sekmadienis, sausio 24 d.
Konstitucijos ekspertai: nepaprastosios padėties įvedimui pagrindo nėra
Alfa.lt

Konstitucinės teisės žinovai įsitikinę, kad nepaprastosios padėties įvedimas pandemijos kontekste yra nereikalingas ir būtų netinkamas sprendimas šiai problemai. Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius, teigia, kad visuomenė turi būti apsaugota nuo viruso plitimo, bet tam nepaprastosios padėties įvedimas niekaip nepadės.

„Nereikia skubėti, nes įvedus nepaprastąją padėtį yra ribojama daugybė žmogaus teisių. Tad ar yra dabar tokia situacija, kad to reiktų? Ne, nėra, tiesiog reikia raginti visuomenę, kad ji tvarkingai, sąžiningai paklustų įvestiems reikalavimams, ir tiek“, – Alfa.lt sakė V. Sinkevičius.

Nepaprastosios padėties įvedimui pagrindo nėra

Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė šalies konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V. Sinkevičius tikina, kad tokios grėsmės šiuo metu nėra.

„Pagal konstitucinę santvarką turi funkcionuoti tos valdžios institucijos, kurios yra numatytos Konstitucijoje: Seimas, Vyriausybė, Teismas, prezidentas. Tarkim, atsiranda koks nacionalinio gelbėjimo komitetas, kuris neteisėtai nori perimti valdžią ar panašiai, na, tai būtų grėsmė konstitucinei santvarkai ir, be abejo, tada galima įvesti nepaprastąją padėtį.

Antrasis pagrindas – kai kyla pavojus visuomenės rimčiai, na, tai galima interpretuoti labai plačiai arba truputį siauriau, aš linkęs interpretuoti siauriau ir žiūrėti į kiekvieną konkretų atvejį. Jei žmogus turi izoliuotis ir nesiizoliuoja arba jei jis serga sunkia užkrečiamąja liga ir nepaklūsta, bėga iš ligoninės ar panašiai, tai tikrai nėra grėsmė visuomenės rimčiai“, – teigė profesorius.

Didžioji visuomenės dalis paklūsta karantino reikalavimams

Teisininkas tikina, kad nepaprastosios padėties įvedimas pandemijos kontekste būtų sprendimas, jei visuomenė nepaklustų įvestiems reikalavimams, jei kiltų riaušės ar būtų sutrikdytas viešasis gyvenimas: daužomi langai, padeginėjamos mašinos, protestuojama ar puolama policija, kuri nori įvesti tvarką.

„Tada jau būtų galima kalbėti apie pavojų visuomenės rimčiai, bet dabar, kiek aš suprantu, didžioji visuomenės dalis paklūsta reikalavimams, laikosi tų reikalavimų, tad kalbėti dabar apie kažkokias nepaprastosios padėties įvedimą tiesiog nėra konstitucinio pagrindo“, – nuogąstavo V. Sinkevičius.

Advokatas ir konstitucinės teisės žinovas dr. Petras Ragauskas antrina prieš tai išsakytai nuomonei ir tikina, kad teisine prasme galbūt įmanoma būtų įvesti nepaprastąją padėtį, tačiau ji nepadėtų išspręsti esamos situacijos.

„Žiūrint į tai, ką mes turime šiandien, tai yra pandemijos kontekstas, absoliučiai nėra jokių prielaidų tam, kad šita nepaprastoji padėtis kažką padėtų išspręsti.

Nepaprastoji padėtis yra su dviem dalykais susijusi. Pirmas dalykas yra valdymo klausimas, nes tada atsiranda tokia specifinė valdymo struktūra (...), tam tikroje situacijoje tai padėtų, bet pandemijos kontekste man atrodo absoliučiai nieko neduotų, visai ne tas reikalas“, – Alfa.lt teigė P. Ragauskas.

Teisių ir laisvių apribojimas nėra sprendimas

Advokatas teigia, kad įvedus nepaprastąją padėtį būtų galima panaudoti kariuomenę ir mobilizacinį rezervą, tačiau šiuo metu, kol nėra jokių neramumų, to nereikia, bei priduria, kad karantino režimas yra pakankamas ribojimų kiekis šioje situacijoje.

„Kitas dalykas, kam gali būti naudojama nepaprastoji padėtis, yra teisių ir laisvių apribojimas. Potencialiai čia galėtų būti rimčiausias pretekstas, bet jei mes žiūrime į visą tą sąrašą, kurį duoda nepaprastosios padėties įstatymas, tai iš to, kas yra įstatyme įtvirtinta, ko mes dabar pagal karantino režimą negalime naudoti, tai aš matau daugiausia keturias vietas, ir tai jos iš esmės yra nesuderinamos su pandemijos klausimu. Sakykime, privataus gyvenimo neliečiamumas gali būti ribojamas, tai yra susirašinėjimai, pašto siuntų tikrinimai, be teismo sprendimų, ką mums tai duotų? Sakyčiau, absoliučiai nieko“, – piktinosi P. Ragauskas.

Fantazuojant grėsmę būtų galima sugalvoti

Konstitucinės teisės žinovas įsitikinęs, kad pandemijos akivaizdoje jokios grėsmės konstitucinei santvarkai nėra, tačiau visuomenės rimčiai kylančią grėsmę „fantazuojant“ būtų įmanoma atrasti.

„Dėl visuomenės rimties situacija yra truputį slidesnė, jei žiūrėtume labai preciziškai, tai sakyčiau, kad nėra sąlygų ir šitam, nes grėsmė visuomenės rimčiai galėtų būti riaušės, kurios išplistų per visą Lietuvą, bei kokia masinė panika.

O žmonių baimė, kad pavyzdžiui sveikatos sistema nepaveš, kad jie negaus paslaugų, tai tikrai negali būti nepaprastosios padėties įvedimo pagrindas, nors fantazuojant, aišku, galima sugalvoti. (...) Teorinė tikimybė kaip ir yra, kad galbūt įmanoma, pagal Konstitucijoje įtvirtintą ir įstatyme pakartotą apibūdinimą tą nepaprastąją padėti įvesti. (...) Kaip mes ten bežiūrėtume, realiai net ir tie ribojimai, kurie būtų papildomi iš nepaprastosios padėties įvedimo, na, jie absoliučiai nieko neišspręstų“, – sakė P. Ragauskas.

Apie nepaprastosios padėties įvedimo galimybę šiandien prabilo valdančiųjų konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis teigė, kad, jeigu visuomenė nesilaikytų Vyriausybės įvestų karantino sąlygų, nepaprastosios padėties įvedimas būtų viena iš priemonių siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.

2020 12 18 10:36
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt