antradienis, liepos 5 d.
Kas nutiktų Lietuvai, jei ištirptų visi ledynai? Netektume ketvirčio teritorijos, miestuose karaliautų žuvys, o Kaunas taptų uostu
Alfa.lt

Statistikos departamento analitikai pateikė scenarijus, kaip atrodytų Lietuva, Europa ir visas pasaulis, jei ištirptų visi ledynai ir jūros lygis pakiltų 70 metrų. Jūros lygiui pasiekus 100 metrų, Vilnius ryškiai pakeistų savo peizažą.

Mokslininkų atlikti skaičiavimai rodo, kad nuo 1901 iki 2018 m. jūros lygis pakilo tarp 15 ir 25 centimetrų. Lietuvos statistikos departamento analitikai teigia, kad 70 metrų jūros lygio pakilimas arba visiškas ledynų ištirpimas gali būti pasiektas po 10 tūkst. metų, o 100 metrų jūros lygio pakilimą, tikėtina, pasieksime milijonų ir dešimčių milijonų metų laiko masteliu.

Tačiau jūros lygis gali pakilti ir greičiau, jei po vandenynu išsiveržtų labai daug lavos ir ji išstumtų vandenį, savaime pakeldama jūros lygį. Tikėtina, kad taip atsitiktų Pietų Afrikos zonoje.

Kas atsitiktų su Lietuva, jei jūros lygis pakiltų 70 m?

Statistikos departamento analitikai tikina, kad, jeigu ištirptų visi ledynai ir jūros lygis pakiltų 70 metrų, Lietuva netektų ketvirtadalio dabartinės teritorijos. Nebeliktų tokių miestų kaip Neringa, Klaipėda, Palanga.

Visiškai apsemti būtų Biržai, Pasvalys, Panevėžys, Kėdainiai ir jų rajonai.

Be to, susiformuotų ketvirtadalio dabartinės Lietuvos teritorijos dydžio „Šiaulių sala“.

Kaunas taptų svarbiausiu jūriniu uostu. Prie jo prisijungtų Marijampolė ir Mažeikiai, kurie taip pat taptų jūriniais uostais.

34 proc. dabartinėse teritorijose dabar gyvenančių Lietuvos gyventojų būtų apsemti, o jei pakiltų 100 m – 52 proc.

Tačiau didelių nemalonumų nepajaustume, jei jūros lygis pakiltų 2–5 m. Anot analitikų, susiaurėtų Palangos pliažas.

Sostinė – išliktų, bet kaip ji atrodytų?

Jeigu jūros lygis pakiltų 100 metrų, Vilniuje labiausiai nukentėtų miesto centras, senamiestis, Žvėrynas, susitrauktų Lazdynai ir Vilkpėdė. Gedimino kalnas taptų sala.

Paskęstų Vyriausybė, prezidentūra, Seimas, Katedra. Statistikos departamentas liktų sausas. Registrų centro neužlieja, bet Konstitucinio Teismo rūmuose formuojasi baseinas.

Finansų, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos turėtų kraustytis iš savo esamų patalpų. Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos bankas.

Kas atsitiktų su Europa?

Jeigu jūros lygis pakiltų 70 m, Danijos ir Olandijos tiesiog neliktų, jos prarastų 100 proc. savo teritorijos.

Pasak mokslininkų, iš Baltijos šalių labiausiai nukentėtų Estija, kuri prarastų 80 proc. teritorijos, taip pat ir sostinę. Latvija netektų apie 50 proc. teritorijos, Rygos taip pat neliktų. Šiuo atveju Lietuva taptų didžiausios teritorijos Baltijos valstybe.

Europos valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, netenka savo sostinių.

Vokietija netenka trečdalio teritorijos, dingsta Berlynas, o Belgija netenka pusės savo teritorijos, įskaitant sostinę.

Lenkija netenka penktadalio teritorijos, Varšuva tampa uostu. Italija praranda aštuntadalį teritorijos, skęsta Roma.

Ukrainoje Krymas tampa sala, atsisveikinama su Chersonu.

Taip pat nelieka ir Kaliningrado, o pati Rusija skyla į dvi dalis, dingsta ir Sankt Peterburgas.

JAV pasaulinių pokyčių tyrimų programa prognozuoja, kad jūros lygis palei JAV pakrantę per ateinančius 30 metų vidutiniškai pakils 25–30 centimetrų, o tai yra tiek pat, kiek jūros lygis pakilo per pastaruosius 100 metų.

2022 06 09 13:05
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt