antradienis, lapkričio 30 d.
Krašto apsaugos ministerija siūlo didinti baudas tarnyboje nepasirodantiems šauktiniams
Domantas Katelė
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Šauktiniai

Seime pradėtas svarstyti Krašto apsaugos ministerijos pateiktas įstatymo projektas, kuriuo bus siekiama didinti baudas tarnybos vengiantiems ir savo pareigų nevykdantiems karo prievolininkams. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete įvyko pirmieji klausymai, kurie iššaukė ir kritišką parlamentarų reakciją.

Įstatymo projekte siūloma, kad neatvykimą į nuolatinę privaloma pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba alternatyviąją karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų,  karo prievolininkui užtrauktų baudą nuo 420 eurų iki 900 eurų. Dabartinis teisinis reglamentavimas nurodo, kad už tokį pat nusižengimą bauda siektų nuo 140 eurų iki 300 eurų.

Baudos būtų didinamos ir tiems, kurie nevykdo jiems priskirtų pareigų NPPKT arba alternatyvioje tarnyboje. Dabar įstatymas nurodo, kad pareigų nevykdęs karo prievolininkas baudžiamas nuo 30 iki 60 eurų bauda. Tuo tarpu KAM patiektame įstatymo projekte siūloma, kad už tokį elgesį karys būtų nubaustas nuo 90 eurų iki 180 eurų. Už pasikartojantį pareigų nevykdymą šauktiniui gręsianti bauda būtų dar didesnė – nuo 180 eurų iki 420 eurų. Dabar šauktinis už tokį veiksmą būtų nubaustas nuo 60 eurų iki 140 eurų siekiančia bauda.

Bauda – kraštutinė priemonė

Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad yra dedamos pastangos, kad jaunuolius, kurie pašaukti į tarnybą, lydėtų tam tikros motyvacinės priemonės. Teigiama, kad KAM ir kariuomenė užsiima veikla, kuria siekia pritraukti jaunus žmones į karinę tarnybą.

„Karo prievolės atlikimas – visų Lietuvos piliečių konstitucinė pareiga, todėl Krašto apsaugos ministerija siekia, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kuo daugiau jaunuolių. Tai daroma per šviečiamąją veiklą, informuojant jaunuolius apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, jos atlikimo būdus, tarnybos sąlygas, socialines garantijas ir kitas motyvacines priemones.“, – nurodo KAM.

Anot ministerijos atstovų, vykstant šaukimui, pastaraisiais metais, didelę dalį šaukiamų karių užima kariai savanoriai. Praėjusiais metais buvo pašaukti 3352 karo prievolininkai, iš kurių savanoriškai tarnauti pasirinko daugiau negu pusė – 1808. Tuo tarpu iš likusių 1544 pašauktųjų, net 1492 pirmumo tvarka tarnauti įpareigoti asmenys atlikti tarnybą išreiškė savo noru ir tik 52 buvo pašaukti privaloma tvarka.

Vis dėlto, kiekvieno šaukimo metu atsiranda jaunuolių, kurie tarnybos vengia. 

„Už tai numatyta administracinė atsakomybė – bauda. Norime pabrėžti, kad administracinės baudos yra kraštutinė priemonė ir ji taikoma tik tiems jaunuoliams, kurie piktybiškai vengia atlikti karo tarnybą ir nebendradarbiauja su kariuomenės atstovais.“, – pranešime teigia KAM.

KAM tikina, kad siūlymą griežtinti baudas lėmė keli faktoriai – jos paskutinį kartą koreguotos prieš daugiau negu 25-erius metus ir, jų teigimu, baudų dydžiai neatgraso nuo tarnybos vengimo.

„Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais siekiama didinti nustatytus baudų dydžius, inicijuoti Krašto apsaugos ministerijos. Juos didinti paskatino tai, kad šiuo metu taikomi dydžiai nekeisti nuo 1995 metų ir neatgraso nuo nusižengimų vengiant atvykti į karo tarnybą ir karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Tai rodo administracinių baudų skyrimo skaičiaus didėjimas. 

Didindama baudų dydžius ministerija tuo pačiu nori paskatinti jaunuolius susimąstyti ir apie pasekmes dėl piktavališko tarnybos vengimo ir  pabrėžia, kad  baudos tuo pačiu yra ir savotiška prevencinė priemonė nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi už neatvykimą į karo tarnybą ilgiau nei dvi paras yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.“, – teigia KAM.

Tendencija verčia susirūpinti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad toks KAM sprendimas buvo priimtas dar ppraėjusios kadencijos metu. Vis dėlto, politikas įsitikinęs, kad tokius sprendimus lemia nerimą keliančios tendencijos.

„Šis įstatymo projektas parengtas ir įregistruotas praėjusios Vyriausybės. Tuometinis KAM turėjo savo argumentų. Kiekvienais metais didėja skaičiai asmenų, kurie ignoruoja šaukimus, taip pat tų, kurie jau paskirti į tarnybą dalinyje, bet neatvyksta ilgiau kaip 2 dienas.

KAM remiasi Estijos pavyzdžiu, kur šaukimus ignoruojančių prievolininkų 2017 metų duomenimis yra 5 kartus mažiau, o paskirtų baudų suma beveik trigubai didesnė negu Lietuvoje. Vidutinis baudų dydis Estijoje yra 103 eurai, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol vidutinis baudos dydis tesiekia 24 eurus.

Lietuvoje per 2 metus 2019 lyginant su 2017 metais, neatvykimų į dalinius skaičius išaugo beveik 7 kartus, o neatsiliepusių į šaukimus skaičius padvigubėjo. Tai verčia susirūpinti“, – tvirtina NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Jis prideda, kad šiuos KAM siūlymus svarstys NSGK. L. Kasčiūnas teigia, kad baudos galimai nėra pati geriausia priemonė, kuria naudojantis būtų užtikrinamas platesnis visuomenės įsitraukimas į krašto gynybą.

„Ar KAM siūlomos priemonės yra pačios tinkamiausios – klausimas. Tą svarstysime NSGK. Šiuo metu atnaujiname Nacionalinio saugumo strategiją ir rengiamas Valstybės gynybos planas, kurių esmė – didesnis visuomenės įtraukimas į gynybą bei pilietiškumo stiprinimas. Didesnės baudos nebūtinai pritrauks daugiau piliečių bei visuomenės į krašto gynybą. Siekiant, kad šauktiniai nevengtų kariuomenės, būtina sukurti kariui, įskaitant šauktinį, patrauklų socialinį paketą, daugiau reklamuoti kariuomenę ir tarnybą joje. Komitetas planuoja rengti klausymus dėl karių socialinio paketo sukūrimo.“

Baudos fantazijos nereikalauja

KAM pasiūlymo didinti baudas į tarnybą neatvykstantiems šauktiniams nepalaiko Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, kuri teigia, kad toks sprendimas nereikalauja fantazijos ir nebūtinai sprendžia problemą. Ji su frakcijos kolegomis jau užregistravo alternatyvų įstatymo paketą, kuriame baudos nėra didinamos taip ženkliai. Politikė įsitikinusi, kad didelės baudos guls ant jaunų žmonių ir jų tėvų pečių, kadangi dažnas jaunas žmogus neturi itin daug pinigų.

„Baudų kelias yra paprasčiausias ir nereikalaujantis fantazijos. Pakeli baudas ir laikai, kad klausimas yra išspręstas. Bet kodėl tos karo prievolininkų pareigos yra nevykdomos, tai yra gilesnė tema. Mūsų Laisvės frakcijos pozicija yra tokia, kad karo tarnyba turi būti platesnė. Alternatyvi karo tarnyba, kuri egzistuoja, bet neveikia, išskiriant tik kelias priežastis, tai nėra išvystyta. Tai būtų būdas patraukti, padaryti ją patrauklesne.

Kitas dalykas yra komunikacija ir švietimas, kokias socialines garantijas gauna žmonės, kurie atlieka karo prievolininkų pareigas. Tie dalykai turėtų būti stiprinami, kadangi to leitmotyvo, kad tas laikotarpis išmestas iš gyvenimo, to yra. Baudos iš principo yra fantazijos ir kūrybos nereikalaujantis procesas, kuris nebūtinai kažką sprendžia“, – įsitikinusi I. Pakarklytė.

Ji prideda, kad tai galimai turėtų neigiamos įtakos šauktinių institucijai: „Didžiausias reputacinis smūgis yra karo prievolininkams, kaip tokiam institutui. Kadangi nepavyksta prikviesti tų žmonių, vadinasi reikia baudomis suvaryti. Kalbam ne tik apie patį šaukimą, bet ir už kitų pareigų nevykdymą. Be abejo, tai gali turėti neigiamos įtakos institutui, nesinorėtų to daryti, o kaip tik – laikyti tai prestižiniu dalyku.“

2021 06 14 08:40
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt