ketvirtadienis, gegužės 6 d.
Koronaviruso efektas: iš pradžių demonstravome vienybę, o dabar drabstomės purvais
Alfa.lt

Pirmoji karantino banga sudarė įspūdį, kad Lietuvoje žmonės tampa vis labiau bendruomeniški, jie linksta padėti vienas kitam, palaikyti šiame neapibrėžtumo ir nežinomybės laikotarpyje. 

Ar šis įspūdis yra pagrįstas?

Didėjanti bendrystė pandemijos akivaizdoje?

Prieš metus šalį užklupus koronavirusui, pirmojo karantino pradžioje, stebėjome įvairias naujas iniciatyvas, skatinančias suteikti pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, kaimynams, padėti skurdesnių šeimų moksleiviams dovanojant mokymosi priemones.

Kaimynystės ir bendruomeniškumo svarbą krizės laikotarpiu atskleidė ir centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų liepos 16–26 dienomis atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Jos duomenis, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų šalies gyventojų karantino metu su kaimynais palaikė įprastus santykius, ieškojo saugaus bendravimo formų.

Socialinių tinklų pagalba žmonės skatino vienas kitą susitelkti ir #liktinamuose. Galima paminėti ir ne vienam žinomą „karantino kuchnia“ feisbuko grupę, kuri šiuo metu turi net 70 tūkst. bendraminčių. Šioje grupėje buvo suteikta galimybė dalintis įvairiais patiekalų receptais, tačiau kur kas didesnė yra šios grupės simbolinė reikšmė. Atsiradusi galimybė pasidalinti savo nepavykusių patiekalų nuotraukomis, palyginus juos su gyvenimu pandemijos metu, tai kėlė ne tik juoką, bet ir stiprino bendrystės jausmą, leido suvokti, kad tokioje pat situacijoje esame mes visi.

Negalima pamiršti ir to, kad žmonės buvo priversti savo darbo vietas kelti į namus taip prarasdami galimybę bendrauti su kolegomis. Visgi bendrovės „Mandatum Life“ konsultantės darbo užmokesčio klausimais Maritos Malinen teigimu, darbui persikėlus į virtualią erdvę darbdaviai ir organizacijų vadovai pradėjo rengti nuotolinius susitikimus „prie kavos puodelio“. Tokie susitikimai leido darbuotojams pasikalbėti nedarbiniais klausimais, be to, įmonės ėmė organizuoti ir vakarėlius, neformalius bendradarbių bendravimus.

Atrodo, kad Lietuva pradėjo tapti valstybe, kurioje neapykanta ir diskriminacija praranda blėsya ir savo vietą užleidžia kolektyviškumui bei pagalbai vienas kitam. 

Vis dėlto, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose yra pastebima vis daugiau neapykantą kurstančios kalbos bei įžeidinėjimų komentarų skiltyse. Žmonės kaip niekada pradėjo skirstytis į dvi barikadų puses. Išsiskiriančios nuomonės dėl vakcinacijos, kaukių dėvėjimo dažnai tampa pretekstu didesniems konfliktams, kuriuose diskriminacija lyties, amžiaus ar tautybės pagrindu parodo savo veidą.

Diskriminacija Lietuvoje auga?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) savo 2020 m. veiklos ataskaitoje paskelbė, kad diskriminacijos atvejų skaičius pandemijos metu Lietuvoje išaugo. 

Per praėjusius metus į LGKT dėl diskriminacijos buvo kreiptasi 944 kartus. Iš jų daugiausiai žmonės kreipėsi rašydami paklausimus (644 kartai, 68,2 proc. visų kreipimųsi) dėl diskriminacinio pobūdžio situacijos įvertinimo, galimo pažeidimo; teikdami skundus (187 kartai, 19,8 proc.) su prašymu atlikti tam tikras administracines procedūras skundžiamojo subjekto atžvilgiu; buvo gauta 113 pasiteiravimų (12 proc.) per socialinį tinkle „Facebook“.

Nors tyrimų praeitais metais dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu kur kas mažiau palyginti su 2019 m., tačiau kreipimųsi skaičius vis dar išlieka pats didžiausias (242 kartai, 26 proc.). Kiek mažiau kreiptąsi dėl diskriminacijos negalios (123 kartus, 13 proc.) ir amžiaus (121 kartą, 12,8 proc.) pagrindais. 

Kreipimųsi dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu taip pat mažiau, tačiau skundų bei atliktų tyrimų skaičius 2020 m. padidėjo (15 vnt.) ir pagal lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą yra panašus į buvusį 2017-aisiais. Svarbu paminėti, kad LGKT teisininkai pastebėjo, jog žmonės neretu atveju susiduria su daugiasluoksne diskriminacija. Tai reiškia, kad jie yra diskriminuojami dėl dviejų ar daugiau savo tapatybės bruožų, dažniausiai lyties ir amžiaus. Tokie kreipimaisi per 2020 m. sudarė beveik 6 proc.

Buvusi kontrolierė Agneta Skardžiuvienė tokius statistinius rodmenis aiškina remdamasi susiklosčiusia padėtimi šalyje: „Praėjusiais metais susidūrėme su beprecedentėmis aplinkybėmis, pandemija, ir tai tikrai atsispindi tarnybos veiklos ataskaitoje. Bendradarbiavome su valstybės institucijomis, išplatinome rekomendacijas, kaip užtikrinti lygias galimybes pademijos metu, dalyvavome svarstant jos pasekmių mažinimo priemones. Nors nuosekliai dirbome siekdami sušvelninti neigiamą pandemijos poveikį mažiausiai apsaugotoms visuomenės grupėms, vis tiek sulaukėme nemažai kreipimųsi dėl patiriamos diskriminacijos karantino metu.“

Pandemijos metu įvesti karantino ribojimai ypač palietė vyresnę visuomenės dalį (vyresnius nei 60 metų gyventojus), dažniausiai jie kreipėsi dėl situacijų susijusių su darbo santykiais, dėl įtariamo diskriminavimo valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos srityje bei diskriminavimo vartotojų teisių apsaugos srityje.

Situacija, kuri atrodė besikeičianti į gerąją pusę, pasirodo yra kur kas sudėtingesnė. Nors iš vienos pusės dar pandemijos pradžioje buvo galima pastebėti stiprų norą susivienyti ir įveikti siautėjantį virusą, šiuo metu vaizdas ir atrodo kur kas prasčiau. Didelis visuomenės pasidalijimas, senkanti žmonių kantrybė ir neapykanta vienas kitam, atrodo, įgauna naują pagreitį. 

2021 04 12 09:12
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt