antradienis, rugpjūčio 9 d.
Kas yra didžiausi komunizmo šalininkai Lietuvoje?
Goda Košinskytė
BNS
Sovietinių karių skulptūra

Nostalgiją Sovietų Sąjungai ir komunistinei šalies santvarkai dažnai jaučia ne tik šiuo laikotarpiu gyvenę asmenys, bet ir visuomenės veikėjai ar politikai, kurie dalyvauja rinkimuose. Politologai įvardijo, kas šiuo metu Lietuvoje yra arčiausiai komunistinių pažiūrų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas dr. Liutauras Gudžinskas tvirtina, jog norint kalbėti apie Lietuvos kraštutinę kairiąją pirmiausia reikėtų apsibrėžti, kas ji tokia.

„Jeigu kraštutinę kairiąją įvardysime kaip politinę, partinę jėgą, tuomet galime galvoti apie buvusį Algirdo Paleckio „Frontą“. Jei kairiąją traktuojame kaip prorusiškumą, komunistinės praeities nostalgiją, bičiulystę su A. Lukašenkos režimu, tai turime tokių veikėjų, organizacijų, pavyzdžiui, A. Paleckio bendražygiai, kurie važiuoja į Baltarusiją su A. Lukašenka bendrauti ir išreikšti paramos.

A. Paleckio kairumas yra labiau atliepiantis lietuvišką pokomunistinę specifiką, bet Lietuva nėra tik pokomunistinė šalis, ji yra ir ES narė, ir kuo toliau, tuo labiau vakarėjanti, todėl tam tikros bendros tendencijos, kurios būdingos euroatlantinei erdvei, pasireiškia ir Lietuvoje“, – pasakojo L. Gudžinskas.

Jie labai marginalūs, mažai žinomi ir neturintys sekėjų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet vardo profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat įsitikinęs, kad komunizmo sekėjų Lietuvoje yra nedaug: „Jie labai marginalūs, mažai žinomi ir neturintys sekėjų.“

Kaip vieną labiausiai prijaučiančių komunizmui politologas įvardijo A. Paleckį, „kuris flirtavo su komunistinėmis idėjomis, europinio komunizmo idėjomis ir, aišku, turėjo politinių sąsajų su Rusija“.

„Kažkada jo partija „Frontas“ rinkimuose surinko apie 3,5 proc. balsų, tai tos kraštutinės jėgos populiarumo neturi. Vėliau „Socialistinis liaudies frontas“ ir nesurinko 5 proc. rinkimuose, tai jie tokie labai marginalūs ir politiniame lauke jokios reikšmės neturi, ir potencialo neturi“, – Alfa.lt paaiškino M. Jurkynas.

Atsiranda ir jaunimo organizacijų?

Politologas L. Gudžinskas pridūrė, kad kraštutinę kairę galima apibrėžti ir per dabartinės sistemos (liberalios demokratijos) atmetimą.

Politologas pastebi, kad internetiniuose forumuose atsiranda vis daugiau jaunimo, kuris diskutuoja, ar vėlyvasis kapitalizmas nėra nužmoginantis, „atmeta demokratinę sistemą Lietuvoje ir svarsto apie galimas vienokias ar kitokias alternatyvas, kritikuoja JAV imperializmą“.

„Tarp jų radikaliausi yra vadinamieji tankiai, kuriems yra artimos komunistinės idėjos, jie svarsto alternatyvas dabartinei sistemai, tai daugiausia jaunuoliai, bet jie visiškai nesusiję su A. Paleckio kompanija. Tai yra daugiau intelektualinė srovė nei kažkokia politinė partija“, – Alfa.lt sakė jis.

Kaip atpažinti?

Paklausus, kokiais bruožais išsiskiria Lietuvos kraštutinės kairės veikėjai, VDU profesorius M. Jurkynas atsakė, kad „ryškiai išskiriančių bruožų yra mažai, todėl asmenimis reikia domėtis specialiai“.

„Pagrindinis ženklas – marksizmo teorijos išpažinimas, darbininkų klasės iškėlimas, visuotinė nuosavybė, kaip buvo Sovietų Sąjungos laikais, tik atėmus totalitarinį elementą“, – tvirtino politologas.

Panašios nuomonės laikosi ir VU TSPMI docentas ir sako, kad vienas iš tokių veikėjų atpažinimo bruožų – radikali dabartinės sistemos, paremtos politiniu ir ekonominiu Vakarų dominavimu, kritika.

„Tradiciniu marksistiniu aiškinimu yra grindžiama, kas yra blogai šiame pasaulyje, dabartinės tarptautinės krizės aiškinamos per vakarietišką imperializmą, nacionalizmą, stambaus kapitalo viešpatavimą. Kai kurie jų, pvz., A. Paleckis, reiškia palaikymą V. Putino režimui, tačiau dauguma jaunesnės kartos kraštutinių kairiųjų jį vertina taip pat kritiškai, ypač dabartinio karo Ukrainoje kontekste. Visgi jie pirmiausia laiko Ameriką ir apskritai Vakarus kaip labiausiai atsakingus už opiausias šiuolaikinio pasaulio problemas “, – paaiškino L. Gudžinskas.

2022 08 02 10:11
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt