaičiumi. Į Seimą partija deleguos 5 neujokus, tarp kurių – buvęs Europarlamentaras Antanas Guoga ir juodosios buhalterijos byloje minėta Ieva Kačinskaitė–Urbonienė. 

Antanas Guoga (46 m.) verslininkas, profesionalus pokerio žaidėjas, buvęs Europos parlamento narys, buvęs Liberalų sąjūdžio narys (2013–2016 m.) ir trumpalaikis lyderis.

Į Europos Parlamentą buvo išrinktas su Lietuvos liberalų sąjūdžio vėliava, tačiau po poros metų nuo liberalų atsižadėjo. Po liberalų skandalo paskelbė esą parduodąs savo lošimų verslą, tačiau sandorio detalių neatskleidė. Baigęs karjerą Europos Parlamente, svarstė kraustytis į Melburną.

A. Guoga pastaruoju metu nėrė į kriptovaliutų verslą, buvo vienas kriptovaliutų banko „Bankera“ steigėjų, investavo į banku siekiančią tapti kredito uniją „Rato“. 2018 m. buvo prakalbęs apie politinės karjeros pabaigą, tačiau su Naglio Puteikio Centro partija nesėkmingai bandė vėl patekti į Europos Parlamentą. 2019 m. pasitraukė iš Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo prezidento posto, kurį užėmė nuo 2017 m. .2018 m. Vilniuje įkūrė tarptautinį blokų grandinės technologijų centrą „Blockchain Centre Vilnius“.

Pokerio pasaulyje žinomas Tony G pravarde A. Guoga užima pirmą vietą tarp lietuvių pagal bendrą laimėjimų sumą – 6,36 mln. JAV dolerių. 2019 m. Čekijoje laimėjo turnyrą ir 237 250 eurų prizą. 2020 m. Seimo rinkimuose A. Guoga kandidatavo su Darbo partija.

Vigilijus Jukna (51 m.) zooinžinierius, biomedicinos mokslų daktaras. 1996 metais suteiktas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis, 1998 metais docento vardas, o 2007 metais, atlikus habilitacijos procedūrą, buvo suteiktas profesoriaus vardas.

2010–2012 m. LSMU profesorius. 2012–2014 m. žemės ūkio ministras. Atsistatydino dėl asmeninių priežasčių iškart po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite, kurio metu išgirdo kritikos. Prezidentė pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija yra viena iš tų ministerijų, dėl kurių veiklos skaidrumo ir politizavimo kyla daugiausia problemų. Viešojoje erdvėje reiškiamos abejonės dėl galimai neskaidriai skirstomos ES paramos ir žvejybos plotų, nesąžiningų konkursų į ministerijai pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovų postus, su politikais susijusių įmonių protegavimo.

2014–2020 m. V. Jukna buvo VDU profesorius. 2016–2020 m. VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas.

Šiuo metu yra Darbo Partijos pirmininko pavaduotojas.

Biografijoje nurodo, kad yra kelių monografijų ir penkių mokomųjų knygų bendraautorius, paskelbęs virš 170 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Yra Žemės ūkio ministrų klubo įkūrėjas, Lietuvos zootechnikų sąjungos tarybos narys. Vadovauja moksliniam centrui Aleksandro Stulginskio Universitete. 

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (30 m.)  – Vilniaus miesto tarybos narė. buvusi Seimo Pirmininko patarėja, Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio pavaduotoja, partijos atsakingoji sekretorė.

Su Darbo partija ir Viktoru Uspaskichu ją sieja ne tik gražus ilgametis ryšys, bet ir juodosios buhalterijos byla. 2014 m. balandžio pabaigoje I. Kačinskaitė-Urbonienė Darbo partijai paaukojo 40 tūkst. Litų, (11,42 tūkst. Eurų) o gegužę – 4 tūkst. Litų (1,14 tūkst. Eurų) pervedė į buvusio kandidato į prezidentus Artūro Paulausko rinkimų sąskaitą. Kilus įtarimams apie galimai neskaidrią pinigų kilmę,jaunoji politikė teisinosi, kad tai – asmeninės jos lėšos, kurias šeima nusprendė paaukoti rinkimų kampanijai. Darbo partijos byla truko daugiau nei dešimtmetį ir realių laisvės atėmimo bausmių neatnešė nei vienam jos figūrantui.

Nuo 2013 m. iki 2015 m. rudens Ieva Kačinskaitė-Urbonienė dirbo Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriato patarėja vidaus politikai. 2011-2015 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. 2017–2019 m. buvo vaiko priežiūros atostogose. 2019–2020 MB „Uostas“ vadovė.

Kelis naujokus į Seimą deleguos ir Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis. 

Vaida Giraitytė (37 m.) 2013–2015 m. socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja. 2015–2020 m. Marijampolės socialinės pagalbos centro direktoriaus pavaduotoja. 2004 m. baigė Marijampolės kolegiją, vadybininkė, 2008 m. – vadybą Vilniaus universitete. Darbo partijos Marijampolės skyriaus narė, Jaunimo organizacijos „Darbas“ Marijampolės skyriaus pirmininkė.

Andrius Bagdonas (46 m.) Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas, Valdybos narys, Neringos skyriaus pirmininkas. 2

013 metais Klaipėdos universitete, įgijo rekreacijos ir turizmo bakalauro laipsnį. 2015 metais – magistrą.

Nuo 2009 m. išrinktas į Neringos savivaldybės tarybą, 2011 m. išrinktas antrai kadencijai, buvo švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komitetų nariu. Neringos savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nariu. 

2012 m. išrinktas Liberalų sąjūdžio Neringos skyriaus pirmininku. 2013 m. tapo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Klaipėdos regiono koordinacinės tarybos pirmininku. Nuo 2014 iki 2016 dirbo Europos Parlamento nario A. Guogos padėjėjų Lietuvoje.

2015 metais išrinktas Neringos savivaldybės tarybos nariu trečiai kadencijai, perrinktas 2019 m.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos valdybos narys, Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotojas. 

Raimundas Lopata (55) – istorikas, politologas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius.

1988–1999 dirbo Lietuvos istorijos institute 1992–94 dėstė Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1994 dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 1995–1998 instituto direktoriaus pavaduotojas, 1998–2009 direktorius; profesorius (2002).

Dirbo Baltijos agroverslo institute. 2015–2016 Lietuvos ministro pirmininko A. Butkevičiaus sekretoriato vyriausiasis konsultantas.

Tiria tarptautinius santykius ir jų teoriją, Europos politinę raidą nuo 1945, Lietuvos ir Rusijos santykius.

Jo nuomone, reikia leisti žmonėms turėti daugiau laisvės ir atsakomybės tvarkyti savo pačių gyvenimą, mažiau laukti dovanų iš valdžios, kuri visada blogai dalins visų mūsų uždirbtus pinigus. Leisti žmonėms tvarkytis patiems yra svarbiausia Respublikos idėja.

Apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi (2003) ir Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Karininko kryžiumi (2001).

Romualdas Vaitkus (54 m.) fotografas. Tauragės visuomenininkas ir kultūros veikėjas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Spaudos fotografų klubo narys.

2015-2020 m. dirbo Tauragės krašto muziejaus direktoriumi. 2010-2015 m. Tauragės krašto muziejaus gamtos-hidrografijos skyriaus vedėjas. 1998-2010 m. Tauragės kultūros centro fotografijos galerijos vedėjas. Yra surengęs 32 personalines fotoparodas, išleidęs kelis fotoalbumus.

R. Vaitkus gimė 1966-ųjų balandžio 22 dieną Tauragės rajone, Jucaičių kaime. Baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą. Nuo 1999 metų R. Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005 metais jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. 2007 metais už pasiekimus fotografijos srityje buvo apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. 2012 m. už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkui įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis taip pat yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas. 

Beata Petkevič (39 m.) 2015–2019 m. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. 2019–2020 m. Šalčininkų rajono savivaldybės mero Zdzislavo Palevičiaus pavaduotoja. Biografijoje nurodo, kad yra Šalčininkų rajono Lietuvos lenkų sąjungos skyriaus pirmininko pavaduotoja. 2007 - 2015 m. Šalčininkų rajono savivaldybės mero patarėja. 2006 - 2007 m. dirbo Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos. mokytoja. 2005 m. baigė Varšuvos universitetą ir įgijo Istorijos magistro laipsnį. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė B. Petkevič mandatą laimėjo pirmame ture surinkusi 68,54 proc ir taip tapo nebepavejama kitiems konkurentams, iš kurių arčiausiai buvo Darbo partijos atstovė Alicija Ščerbaitė, už kurią balsavo 15,13 proc. rinkėjų. 

Domas Griškevičius (33 m.) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas Domas Griškevičius. Anksčiau politikas priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai.

2017 m. liepą Šiaulių LSDP skyrių paliko apie 70 narių, sukūrė naują politinį darinį – visuomeninį judėjimą, kurio lyderiu tapo vicemeras D. Griškevičius.

2016 m. pabaigoje Šiauliuose kilus politinei krizei ir keičiantis valdančiajai daugumai, D. Griškevičius buvo atleistas iš vicemero pareigų, tačiau 2017 m. pradžioje teismui patvirtinus šalių taikos sutartį.

2020 10 27 09:24
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt